www.silutesetazinios.lt montažas greituoju būdu.

Skirtas finansavimas projektui „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu”.

Lietuvos savivaldybės ir asociacijos netrukus pradės įgyvendinti projektus, kuriais bus didinamas šalies kultūros ir gamtos paveldo lankomumas. Šiam tikslui Ūkio ministerija skyrė 3,67 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų e. rinkodaros projektams įgyvendinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos projektui „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu” skirta beveik 200 tūkst. eurų.

Iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimo „Dėl pritarimo įgyvendinti projektą „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“ aiškinamojo rašto

Planuojamos veiklos:

1. Projekto metu planuojama sukurti naują skiltį Turizmo ir informacijos centro (toliau – TIC) internetiniame puslapyje su nuoroda į planuojamą įgyvendinti projektą, kur skelbiama visa aktuali ir turistams įdomi informacija.
1.1. Tikslas – sužymėti/surašyti/suregistruoti/ Lietuvoje gyvenančius, arba/ ir migruojančius, arba pamario regione gyvenančius paukščius. Tam, kad informacija buvo įdomi virtualiems lankytojams, bus padaryta ir įkelta daug aukštos kokybės nuotraukų, sukelti audio įrašai su paukščių garsais, taip pat bus įkelti ir video su paukščiais.
1.2. Internetinėje erdvėje bus sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame bus galima stebėti paukščių buvimo vietą.
1.3. Taip numatoma internetinėje erdvėje talpinti įdomius straipsnius apie konkrečius paukščius (pvz. jūriniai ereliai), tam kad žmonės domėtųsi gyvūnija, atvyktų jų stebėti.

2. Interaktyvus žaidimas (angl. App). Žaidimas skirtas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio lankytojams (kaip pokemon go žaidimas). Lokaliame žemėlapyje sudedami paukščių simboliai ir vaikštant pažintiniais paukščių takais bei naudojant programėlę yra surenkami paukščių simboliai. Šis žaidimas suteiks edukacinę naudą, kadangi apie kiekvieną surastą simbolį (konkretų paukštį) bus galima gauti aktualios ir įdomios informacijos.

3. Paukščių stebėjimas internetinėje erdvėje. Įgyvendinant šią priemonę planuojama, kad bus įtaisyta speciali kamera (siųstuvas), kurio pagalba žmonės galėtų stebėti kur yra šiuo metu stebimas gyvūnas. Ši informacija bus talpinama specialioje platformoje, todėl bet kuriuo paros metu bus galimybė gauti šią informaciją.

4. Projekto įgyvendinimo metu planuojama paukščių lizduose įtaisyti specialias kameras, kurių pagalba bus galima stebėti pasirinktus paukščius (pvz. Jūrinis erelis). Transliacija būtų galima ištisus metus.

5. Siekiant pritraukti kuo daugiau lankytojų, projekto įgyvendinimo metu planuojama įrengti bent du interaktyvius stendus, kuriuose būtų pateikiama aktuali ir įdomi informacija.

6. Reklama įvairiuose portaluose (Facebook, birdforum.net; žiniasklaida ir pan.)

7. Įrangos įsigijimas. Projekto lėšomis planuojama įsigyti: nešiojami kompiuteriai, planšetės, be pilotę skraidyklę, go pro kamera, siųstuvai, audio gidai su navigacija ir pan.

Veiklų vykdymo teritorija apima Šilutės rajono bei Neringos savivaldybių teritorijas.

Tikisi pritraukti daugiau lankytojų

Tiesa, šiam projektui skirta per 40 tūkst. eurų mažiau nei prašyta, tačiau, anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Bokštaitės-Dryžienės, pats projektas dėl to neturėtų labai keistis.

Projektą planuojama pradėti įgyvendinti dar šį gruodį, o užbaigtas jis turėtų būti per 2 metus.

Tikimasi, kad šio projekto įgyvendinimo metu sukurtos naujos interaktyvios veiklos padės geriau pažinti ornitologinį turizmą ir į pamario kraštą pritrauks daugiau lankytojų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė savivaldybių gerovės indeksą.

Geriausiai pagal visus rodiklius indekse įvertinta Vilniaus miesto savivaldybė. Antroje vietoje įsitvirtino Kaunas, trečioje – Neringa.
Šilutė – 30-ta.

Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas remiantis 2017-ųjų oficialiosios statistikos duomenimis, vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.

Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika ir aplinkos taršos rodikliai.

Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai, atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).

Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo rodikliai bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro tais pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51 – 100).

Demografinį komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.

Anot indekso, Šilutės rajone geriausiai užtikrinamas fizinis saugumas, prasčiausias įvertinimas – gyvybingos ekonomikos kategorijoje.

Visą savivaldybių gerovės indeksą rasite čia: https://drive.google.com/file/d/1DJH3DjOMH0oB0sAWI7PHlHJJj5XqI2vR/view?usp=sharing

VE.lt nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė su estakados statytojais naują beveik 1,28 mln. eurų sutartį.

