www.aukstumala.lt nuotr.

Praeitais metais prasidėję pagrindiniai Aukštumalos aukštapelkės atkūrimo darbai – griovių ir kanalų tvenkimas pažeistuose plotuose – sėkmingai tęsiami.

Šie grioviai pelkėje atsirado prieš kelis dešimtmečius, kai buvo planuojama eksploatuoti pelkę, paverčiant ją durpynu.

Pelkės atkūrimo darbų planuose – įrengi daugiau kaip 400 durpinių ir 700 plastikinių spraustasienių užtūrų – vandenį sulaikančių konstrukcijų.

Skaityti toliau

Užtūrų paskirtis – sulaikyti iš aukštapelkės grioviais ir kanalais ištekantį vandenį ir tuo pačiu sukelti vandens lygį, kuris būtinas pelkės egzistencijai. Tiek durpinių, tiek ir plastikinių užtūrų efektyvumas mažinant sausinamąjį poveikį pelkėms jau yra išbandytas mūsų šalyje, Žuvinto biosferos ir Kamanų rezervatuose, ir sėkmingai atlieka savo paskirtį. Šiuo metu Aukštumalos kanalus ir griovius jau patvenkė per 450 plastikinių ir 300 durpinių užtūrų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti ne ką svarbesni darbai yra sumedėjusios augalijos šalinimas – kirtimai. Nebūdingų aukštapelkei medžių ir krūmų įsikūrimas yra sausinimo pasekmė. Karštą ir sausą dieną suaugęs medis gali išgarinti net kelis kubinius metrus vandens. Mokslininkai nustatė, kad išvešėję medžiai išgarina iki 15% pelkei taip reikalingos drėgmės, todėl sausinimo pažeistoje pelkėje kiekvienas papildomai prarastas kubinis metras vandens blogina pelkės ekosistemos būklę.

Pelkių atkūrimo patirtis patvirtina, kad griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – vienas iš efektyviausių metodų ne tik stabdančių pelkės sausėjimą, durpės skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkinių buveinių gyvybingumą.

Visos vykdomos pelkės atkūrimo priemonės vykdomos pagal patvirtintą Aukštumalos gamtotvarkos planą.

www.aukstumala.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors grėsmių, kad Žemaičių Naumiesčio, Kriauleidiškės, Šylių ir Vainuto užtvankos artimiausiu metu gali būti pralaužtos, kaip Degučiuose prieš daugiau kaip 3 metus, ekspertai ir neįžvelgia, tačiau pinigų jų remontui reikės ne taip jau ir mažai.

Visos 4 ekspertų iščiupinėtos užtvankos pastatytos prieš kelias dešimtis metų, todėl nereikia norėti, kad jų būklė būtų nepriekaištinga. Visose jose reikia kai ką paremontuoti arba pakeisti.

Skaityti toliau

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, daugiausia defektų ekspertai aptiko Žemaičių Naumiesčio tvenkinio užtvankos konstrukcijose, o geriausia Vainuto užtvankos būklė.

P. Budvyčio manymu, šių užtvankų remontas gali kainuoti mažiausiai 300 tūkst. eurų – neužtektų ir visų Šilutės rajono savivaldybei melioracijai metams skiriamų lėšų.

Todėl, kai bus suformuota nauja Vyriausybė, savivaldybės administracija kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl finansinės paramos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Oresto Lidžiaus nuotr.

406 374,50 – tiek eurų per 5 metus atsieis 11 čekų gamybos ratinių traktorių „Zetor Major” su šlavimo įrenginiais, sniego peiliais, frontaliniais krautuvais ir priedais veiklos nuoma.

Šie traktoriai įsigyti iš viešąjį pirkimą laimėjusios Penevėžyje registruotos UAB „Specagra“. Jie skirti Šilutės rajono seniūnijoms – kiekvienai po vieną.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė Kultūros paveldo departamento ir prokuratūros atstovų apeliacinius skundus ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį, kuria kaltinamieji dėl saugomos teritorijos suniokojimo Minijos kaime, 2010-ųjų vasarą iškirtus medžius to paties pavadinimo upės pakrantėse, buvo išteisinti.

