www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kuršių mariose ties Vente priešalas vietomis yra išlaužytas.
Ties Nida ledo storis siekia 9 cm.
Paviršinis ledo sluoksnis suiręs, vietomis properšos, prie krantų atšutos.
Ledas nesaugus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Palydovinė nuotrauka, daryta vasario 13 d.

www.meteo.lt informacija ir nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Automobilių kelių direkcija praneša, kad 391 metro apsemtame ruože vandens gylis siekia 6 centimetrus, eismas leidžiamas.

Vanduo kelyje iš Šilutės į Rusnę pasirodė dar vakar vakare, o šįryt jo gylis laikinojoje estakados apylankoje jau siekė 6 cm.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vandens lygis apsemtame kelio ruože dar gali kilti.

Šilutė potvyniui pasiruošusi. Rusnė – taip pat

Kiti Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti keliai

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:
Priekulė–Stragnai II nuo 0,50 iki 1,20 km vandens gylis 25 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,20 iki 9,50 km vandens gylis 50 cm;
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 19,10 iki 19,13 km vandens gylis 20 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 2,30 iki 6,40 km vandens gylis 30 cm;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,95 iki 13,70 km vandens gylis 30 c;
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,97 iki 20,27 km vandens gylis 30 cm;
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,50 iki 8,50 km vandens gylis 30 cm;
Užliekniai–Paleičiai nuo 4,67 iki 4,78 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,35 iki 3,65 km vandens gylis 20 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,40 iki 17,88 km vandens gylis 70 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,90 iki 24,00 km vandens gylis 40 cm;
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 28,75 iki 28,80 km vandens gylis 20 cm;
Pagėgiai–Plaušvariai nuo 2,90 iki 3,80 km vandens gylis 40 cm;
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai nuo 2,05 iki 3,85 km vandens gylis 35 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,75 iki 1,60 km vandens gylis 25 cm;
Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 6,21 km vandens gylis 50 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,80 km vandens gylis 30 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:
Priekulė–Sakūčiai–Ventė nuo 16,44 iki 16,75 km vandens gylis 10 cm;
Povilai–Minija nuo 0,55 iki 0,60 km vandens gylis 10 cm;
Povilai–Minija nuo 1,75 iki 1,80 km vandens gylis 10 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš krantų jau veržiasi ir Leitės upė. Nors jos vandens lygis stichinę ribą šįryt viršijo tik 3 cm, tačiau to užteko, kad ties Kūlynais būtų apsemtas tiltas.

Pirmoji neišlaikė Gėgės upė

Nors Nemuno upė ties Rusne šįryt dar tekėjo savo vaga (iki stichinės 288 cm ribos dar trūko 23 cm), tačiau vanduo jau buvo pasirodęs ir šalia kelio iš Šilutės į Rusnę. Tai vis Leitės upės, lietaus ir tirpstančio sniego vandens perteklius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas neatmeta galimybės, kad netrukus vanduo gali pasirodyti ir ant kelio į Rusnę.

Šilutė potvyniui pasiruošusi. Rusnė – taip pat

Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

Plaškiai–Lazdenai–Panemune nuo 3,20 iki 9,50 km vandens gylis 50 cm;
Plaškiai–Lazdenai–Panemune nuo 19,10 iki 19,13 km apsemtas kelio ruožas;
Rusne–Galzdonai–Plaškiai nuo 2,30 iki 6,40 km vandens gylis 30 cm;
Rusne–Galzdonai–Plaškiai nuo 12,95 iki 13,70 km apsemtas kelio ruožas;
Rusne–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,97 iki 20,27 km vandens gylis 30 cm;
Juknaiciai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,50 iki 8,50 km vandens gylis 30 cm;
Užliekniai–Paleiciai nuo 4,67 iki 4,78 km vandens gylis 25 cm;
Povilai–Minija nuo 3,35 iki 3,65 km vandens gylis 20 cm;
Vilkiškiai–Bitenai–Panemune nuo 14,40 iki 17,88 km apsemtas kelio ruožas;
Vilkiškiai–Bitenai–Panemune nuo 23,90 iki 24,00 km vandens gylis 40 cm;
Vilkiškiai–Bitenai–Panemune nuo 28,75 iki 28,80 km apsemtas kelio ruožas;
Pagegiai–Plaušvariai nuo 2,90 iki 3,80 km apsemtas kelio ruožas;
Rukai–Šilgaliai–Nausedai nuo 2,05 iki 3,85 km vandens gylis 35 cm;
Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,75 iki 1,60 km vandens gylis 25 cm;
Plaškiai–Lazdenai nuo 0,00 iki 6,21 km vandens gylis 50 cm;
Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,30 iki 6,80 km vandens gylis 30 cm.

Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:

Povilai–Minija nuo 0,55 iki 0,60 km vandens gylis 10 cm;
Povilai–Minija nuo 1,75 iki 1,80 km vandens gylis 10 cm.

Stop kadras.

Potvynio metu Rusnės gyventojai galės pėsčiomis persikelti estakada. Taip pat yra paruošti trys tralai, kuriais laikinu betoniniu keliu bus organizuojamas automobilių kėlimas, teigiama Šilutės rajono savivaldybės tinklalapyje paskelbtame pranešime apie vasario 7 d. įvykusį pasitarimą dėl pasirengimo galimam pavasario potvyniui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot pranešimo, šiame pasitarime dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, užliejamų teritorijų seniūnijų seniūnai – Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Juknačių seniūnas Alfredas Gaubys, Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys.