Sutartis dėl estakados prieigų žemės sankasos stiprinimo darbų pasirašyta antradienį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar šiemet turėtų būti paskelbtas ir antros dalies papildomų darbų – kelio iš Šilutės į Rusnę žemės sankasos stiprinimo darbų konkursas.
Bendra visų papildomų darbų vertė turėtų siekti apie 8 mln. eurų, o viso projekto – apie 17 mln. eurų.
Estakada gyventojai galės naudotis jau kitų metų gegužės viduryje.
Kelio rekonstrukcijos darbai užtruks ilgiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybei 31,6 tūkst. eurų žalos iš bendrovių „Žibai“, „Frostas“ bei „TS projects“ už apgadintą gretimą pastatą rekonstruojant Rusnės kultūros namus priteista pagrįstai.
Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apeliacinis teismas paliko galioti praėjusių metų spalį Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį.
Susijęs: „Teismas: dėl Rusnėje apgadinto pastato kaltos bendrovės „Žibai“, „Frostas“ ir „TS projects““.

Stop kadras.

Šiuo metu Rusnės gyventojai naudojasi laikinu betoniniu keliu, kuris driekiasi šalia statomos estakados. Kiekvieną kartą važiuodami pro šią vietą rusniškiai stebi statybų eigą ir džiaugiasi, kad šis 700 metrų ilgio statinys netrukus pakeis jų gyvenimą iš esmės ir jį vadina istoriniu įvykiu, praneša portalas LRT.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip teigia AB „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotojas Rimantas Vagonis, visi estakados statybos darbai vyksta pagal planą, o dirbti statybininkams nesutrukdytų net ir potvynis, nes nuo šiol visi pagrindiniai darbai vyks estakados viršuje.

Tačiau šiemet šiuo statiniu gyventojai naudotis dar negalės, todėl jiems paruoštas specialus betoninis kelias, kuriuo teks naudotis potvynio metu.

Daugiau: LRT.lt: „Keturis dešimtmečius viltimi gyvenę rusniškiai: estakada mums – istorinis įvykis“

VIDEO: https://www.facebook.com/LRT.LT/videos/350509825699048/

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Neteisėtai išrinkti Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ valdybos nariai atšaukti.
Valdyboje juos pakeitė kiti 3 verslo ir pilietinės visuomenės atstovai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie Šilutės rajono valdžios bandymą sustiprinti savo įtaką „Žuvėjų krašto“ valdyme „Šilutės ETA Žinios“ rašė spalio 12 d. str. „Krašte žuvėjų vėl kyla vėjas“.
Po savaitės, spalio 19 d., pasidžiaugėme, kad šios istorijos paviešinimas nenuėjo perniek – „Po to, kai rašėme: turi tas viešumas stiprumo“.
Šiandien jau galime pranešti, kad neteisėtai išrinkti „Žuvėjų krašto“ valdybos nariai jau atšaukti, o jų vietas šios organizacijos valdyboje užėmė kiti 3 verslo ir pilietinės visuomenės atstovai.
Valdybos nariais tapo Daiva Plikšnienė (bendruomenė „Rusnės sala“), Deimantė Gotautienė („Stubrių jaunimas“) ir Justas Višinskas (UAB „Kintai“).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Susisiekimas su Rusne potvynio metu nenutrūks ir vykstant estakados statybos darbams. Bent jau taip žada Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Savivaldybės administracija, atsakydama į mūsų paklausimą, praneša, kad spalio 24 d. įvykusiame savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje, be kita ko, buvo svarstoma ir apie gyventojų bei jų lengvųjų automobilių perkėlimo užliejamu kelio iš Šilutės į Rusnę ruožu organizavimą potvynio metu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot savivaldybės administracijos, lengvųjų transporto priemonių perkėlimą potvynio metu, kaip ir anksčiau, organizuos šį krašto kelią prižiūrinti valstybės įmonė. Tačiau šis procesas vyks lėčiau nei įprasta, mat transporto priemonių perkėlimas vyks laikinuoju keliu, kuris yra gana siauras, todėl dėl saugumo priešpriešinis eismas apsemtu kelio ruožu nebus leidžiamas.

Visuomeninio transporto keleiviai bus keliami Šilutės autobusų parko specialiu automobiliu, kuris artimiausiu metu bus suremontuotas. Taip pat apsvarstyta (kaip atsarginis variantas) galimybė pasitelkti fiziniam asmeniui priklausantį didelio pravažumo automobilį.

Tad miegokite ramiai, potvynio žmonės. Valdžia jūsų nelaimėje nepaliks.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prireikė trejų metų, kol didelį rezonansą sukėlusioje Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtinių nepilnamečių prostitucijos byloje prieš kelias savaites buvo padėtas taškas. Bylos baigtis sukūrė precedentą. „Liguistiems asmenims, svajojantiems apie vaikų kūnus, galime pasakyti tik viena – būsite surasti ir nubausti“, – įspėja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos penkios merginos. Jos nukentėjo nuo tuo metu nepilnamečių kaltinamųjų, kurios siūlydavo savo bendramokslėms užsidirbti pinigų už žymiai vyresnių vyrų seksualinį tenkinimą.

Įvairiose interneto svetainėse, pažinčių portaluose ir televizijos kanaluose jos Klaipėdos apskrityje ieškodavo vyrų, norinčių patenkinti savo lytinę aistrą už pinigus. Vėliau SMS žinutėmis jos klientams nurodydavo vietas, kur šie susitiks su jų nepilnametėmis bendramokslėmis.

Nuteistieji atvykdavo pasiimti aukų į miestelį, neatsižvelgdami į jų sutikimą, t.y. pasinaudodami merginų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, įgydavo jas ir gabendavo savo automobilyje, turėdami tikslą seksualiai išnaudoti.