„Šilutės ETA Žinios“ apie Minijos medkirčių išteisinimą Šilutės rajono apylinkės teisme rašė vasario 23 d. str. „Rytoj – Vieversio diena, šiandien – Minijos medkirčių“.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Švėkšnoje dvi dienas šurmuliavo moliūgų-žibintų šventė “Mes už šviesą 2016″.

Penktadienį orai nelepino, tačiau vakarop lietaus debesys išsisklaidė ir šventės nesugadino.

Žibintų stoką atstojo puikūs koncertai, skirti tiek jaunesnei, tiek vyresnei publikai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį per visą dieną ir iki pat nakties oranžinių daržovių vis gausėjo. Vakarop žiburiai vėl skleidė šviesą. Skambėjo rami, susikaupti kviečianti muzika, virė šventinė prekyba įvairiais gardėsiais ir suvenyrais, atvykusieji į šventę šildėsi karštais gėrimais, grožėjosi fotografijų paroda viloje “Genowefa”.

Daugiau nuotraukų – http://www.sveksnosnaujienos.lt/aktualijos/mes-uz-sviesa-2016-nuotraukose

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktoji šventė „Mes už šviesą” vyks spalio 28-29 dienomis, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Programa

Spalio 28 d.
Nuo 12:00 val. veiks kūrybinės moliūgų-žibintų dirbtuvės Švėkšnos tradicinių amatų centro kiemelyje (Liepų 25A). Čia galėsite parodyti savo išradingumą, skaptuojant savo ar organizatorių atneštus moliūgus.

Skaityti toliau

Jeigu moliūgą paruošite iš anksto, tuomet jį užregistruokite, o savanorių komanda Jums pagelbės žibintą padėti į reikiamą vietą parke.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žibintų įžiebimas prasidės 19 val., tuomet organizatoriai oficialiai paskelbs šventės pradžią. Vyks šventinis koncertas prie vilos “Genovefa”. Tą patį vakarą apie 21 val. dar kartą koncertuos kviestiniai atlikėjai.

Šventės metu vyks šventinė prekybą įvairiais suvenyrais, gardėsiais.

Spalio 29 d.
Temstant moliūgai-žibintai vėl bus įžiebti, o parke skambės rami muzika.

Susijęs: „Švėkšnos parke suspindo 1714 moliūgų-žibintų (naujas rekordas)“

.

Parengta pagal www.sveksnosnaujienos.lt inf.

Pakalnės-Rusnaitės žiotyse vasarą. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Panašu, kad valdžia sugalvojo naują būdą, kaip pašalinti kliūtį, trukdančią išvalyti Pakalnės-Rusnaitės upės žiotis, kad laivai ir vasarą, kai nusenka upės, galėtų išplaukti į Kuršių marias, – reikia „patikslinti“ Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato ribas.

Anot Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, rezervato ribos gali būti „patikslintos“ dar iki Naujųjų metų.

Skaityti toliau

Tai palengvintų ir kito projekto įgyvendinimą Rusnės saloje – apžvalgos bokšto su prieigomis statybas Atmatos upės žiotyse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės vadovai žada naują susitikimą su Šilutės ir Lietuvos šviesuomene, siekiančia išsaugoti rašytojo Hermano Zudermano ekspoziciją Macikuose.

Į lapkričio mėnesį planuojamą diskusiją valdžia žada pakviesti ir Šilutėje kuriamos H. Zudermano draugijos narius.

Skaityti toliau

Tokį pažadą Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis davė šį trečiadienį įvykusiame susitikime su žiniasklaidos barų artojais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Šilutės ETA Žinios“ ne Wikileaks, bet ir dokumentas, su kuriuo siūlome susipažinti, ne toks jau ir slaptas.

Siūlome susipažinti su rugsėjo 15 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvykusio posėdžio dėl rašytojo Hermano Zudermano ekspozicijos išsaugojimo protokolo išrašu.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gėlės ir dovanos Šilutės kredito unijos Rusnės kasos kasininkei A. Budginienei. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės kredito unijos Rusnės nutolusi kasa paminėjo savo veiklos 10 metų sukaktį.

Šventinis renginys vyko Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Susirikusiuosius sveikino ir Šilutės kredito unijos bei jos nutolusios kasos Rusnėje (kasininkė Audra Budginienė) veiklą apžvelgė Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Genovaitė Kimbrienė.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šventiniame renginyje buvo pasakyta daug gražių žodžių. Taip pat buvo pagerbti ir apdovanoti labiausiai nusipelnę kredito unijos nariai rusniškiai.