Už 15–60 eurų lytiškai santykiavusios nepilnametės pinigus atiduodavo savo sąvadautojoms. Tačiau uždarbį merginos leido drauge: pirkdavo cigaretes, alkoholį, maisto prekes.

Ši „veiklos“ schema gyvavo apie trejus metus. Pirmosios instancijos teismas dviem pagrindiniams kaltinamiesiems buvo palyginti švelnus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skyrė griežtesnes bausmes: septynerių ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tai – prekyba vaikais ir galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino šį sprendimą.

„Ši byla gali daug ko išmokyti ne tik teisininkus, bet ir nacionalines, vietos socialines, vaiko teisių apsaugos tarnybas – jei tik šios norėtų mokytis. Tai – tikrai ne pirmas ir ne paskutinis organizuotas vaikų pardavimas ir pirkimas seksualinio išnaudojimo tikslais mūsų šalyje. Todėl ruoškimės atkirčiui dabar. Tai yra laukas, kur nevyriausybinės ir valstybinės organizacijos turi vienytis. Ir ne tik deklaracijose, bet realiuose darbuose“, – ragina Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPZI) centro vadovė Kristina Mišinienė.

Tikra amžiaus kova

Nuo bylos baigties praėjo kelios savaitės. Emocijos nuslūgo, todėl, K.Mišinienės įsitikinimu, būtina sudėlioti pagrindinius akcentus ir išmokti pamokas, kad ateityje pavyktų išvengti klaidų.

„Nuogirdos, pusiaušnibžda perduodami pasakojimai apie tai, kas dedasi uždaroje Švėkšnos specialiojoje mokykloje, sklido ne vienus metus. Tačiau to niekaip niekas negalėjome patikrinti dėl gynybiškos, nenuoširdžios tos įstaigos administracijos laikysenos, neigiančios absoliučiai viską ir besigiriančios savo „inovacijomis”.

Ir kai staiga būrys išnaudotų mergaičių teisėsaugos buvo nukreiptos į mus pagalbos, užėmė kvapą suvokus, kad prasideda tikra amžiaus kova: prieš vaikų prievartautojus, jų talkininkus, abejingas, priešiškas tarnybas“, – įvykių pradžią prisimena K.Mišinienė.

Ji pažymi, kad tik įsikišus prezidentei Daliai Grybauskaitei, pardavinėtos mergaitės buvo atskirtos nuo jas skriaudusių bendraamžių.

„Teoriškai žinojome, kad pergalių šioje kovoje niekas veltui nedalins, bet vis tiek sukrėtė pirmos instancijos, Klaipėdos apygardos teismo, nutartis, atmetusi prekybos vaikais kaltinimus, išteisinusi vaikų prievartautojus. Negalėjome to parodyti smarkiai traumuotoms paauglėms, bet pradėjo kamuoti abejonės ir dėl sekančių instancijų galimų sprendimų, ypač kai Apeliaciniame teisme vieną iš nusikaltėlių ėmėsi ginti M.Romerio universiteto baudžiamosios teisės profesorius“, – nerimo akimirkas prisimena KOPZI centro vadovė.

Dviejų profesionalų tandemas

K.Mišinienė tvirtai tiki: tai, kad tyrimą vykdė ne vieną sudėtingą prekybos žmonėmis bylą išnagrinėjęs prokuroro Ruslano Ušinsko ir kriminalistės Aurelijos Kasmauskytės tandemas, buvo lemiamas faktorius pakeliui į apkaltinamąjį Aukščiausiojo teismo nuosprendį.

„Tokios apimties vaikų išnaudojimo byla provincijoje, nebendradarbiaujant vietos tarnyboms, yra pasmerkta žlugti. Negalėjome remtis tos mokyklos darbuotojais ar psichologėmis, atvirkščiai, dėl jų turimų nuostatų reikėjo kuo greičiau mergaites iš ten išimti. Tačiau kur tokį būrį sudėtingų paauglių patalpinti? Grąžinti į jų buvusias gyvenamąsias vietas? Ten jų irgi niekas nelaukė, vietos savivaldybės buvo vikriai jų atsikračiusios, išsiunčiant būtent į Švėkšną“, – dėsto K.Mišinienė.

Dalis nukentėjusių mergaičių pateko į socializacijos centrus, kur susidūrė su ten pat išsiųstomis įtariamosiomis, todėl patyrė jų poveikį.

„Nuo atlikto tyrimo praėjo pora metų – daug visko išgyvenome. Bet ar ko nors išmokome? Kas, jei vėl nutiktų kas nors panašaus? Kur apgyvendintume nepilnametes nusikaltimų aukas, užtikrinant joms visapusišką pagalbą? Tokio saugaus prieglobsčio Lietuvoje vis dar nėra“, – konstatuoja K.Mišinienė.

Fizinės bausmės, vaistai, karceris

Vadinamoji Švėkšnos mergaičių byla atvėrė ir daugiau skaudulių.

„Ilgus metus šalyje buvo (iš dalies tebėra) ydingai apsieinama su emocinių sutrikimų turinčiais vaikais ir paaugliais – jie arba baudžiami, arba „farširuojami” stipriais medikamentais. Jų stengiamasi atsikratyti kur nors išsiunčiant, tarsi sumetus į krūvą ir užrakinus problemos išsispręstų“, – pastebi K.Mišinienė.

Jos vertinimu, Švietimo ir mokslo ministerija dangstė Švėkšnos specialiosios mokyklos nekompetenciją.

„Matėme supirktas prabangias terapijos priemones, tačiau vaikai kalbėjo apie fizines bausmes, karcerį ir baudimą psichotropinių vaistų injekcijomis. Tokioje aplinkoje jėgos kultas klestėjo ir tarp auklėtinių. Viename iš teismo nuosprendžių yra užfiksuoti mokyklos personalo parodymai apie įtariamąsias kaip apie paslaugias, aktyvias auklėtines ir „tingines, niekuo nesidominčias” nukentėjusiąsias, psichologės pareiškimai, kad „nieko čia baisaus neįvyko”, – tokia suaugusiųjų laikysena neatsistebi pašnekovė.

Ne geresnis mikroklimatas buvo ir už mokyklos sienų: priešiškumą demonstravo ir miestelio gyventojai, ir savivaldybės tarnybų darbuotojai: „Dar ir šiandien čia savotiškai interpretuojamas visas tas mergaičių patirtas košmaras, nėra net kalbos apie atsakomybės prisiėmimą, apgailestavimą dėl neįsikišimo.“

Labiau šlubavo socialiniai aspektai

Pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, išteisinantį prievartautojus, K.Mišinienė vadina akibrokštu.

„Atmetus šį momentą, byloje teisiniai momentai buvo daug pozityvesni už socialinius. Profesionaliai surinkti įrodymai, puikaus advokato Rolando Tilindžio pro bono darbas kasacijoje, principinga, aukštą teisinę erudiciją demonstruojanti šios instancijos teisėjų kolegijos laikysena – visa tai leido triumfuoti teisingumui“, – sako KOPZI centro vadovė.

Ginant nepilnametes buvo susidurta su iššūkiu ieškant lėšų kvalifikuotam advokatui pasamdyti: „Apklausos vyko Tauragėje, teismo posėdžiai – Klaipėdoje. Advokatui teko spręsti ne tik daug teisinių problemų, bet ir daug važinėti. Laimei, netikėtai čia pagalbos ranką ištiesė Kazickų fondas iš JAV, perėmęs šias išlaidas.“

Iš gynėjų lūpų – „slidūs“ teiginiai

K.Mišinienė džiaugiasi, kad Švėkšnos mergaičių byla tapo precedentu reiškinius vadinti tikraisiais vardais.

„Tikiuosi, kad vis mažiau girdėsime apie „nepilnamečių prostituciją”, o šis reiškinys bus vadinamas tikruoju vardu – prekyba vaikais. O liguistiems asmenims, svajojantiems apie vaikų kūnus, galime pasakyti tik viena – būsite surasti ir nubausti“, – ryžtingai nusiteikusi K.Mišinienė.

Ji apgailestauja iš teisiamųjų advokatų lūpų girdėjusi daugybę „slidžių“ teiginių apie mergaičių „norą santykiauti su jas perkančiais vyrais”, apie jų buvimą „patyrusiomis”: „Šiuos „argumentus” nuolat girdime ir iš platesnės visuomenės: „joms patinka”, „jos sutiko”. Tai turi keistis.“

Yra kuo didžiuotis

Ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos prokuroras R.Ušinskas džiaugiasi sukūręs precedentą. „Atliktas didžiulis darbas. Sukurti precedentą visada gerai – yra kuo didžiuotis“, – neslepia teisininkas.

Tokios praktikos bylų Lietuvoje dar nebuvo. „Iki tol pareigūnai nesiryždavo tokio pobūdžio nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis ar prekybą vaikais. Veikos buvo kvalifikuojamos pagal daug lengvesnį straipsnį – lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę.

Tačiau šioje byloje matėme, kad ta veika atitinka ir prekybos žmonėmis, ir prekybos vaikais, ir sąvadavimo požymius. Manau, kad mes buvome teisūs. Tą liudija ir Aukščiausiojo teismo nuosprendis“, – svarsto R.Ušinskas.

Jis tikėjosi būtent tokios bylos baigties: „Netikėdamas nebūčiau jos perdavęs teismui. Bet nebuvau garantuotas, kad teismas priims mano poziciją.“

Neįperkamas advokatas dirbo dykai

„Liūto dalį padarė ankstesni kolegos, dirbę prie bylos. Man liko Aukščiausiame teisme išsakyti keletą argumentų, kodėl nuteistųjų skundai neturėtų būti tenkinami“, – sako advokato R.Tilindis.

Ši byla, anot jo, reikšminga tuo, kad ją nagrinėjant buvo išanalizuotas tiek vaiko pirkimo, tiek išnaudojimo santykis.

„Buvo nubrėžtos ribos, pagal ką galima šiuos nusikaltimus atriboti. Be to, sukurtas precedentas, kad asmenys gali atsakyti už abu šiuos nusikaltimus. Teismo sprendimas kaltinamiesiems tikrai griežtas ir, sakyčiau, pelnytai“, – svarsto R.Tilindis.