Dar buvo koncertas – skrabalais grojo Regimantas Šilinskas – ir didžiulis tortas su kava.

.

.

Į temą

ecoservice.lt nuotr.

Bus tikranama, kaip Šilutės rajono individualių namų gyventojai rūšiuoja atliekas.

Komisija darbą pradės jau kitą savaitę, nuo pirmadienio, rugsėjo 19 d.

Nerūšiuojantiems atliekų bus įteikti įspėjimai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ne į temą
Šilutės parkas, 2016-09-16

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Remiantis Nacionalinės visuomeninės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. laboratoriniais tyrimais, Kuršių marių maudykloje ties Kintais žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius siekia 9400 / 100 ml ( norma 1000 / 100 ml.), o žarninių enterokokų skaičius 2500 /100 ml (norma 100 / 100 ml). Čia maudytis draudžiama, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu vandens mikrobiologinės taršos rodikliai rugpjūčio 16 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Kitas maudyklų vandens tyrimas bus atliekamas rugsėjo 5 d.

Saugių maudynių.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį, rugpjūčio 13 d., Rusnės saloje įvyko penktasis baidarių maratonas, kuriame buvo varžomasi dėl Nemuno deltos taurės.

Šioje sporto ir aktyvaus laisvalaikio šventėje dalyvavo 31 komanda iš Šilutės, Klaipėdos, Prienų, Kauno, Gargždų, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei užsienio.

Skaityti toliau

Dėl stipraus vėjo Kuršių marios buvo pasišiaušusios, – anot Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcijos vadovo Vaido Pavilonio, bangų aukštis mariose tądien siekė maždaug vieną metrą, – maratono trasa buvo sutrumpinta, todėl irkluotojams teko įveikti ne 18 km, kaip buvo planuota, bet tik apie 12 km atstumą, plaukiant Rusnaitės ir Pakalnės upėmis nuo „Rusnaitės“ poilsiavietės Pakalnės kaime iki žymiojo klevo Rusnės miestelyje ir atgal.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors beveik visą laiką pliaupė lietus ir pūtė gana stiprus vėjas, tačiau baidarių maratono dalyvių tai neišgąsdino – visi sėkmingai įveikė trasą.

Maratono dalyviai varžėsi keturiose grupėse: mišrioje, moterų, vyrų (visi jie plaukė turistinėmis baidarėmis) ir sportinių baidarių.

Mišrioje grupėje pergalę šventė komanda iš Vilniaus „Kita kairė“ (Sandra K. ir Irmantas G.), antrąja vietą užėmė “Pūkiai” (Jurga S. ir Almis P.), treti finišą pasiekė “Burundukai” iš Kėdainių (Aušra S. ir Gediminas K.).

Moterų grupėje pirmąją vietą iškovojo komanda “Nendrelė” (Aistė B. ir Ingrida D.), antrąją vietą užėmė “Afganai 1″ (Virginija B. L. ir Emilija L.), trečioje vietoje liko „Lumos“ (Elzė K. ir Daiva M.). Visos trys komandos iš Šilutės.

Vyrų grupėje nugalėtojų laurai atiteko komandai iš Klaipėdos “Žvelsiniai” (Kęstutis V. ir Artūras D.), antrąja vietą iškovojo Vilius Š. ir Verner Š. iš Gargždų, treti liko “Rusniečiai” (Simas K. ir Rimantas C.).

Sportinių baidarių grupėje pirmąją vietą iškovojo Jonas Ragauskas iš Visagino, antrąją – Tadas Č. Ir Tomas J. iš Šilutės. Trečiąją užėmė taip pat šilutiškiai Matas P. ir Tomas P.

Maratono nugalėtojai buvo apdovanoti Nemuno deltos taurėmis, medaliais ir diplomais, o visi kiti prizininkai – medaliais ir diplomais.

Neliko nuskriausti ir kiti varžybų dalyviai. Kai kam pasisekė laimėti prizų čia pat surengtoje loterijoje, o asociacija „Šilutės Afganistano karo dalyvių draugija“ buvo apdovanota už tai, kad viena pirmųjų užregistravo 5 „Afganų“ komandas. Tiesa, į varžybas atvyko tik 9 draugijos nariai, todėl pirmininkui teko vienam irkluoti dvivietę turistinę baidarę.