Jis neslepia, kad tokios bylos yra sunkios ir komplikuotos. „Yra specifinių reikalavimų tyrimui, tyrėjai turi būti atitinkamai pasirengę. Be to, sudėtingesnis nepilnamečių parodymų vertinimas, tokie nusikaltimai dažniausiai daromi be liudininkų, todėl sunku atgaminti įvykių seką, surinkti įkalčius ir tinkamai juos užfiksuoti ir t.t. Yra ką veikti“, – vardija advokatas.

Jis ėmėsi šios bylos neturėdamas jokio finansinio intereso – nukentėjusiąsias gynė nemokamai. Kodėl?

„Esu nepigus, švelniai tariant, advokatas dėl to, kad turiu specifinių žinių. Tačiau esu ne tik teisininkas, bet ir žmogus. Man bendražmogiški dalykai irgi svarbūs, todėl gyniau viešąjį interesą. Šiuo konkrečiu atveju galėjau padėti nukentėjusioms, tai ir padėjau. Viskas paprasta“, – kalba R.Tilindis.

Vienoms sekasi geriau, kitoms – prasčiau

Byla baigėsi: kaltininkai įvardyti, bausmės paskirtos. Teisine prasme tai – pergalė. Bylos baigtis nukentėjusioms merginoms neabejotinai labai svarbi. Tačiau ar to užtenka pradėti naują gyvenimą? Ar aukoms suteikiama derama pagalba – emocinė, psichologinė, galbūt net socialinė?

„Tai – patys sunkiausi klausimai. Visomis išgalėmis mūsų komanda su partneriais, rėmėjais, savanoriais teikėme pagalbą nukentėjusioms jaunuolėms, daug dirbome su jų artimiausia aplinka. Dėl ilgai trukusio išnaudojimo ir dėl iki tol buvusių nepalankių gyvenimo sąlygų paauglės patyrė gilių psichologinių traumų.

Jas šiek tiek sušvelnino terapija, pozityvūs santykiai su aplinka, troškimas eiti į priekį, kurti, mylėti. Vienoms sekasi geriau, kitoms prasčiau, tačiau visoms labai svarbi pergalė kasacijoje“, – apibendrina K.Mišinienė.

15min.lt nuotr.

Pamokantis pasakojimas kaimo bendruomenėms.

Antradienį Šilutės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, be kita ko, buvo kalbama ir apie mažosios apimties viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbus rajono kaimiškose vietovėse.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Jaunius ir komiteto narys Alfonsas Vanagas pasidalijo įspūdžiais iš neseniai įvykusio išvažiuojamojo posėdžio, kurio metu jiedu aplankė Juknaičius, Laučius, Vainutą, Gardamą ir Saugas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mat šiose gyvenvietėse vykdomi ES finansuojami mažosios apimties viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbai.
Bendras įspūdis, pasak komiteto narių, pakankamai geras, tačiau…
Anot Z. Jauniaus, jam neramu dėl dviejų už ES ir savivaldybės tūkstančius sutvarkytų objektų, kurie esą gali būti naudojami ne pagal paskirtį, todėl gali tekti grąžinti jų remontui išleistas ES paramos lėšas.
Pavyzdžiui, Juknaičių laisvalaikio salė.
Ten, pasirodo, juknaitiškiai dar ir numirėlius ruošiasi šarvoti.
Svarbu užtikrinti, kad atvykus tikrintojams, nekiltų problemų ir nereikėtų grąžinti ES paramos lėšų, sakė Z. Jaunius.
Esą tokių pavyzdžių Lietuvoje jau esama.
Svarbu neišeiti už sveiko proto ribų, dar pridūrė jis.
Už sveiko proto ribų nėra išeita, patikino Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas: esa nieko baisaus nenutiks, jeigu laisvalaikio salėje vieną kitą kartą bus pašarvotas numirėlis.
O štai A. Vanagas žino būdą, kaip išvengti nemalonumų užgriuvus tikrintojams: numirėlį – į spintą.
Žinoma, jis pajuokavo.
Tačiau klausimas, kam tektų atsakyti, jeigu vis dėlto įvyktų tai, dėl ko taip neramu komiteto pirmininkui, liko atviras.
Tiesa, neilgai.
Tašką padėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis: atsakyti tektų Juknaičių bendruomenės pirmininkei.
Taškas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Estakados virš potvynių užliejamo kelio ruožo į Rusnę statyba vyksta sparčiai – atlikta daugiau nei pusė darbų. Rusniškiai džiaugiasi – nekilnojamojo turto kainos jau auga. Tačiau jie tiksliai nežino, kaip teks susisiekti su žemynu prasidėjus potvyniui, praneša portalas LRT.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusniškiai tikisi gamtos pagalbos – esą dukart iš eilės didelio potvynio nebūna. Gamtos malonės – kad automobilių kelti nereikės – tikisi ir Šilutės rajono valdžia.

www.sveksnosnaujienos.lt pav.

Spalio 26-27 dienomis Švėkšnos parke vėl nušvis moliūgų-žibintų liepsnelių jūra. Septintąjį kartą čia bus organizuojama itin daug lankytojų sulaukianti šviesos žaismų ir muzikos šventė „Mes už šviesą 2018″.