Baidarių maratoną organizavo NDRP direkcija, jai talkino VĮ Šilutės miškų urėdija ir UAB „Šilutės baidarių centras“.

Asociacija „Šilutės Afganistano karo dalyvių draugija“ dėkoja Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariui Vidmantui Gečui už finansinę paramą, kurią draugija skyrė baidarių maratono dalyvių mokesčiams sumokėti.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Oresto Lidžiaus nuotr.

NDRP direkcijos ir portalo „Šilutės ETA Žinios“ inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Asfalto gaus ir Šilutės rajono žvyrkeliai.

Rugpjūčio 5 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir UAB “Šilutės automobilių keliai” (ūkio subjektų grupės UAB “Šilutės automobilių keliai”, AB “Eurovia Lietuva” ir UAB “Hidrostatyba” atsakinga partnerė) pasirašė rangos sutartį dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo Klaipėdos regione.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bus asfaltuojami šie žvyrkeliai:
kelio Nr. 4254 privažiuojamojo kelio prie Žakainių nuo kelio Žemaičių Naumiestis-Švėkšna ruožas nuo 0,02 iki 1,03 km (Žakainiai, Jokūbiškiai), iš viso 1,01 km;
kelio Nr. 4239 Šlažai-Pagryniai ruožas nuo 0,75 iki 1,29 km (Pagrynių k.), iš viso 0,54 km;
kelio Nr. 4209 Šilutė-Ramučiai-Gardamas ruožas nuo 16,5 iki 16,957 km (Gardamas), iš viso 0,457 km;
kelio Nr. 3728 privažiuojamojo kelio prie Pagramantės nuo kelio Ylakiai-Vabaliai-Prialgava ruožas nuo 0,53 iki 1,074 km (Pagramantės k.), iš viso 0,544 km;
kelio Nr. 4502 Medikviršiai-Sartininkai-Ž. Naumiestis ruožas nuo 25,73 iki 27,20 km (Žalpiai ir Buikiškės), iš viso 1,47 km;
kelio Nr. 4253 privažiuojamojo kelio prie Tarvydų nuo kelio Verdainė-Pašyšiai-Usėnai ruožas nuo 0,01 iki 0,45 km (Tarvydai), iš viso 0,44 km;
kelio Nr. 2212 Klaipėda-Triušiai-Kretinga ruožas nuo 16,81 iki 18,58 km (Valėnai), iš viso 1,77 km;
kelio Nr. 3724 Pašilė-Vaičaičiai ruožas nuo 2,31 iki 3,37 km (Vaičaičiai), iš viso 1,06 km;
kelio Nr. 2312 Kretinga-Raguviškiai-Budriai ruožas nuo 13,11 iki 14,12 km (Budriai), iš viso 1,01 km;
kelio Nr. 4203 Gardamas-Šyliai ruožas nuo 4,49 iki 4,77 km (Šyliai), iš viso 0,28 km;
kelio Nr. 3705 Girdeniai-Vižančiai-Dilbikiai ruožas nuo 9,04 iki 9,69 km (Dilbikiai), iš viso 0,65 km;
kelio Nr. 2306 Kūlupėnai-Darbėnai ruožas nuo 11,24 iki 11,88 km (Kašučiai), iš viso 0,64 km;
kelio Nr. 4252 Inkakliai-Nikėlai-Šiauliai ruožas nuo 1,73 iki 2,276 km (Nikėlai), iš viso 0,546 km;
kelio Nr. 4271 Rūgaliai-Minija ruožas nuo 4,45 iki 5,46 km (Minija), iš viso 1,01 km;
kelio Nr. 2324 Žeimiai-Tuzai ruožas nuo 3,42 iki 4,15 km (Tuzai), iš viso 0,73 km;
kelio Nr. 2324 Žeimiai-Tuzai ruožas nuo 0,017 iki 2,16 km (Žeimiai), iš viso 2,143 km.
Iš viso Klaipėdos regione bus išasfaltuota 16,20 km žvyrkelių.

LAKD inf.

Susiję: “VE.lt: asfalto gaus ir Klaipėdos regiono žvyrkeliai”,
“Asfalto gaus ir Šilutės rajono žvyrkeliai”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Įgyvendinus Šyšos vasaros polderio rekonstrukcijos projektą, kairiajame Šyšos upės krante bus atnaujinta daugiau kaip 3,5 km apsauginio pylimo tarp Šilutės miesto ir Šyšos kaimo atkarpa.

Į projektinį aukštį atstatyto pylimo viršus bus padengtas 12 cm storio žvyro sluoksniu, kuriam susigulėjus, pylimą bus galima naudoti ir kaip dviračių taką.

Skaityti toliau

Šyšos vasaros polderio pylimas rekonstruojamas nuo Šyšos kaimo Šilutės miesto link. Gaila, bet dėl pinigų stygiaus bus sutvarkytas ne visas pylimas. Anot rekonstrukcijos darbus vykdančios „Šilutės polderių“ bendrovės direktoriaus Arūno Jagmino, liks neatstatyta maždaug 1 km pylimo atkarpa Šilutės pusėje. Tačiau, anot jo, aktyvaus poilsio mėgėjai didelių nepatogumų dėl to neturėtų patirti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šyšos vasaros polderio rekonstrukcijos projektui iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto skirta daugiau kaip 589 tūkst. eurų parama – beveik 80 proc. reikalingų lėšų. Likusią dalį turės sukrapštyti šį projektą įgyvendinanti melioracijos statinių naudotojų asociacija „Šyšos pylimas“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rugpjūčio 3 d. tyrimo duomenimis, Žemaičių Naumiesčio tvenkinio ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu vandens mikrobiologinės taršos rodikliai viršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

www.zuv.lt nuotr.

Liepos 15 dieną iš Vokietijos į Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyrį atgabenta 50 tūkst. vnt. keturių dienų amžiaus aštriašnipių eršketų lervučių.

Dešimties dienų eršketukai pradėjo misti artemijomis, o dar po savaitės buvo pradėta taikyti mišri mityba, artemiją maišant su pašaru ir palaipsniui pereinant prie maitinimo vien tik parašais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.zuv.lt inf.

Žemaičių Naumiesčio užtvanka. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis: „Ilgiau delsti negalima, kad nepasikartotų Degučių užtvankos avarijos scenarijus“.

Įvyko Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtas supaprastintas atviras pirkimas Žemaičių Naumiesčio, Kriauleidiškės, Šylių ir Vainuto užtvankų techninės būklės pilnai ekspertizei atlikti. Anot Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, sulaukta 3 pasiūlymų, iš kurių 1 esą atitinka visus keliamus reikalavimus. Todėl jau po poros savaičių su šį pasiūlymą pateikusia įmone gali būti pasirašyta sutartis.

Skaityti toliau

Užtvankos yra valstybės turtas, todėl, kai bus gautos ekspertų išvados, savivaldybės administracija kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl finansavimo remonto darbams atlikti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak P. Budvyčio, ilgiau delsti negalima, nes visos užtvankos pastatytos prieš kelias dešimtis metų, o jų būklė jau gana prasta, todėl kyla pavojus, kad gali pasikartoti prieš trejus metus įvykusios Degučių užtvankos avarijos scenarijus.

Plačiai nuskambėjusi nelaimė Degučiuose įvyko 2013 m. gegužės 31 d.,kai užtvankos gelžbetoninės šachtos sienoje atsivėrė keli plyšiai, per kuriuos iš dirbtinio vandens telkinio ištekėjo beveik visas vanduo. Užtvanka buvo atstatyta tik kitais metais. Jos rekonstrukcija, įskaitant projekto parengimą, atsiėjo apie 650 tūkst. Lt (beveik 190 tūkst. Eur).

'Vėtrungės' stovyklavietėje. (www.smm.lt nuotr.)

Komisijos pirmininku paskirtas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

„Vėtrungės“ pastatai ir kiti inžineriniai statiniai – iš viso 16 objektų – priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai. Jie bus perkami neskelbiamų derybų būdu.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susijęs: „Meras laikosi savo: „Vėtrungės“ stovyklavietė savivaldybei reikalinga, ir taškas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv., taip pat Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Žemaičių Naumiesčio Makių k., Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinių vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 18 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saugių maudynių.