Paskutinį spalio savaitgalį atvykti į grafų Platerių parką vilios ne tik įvairiausiais raštais išraižyti moliūgai-žibintai, ramumu užkrečianti muzika, lazerių šviesos, bet ir specialiai šiai šventei sukurta 12 m. aukščio „Šimtmečio medis”. Tai sudėtinga konstrukcija, nukabinėta 100 moliūgų, kuriuos paruoš „Saulės” gimnazijos bendruomenė. Taip originaliai bus pagerbta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip gimė pati idėja Švėkšnoje „užauginti” moliūgų medį, „Švėkšnos naujienos“ pasiteiravo šios idėjos sumanytojo Evaldo Venckaus.

- Kaip gimė mintis sukurti „Šimtmečio medį”?

- Mintis gimė visai netyčia, vieną rytą prie kavos puodelio, žaidžiant su pieštuku ant balto popieriaus lapo. Atrodo, pati ranka vedė pieštuką, o aš jį tik sekiau savo akimis. Kadangi tai buvo paskutinė vasaros diena, galvoje vis sukosi artėjančio rudens rūpesčiai, tačiau už akimirkos nurimau, nes dingtelėjo galvoje, jog vėl bus tradicinė šviesos žibintų šventė. Tuo laiku jau ruduo įsibėgėjęs ir galima juo ramiai pasimėgauti. Juk nieko nėra smagiau, kai visa šeima šventės išvakarėse iki išnaktų skaptuojame moliūgą, pagal vaikų išsirinktą raižinį. Darome tai kiekvienais metais. Galiausiai apima keistai malonus jausmas, kai prie savo darbo pamatai nusidriekusią kelių žmonių eilutę, kurie nori jį įsiamžinti.

Staiga tik bam… O jei ant savo tik nupiešto rėmo užkabinčiau 100 moliūgų, tiek pat kiek šiemet Lietuvos Nepriklausomybei metų? Turėtų būti įspūdinga, pagalvojau.

Taip gimė mintis, kuria pirmiausia pasidalinau su žmona Vaida. Vaida visada būna didžiausia mano parama bei kritikė. Ji pati pirmoji patikino mane, kad tai tikrai verta dėmesio, bet laiko maža, tad reikia viską daryti greitai. Dar labiau viską pakurstė mūsų šeimos draugų pritarimas šiai minčiai, kurie tą vakarą kaip tik lankėsi pas mus.

Jau kitos savaitės pradžioje turėjau padaręs tikroviškesnę vizualizaciją. Vaizdas, kaip ir įspūdis, su kiekviena akimirka vis gerėjo. Tapo aišku, kad tai privalo būti įgyvendinta.

Daugiau: sveksnosnaujienos.lt: „Moliūgų-žibintų šventė: švėkšniškiai vilios įspūdingo dydžio „Šimtmečio medžiu”“

VE.lt nuotr.

Šiandien Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduotas jau šimtatūkstantasis paukštis šiais metais – esame naujo rekordo per pastaruosius 90 metų išvakarėse, praneša Aplinkos ministerija.

Pasak Ventės rago stoties vedėjo Vytauto Jusio, ši rudeninė paukščių migracija pateikė staigmeną. Kol kas daugiausia sparnuočių per dieną Ventės rage šiemet buvo sužieduota spalio 4-ąją – per 7 tūkstančius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 1928-ųjų, kai Ventės rage buvo pradėta žieduoti paukščius, rekordinė aukštuma pasiekta 2003 metais – sužieduoti 105 tūkstančiai sparnuočių. Tačiau šiemet, matyt, šis skaičius bus gerokai viršytas, nes dabar yra pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis, o iki žiedavimo sezono pabaigos dar lieka mažiausiai trys savaitės.

siluteinfo.lt nuotr.

Kasmet rugsėjo 27 d. minima Pasaulinė turizmo diena. Taip siekiama paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius.

Ta proga Šilutės turizmo informacijos centras visus norinčius pakvietė dalyvauti nemokamuose renginiuose, kurie vyko dvi dienas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ketvirtadienį (rugsėjo 27 d. ) vyko atvirų durų dienos Šilutės H. Šojaus dvaro, Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio muziejuose, Vydūno muziejuje Kintų Vydūno kultūros centre, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspozicijoje, organizuota ekskursija, Paukščių stebėjimas Ventės rage. O sekmadienį (rugsėjo 30 d.), taip pat siekiant suteikti galimybę jose sudalyvauti visiems norintiems, buvo surengtos dvi pažintinės ekskursijos.

Šiemet nauja buvo tai, kad Šilutės turizmo informacijos centras kartu su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centru su šūkiu „Turizmas be sienų“ ekskursijas organizavo drauge, po dviejų rajonų pelkes – Tyrų taką ( Klaipėdos raj.) ir Aukštumalos aukštapelkę ( Šilutės raj.). Ekskursijas vedė gidas-ornitologas Borisas Mladenov Belchev. Gerų emocijų netrūko visą laiką. Pakako įspūdžių ir adrenalino bei nuovargio. Stebėjome paukščius, išbraidėme liūnus. O kai kas suprato, kad sausas iš pelkės neišbrisi.

www.nemunodelta.lt nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre penktadienį įvyko vidaus ekspozicijos atidarymo iškilmės.

Pagrindinė ekspozicijos tema – „Kur išsišakoja Nemunas“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visą Nemuno deltą yra išraizgęs tankus hidrografinis tinklas, o visų upių tėvo – Nemuno atšakos yra apglėbusios Rusnės salą. Lankytojai vizualiai gali tai pamatyti piešinyje ant ekspozicijos salės grindų, kur yra pavaizduoti Nemuno deltos vandens telkiniai.

Ekspozicija lankytoją žavi kūrybiškumu bei išradingumu. Naujųjų technologijų dėka lankytojai interaktyviame žemėlapyje galės susipažinti su visomis regioninio parko lankomomis vietovėmis, pažintiniais takais, išskirtiniais maršrutais bei paveldo vertybėmis. Kompiuteriniame terminale jie išbandys savo ornitologines žinias bandydami atspėti paukščio rūšį, sužinos daugiau informacijos apie saugomas teritorijas ir parke vykdomas veiklas. Bene labiausiai lankytojo akį patraukiantis objektas – kabina, kurioje atsisėdę į išmaniąją kėdę galėsite pajusti paukščio skrydį.

Ekspozicijoje taip pat galėsite apžiūrėti autentišką Kurėno – senovinio žvejų laivo vairo maketą, paliesti jo burę ar paskaityti jo gyvavimo istoriją. Pasivaikščiosite potvynio suneštomis ledų sangrūdomis, žaidimo pagalba pabandysite nusausinti Pamario pievas. Vaikai bandys atpažinti Nemuno deltos sparnuočius, o galbūt atras ir naują jų rūšį.

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija įrengta įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I etapas)“. Tai bendras Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos veiklos rezultatas.

Į ekspozicijos atidarymą atvyko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Šilutės turizmo informacijos centro, projekto rengėjų UAB „Ekspobalta“, Rusnės bibliotekos atstovai, kolegos iš regioninių parkų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo spalio 1 d. traukinio maršrutas sujungs Klaipėdą ir Šilutę. Tarp šių miestų kursuos šiuolaikiški traukiniai, pakeliui stosiantys dar trijose tarpinėse stotelėse: Priekulėje, Vilkyčiuose ir Kukoruose.

„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė rugsėjo 12 d. str. „Geležinkeliu į Klaipėdą – nuo spalio pradžios“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tvarkaraštis

Bilietus jau dabar galima įsigyti internetu: www.traukiniobilietas.lt.

D. Gailiūnienės nuotr.

Rudeninis lietus Švėkšnos neįgaliesiems nesutrukdė „išausti” gėlių kilimų, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Apie Švėkšnos neįgaliųjų padalinio narių iniciatyvumą kalbėti jau nebereikia. Jie nuolatos paįvairina miestelio kasdienybę įvairiomis iniciatyvomis. Ką jie sugalvojo šįkart?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį švėkšniškiai pratęsė jau septintus metus trunkančią tradiciją ir sukūrė tris naujas floristines kompozicijas prie Šv. Jokūbo bažnyčios. Nors ir lijo, ir pūtė žvarbus rudeninis vėjas, negailėdami savęs, draugijos nariai per kelias valandas „išaudė” gėlių kilimus.

Prie švėkšniškių maldos namų atsirado trys kūriniai. Vienas iš jų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kompozicija, kurioje trispalvės fone pavaizduoti valstybės kontūrai ir širdis viduryje. Antroji – tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Pasak pirmininkės Ingritos Riterienės, rėminė konstrukcija, panaudota šiam kūriniui, aprengta jau jubiliejinį – dešimtąjį kartą. Ji buvo naudojama ne tik Švėkšnoje, bet ir Klaipėdoje, Saugose, kaskart dekoruojant ją vis kitaip. Trečioji kompozicija sukurta neplėtojant atskiros tematikos, tiesiog siekiant panaudoti visas likusias gėles.

Šiais darbais bus galima džiaugtis apie dvi savaites.

G. ir J. Kiudžiai, konkurso 'Metų ūkis' nugalėtojai. (www.silute.lt nuotr.)

Siekdama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, Šilutės rajono savivaldybė surengė konkursą „Metų ūkis 2018“. Iš visos savivaldybės dalyvavo aštuonios konkurso nuostatus atitinkančios ūkininkų šeimos, o iš jų specialiai tam sudaryta komisija išrinko nugalėtojų trejetą, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkurso „Metų ūkis 2018“ vertinimo komisiją sudarė: Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Būdvytis (komisijos pirmininkas), Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, Šilutės konsultavimo biuro vedėja Ina Kuzmienė, Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus ir Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys. Konkurso nugalėtojais išrinkti ūkiai, padarę didžiausią pažangą per pastaruosius metus.

Konkursą „Metų ūkis 2018“ laimėjo bei pirmąją vietą užėmė Gražina ir Juozas Kiudžiai, gyvenantys Užlaukės k. (Gardamo sen.). Šeima valdo apie 80 ha žemės, plėtoja pienininkystės ūkį, laiko 70 raguočių. G. ir J. Kiudžiai darbininkų nesamdo, savo ūkyje darbuojasi patys nuo ankstyvo ryto iki sutemų.

Antrąją vietą iškovojo Solveiga ir Linas Kairiai, įsikūrę Galzdonų k. (Usėnų sen.). 20 metų ūkininkaujanti šeima laiko 50 melžiamų karvių, iš viso 100 galvijų. S. ir L. Kairiams priklauso daugiau kaip 100 ha žemės.

Trečioji vieta teko Linai ir Arūnui Šedžiams iš Žalpių k. (Žemaičių Naumiesčio sen.). Pora ūkininkauja jau du dešimtmečius. Šiuo metu gyvulininkystę iškeitė į gėlininkystę. Augina vienmetes gėles aplinkai puošti, taip pat prekiauja daržovių daigais. Prieš penkerius metus ėmėsi ir šilauogių auginimo, pradėję šias taip visų mėgstamas uogas auginti 25 aruose žemės, šiuo metu planuoja uogienojų plėtimo darbus.

Pirmąsias tris vietas laimėjusiems ūkininkams skirtos piniginės premijos. Apdovanojimų ceremonija vyks rugsėjo 29 d. Žemaičių Naumiestyje Mykolinių ir Šilutės krašto ūkininkų šventės metu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paskirstytos bendruomeninės veiklos stiprinimui Šilutės rajone skirtos lėšos (sąrašas pridedamas).

Bus finansuojami iš viso 28 bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų parengti projektai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiausia – 10 projektų orientuota į parkų, sporto ir poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, kitų vietos bendruomenės teritorijoje esančių poilsio ir rekreacijos vietų tvarkymą ir atnaujinimą.
7 projektai skirti renginių ir kitų priemonių, skatinančių socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir grupių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, organizavimui.
Taip pat skirtą lėšų viešo naudojimo patalpų pritaikymui bendruomenės poreikiams (4 projektai), mokymo(-si) priemonių, skatinančių kūrybiškumą, saviraišką ir vietos gyventojų išprusimą, organizavimui (4 projektai) ir renginių, stovyklų ir kitų prasmingo vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo veiklų organizavimui, skatinančiam asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą (3 projektai).

Kam kiek skirta (įsakymas)

E. Jankausko, VE.lt, nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcija nutraukė kelio iš Šilutės į Rusnę sankasos stiprinimo darbų konkursą, praneša portalas LRT.lt.

Šio konkurso prireikė nustačius, kad po keliu, vedančiu iki estakados, yra durpių sluoksnis, todėl statytojams reikės stiprinti žemės sankasą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot portalo LRT.lt, oficialiai teigiama, kad konkursas nutrauktas, nes jame dalyvavo per mažai bendrovių.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į mūsų paklausimą, praneša…

Konkurso metu buvo gautas klausimas apie galimybę teikti alternatyvius pasiūlymus, į kurį LAKD atsakė, kad alternatyvius pasiūlymus teikti galima. Atsižvelgus į dalyvių skaičių ir aktyvumą darytina išvada, kad dalyviams nepakako laiko parengti alternatyvius pasiūlymus. Visi dalyviai, kurie pateikė pasiūlymus buvo pakviesti derėtis, tačiau kvietimą deryboms iš trijų dalyvių priėmė du.
Dėl šių priežasčių ir siekiant padidinti konkurencingumą ir užtikrinti visišką skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi, LAKD priėmė sprendimą atlikti naujas pirkimo procedūras.
LAKD atsakingai žiūri į visų viešųjų pirkimų procedūras ir siekia, kad visos viešųjų pirkimų procedūros būtų atliekamos skaidriai ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją.
Naujas konkursas bus sklebiamas artimiausiu metu.
Kelio į Rusnę rekonstrukcijos terminas priklausys nuo viešųjų pirkimų konkurso eigos.
Estakados statybos darbų tai neturėtų paveikti.

www.urm.lt nuotr.

Penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apsilankė Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerio objektų komplekse (1941-1955) ir neseniai atrastose masinėse šių lagerių kapavietėse Armalėnuose, Šilutės rajone.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lageris – simboliška ir unikali vieta, nes čia, toje pačioje vietoje, 15 metų veikė ir nacistiniai, ir sovietiniai, ir karo belaisvių, ir civilių lageriai. Kita tokia vieta, kaip Macikai, Lietuvoje nežinoma. Europoje panaši vieta dar yra tik Lenkijoje. Šis kompleksas turi būti visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas. Daug dėl šios vietos sutvarkymo jau padare Šilutės rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Kultūros paveldo departamentas, tačiau dar daug reikia padaryti. Nepateisinama, kad Lietuvoje iki šiol likę tokių neprižiūrėtų kapaviečių, ypač, kurios susijusios su mūsų žemėse įvykdytais nusikaltimais žmoniškumu”, – sakė L. Linkevičius.

Kaip greičiau sutvarkyti ir įamžinti Macikų lagerį ir kapavietes ministras kalbejo ir su Šilutės rajono meru Vytautu Laurinaičiu, mero pavaduotoju Algiu Bekeriu, Šilutės savivaldybės darbuotojais bei istorikais.

Macikų lageryje kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1939-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag luft VI“, kurioje buvo kalinami Anglijos, Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, SSRS karo belaisviai. 1944-1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus.

1946 metais įsteigtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, ūkininkai, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai. Mirtingumas Macikų lageryje buvo itin didelis – Šilutės rajone jau yra rastos ir vis dar atrandamos masinės kapavietės.

Ministras taip pat apsilankė vokiško kapitalo įmonėje „Klasmann-Deilmann Bioenergy“, kuri vykdo biokuro ir durpių gamybos bei tiekimo veiklą Lietuvoje, Vydūno kultūros centre Kintuose, o taip pat Rusnėje, kur 2015 metais buvo pastatytas paminklas Indijos lyderiui Mohandui Gandžiui ir jo draugui Hermanui Kalenbachui.