Apie galimo potvynio problemas diskutavo ir Premjero patarėjas Donatas Matuiza bei LR Vyriausybės patarėja Gina Gajauskienė.

Apie tai, kad galimo potvynio metu yra visiškai pasiruošę padėti gyventojams, informavo ir Pagėgių pasienio rinktinės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, policijos atašė Tomas Antulis, Savivaldybės specialistai ir kt.

Rusnės seniūnė D. Drobnienė informavo, kad galimam potvyniui yra pasiruošę. „Su estakados statytojais suderinome, kad potvynio metu gyventojai galės pėsčiomis persikelti estakada. Taip pat yra paruošti trys tralai, kuriais laikinu betoniniu keliu bus organizuojamas automobilių kėlimas viena kryptimi“, – sakė D. Drobnienė.

Šilutės aviatoriai vejami iš aerodromo. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pamario aviatoriai kyla į kovą dėl vietos po saule.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš aerodromo Armalėnuose vejamas Šilutės aeroklubas kviečia ne tik šilutiškius, bet ir visus aviacijos sporto mėgėjus pasisakyti už aerodromo grąžinimą aviatoriams, pasirašant peticiją.
Daugiau informacijos ir peticiją rasite čia: https://www.peticijos.lt/visos/75094/del-uzimto-silutes-aerodromo-grazinimo-aviatoriams/.

Susiję: „Pamario aviatoriams lieka tik dangus“,
„Pamario aviatoriams lieka tik dangus. O gal ir ne“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šilutės rajone praėjusią savaitę siekė 128,6 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemija Šilutės rajone paskelbta šį pirmadienį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gripo epidemiją Lietuvoje jau yra paskelbusios daugiau kaip 20 savivaldybių iš 60.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemijos metu rekomenduojama

Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Apie gripą

D. Gailiūnienės nuotr.

Pastaruoju metu jaunosios kartos supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje. Kad senosios tradicijos nenueitų į užmarštį ir būtų įtvirtinta pagarba duonai ne tik jaunų žmonių sąmonėje, jau dešimtąjį kartą Švėkšnos neįgaliųjų draugija surengė Duonos šventę.

Taip jau sutapo, jog duonos pagerbimo šventė vyko per Grabnyčias, šventę, simbolizuojančią Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šventė prasidėjo iškilmingu duonos kepalo įnešimu į seniūnijos salę. Ši atsakomybė patikėta Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. Vėliau duoną ir vandenį šventosios mergelės ir kankinės Agotos garbei šventino klebonas Julius Meškauskas. Pašventinęs duonelę ir padėkojęs už galimybę būti kartu, dvasininkas tarė kelis žodžius apie duonos prasmę mūsų gyvenime. Klebonas priminė, jog šiandien minima ir tikroji Grabnyčių diena. Šią dieną bažnyčios tarnai šventina Grabnyčių žvakes. J. Meškaukas pridūrė, jog žvakės pirmiausia – šviesos simbolis, jis skirtas ne tik mirusiam, bet tai ir Kristaus nešamos šviesos ir meilės išraiška.

Renginio vedėja Ingrita Riterienė, Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, itin šiltai kalbėjo apie nuo seno lietuvių pamėgtą patiekalą – duoną. Posmais ir patarlėmis prabilusi Ingrita, uždavė žiūrovams ir keletą mįslių. Taip pat neįgaliųjų vadovė suteikė galimybę kiekvienam norinčiam prisidėti prie vaškinės Grabnyčios žvakės liejimo. Pabandžiusieji galėjo patys įsitikinti, koks tai buvu kantrybės ir pasiaukojimo reikalaujantis procesas.

Draugijos narė Vanda Šimkuvienė priminė visiems apie pačią duonos kelio pradžią, kuomet sėjėjas laikydavosi įvairių papročių vardan gausesnio derliaus. Pvz., sėjėjas negalėdavo net skustis barzdos, kad želmenys vešlesni būtų.

Pasirodymus surengė ir renginio svečiai. Melodingomis dainomis ir užvedančiais šokiais susirinkusiuosius linksmino šeimyninių vaikų globos namų „Gilė” globotiniai, Švėkšnos lopšelio-darželio auklėtiniai, inkakliškių liaudiškos muzikos kapela „Ašvelė” ir folklorinis ansamblis „Dainoriai”.

Sveikinimo kalbas ir palinkėjimus susirinkusiesiems sakė Švėkšnos evangelikų-liuteronų parapijos klebonas Valdas Miliauskas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, savivaldybos tarybos nariai Antanas Martinkus ir Arūnas Kurlianskas, draugijos bičiuliai Violeta Atsrauskienė, Jonas Girskis ir Danutė Gailiūnienė.

Po oficialiosios dalies visi buvo pakviesti prie vaišių stalo pasišnekučiuoti, pabendrauti, paskanauti…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kuršių mariose ties Vente šiuo metu ledo danga yra 18 cm, ties Nida ledo storis siekia 16 cm.

Storiausia ledo danga susidariusi priekrantėje, tačiau tolstant nuo kranto ledas plonėja.

Artimiausiomis dienomis ir toliau numatomi šiltesni orai, tad ledo danga turėtų plonėti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį pietvakarinė šalies pusėje daug kur nedideli krituliai (sniegas, šlapdriba), vietomis lijundra. Plikledis. Pradės stiprėti rytų, pietryčių vėjas. Temperatūra pažemės iki 0–5 laipsnių šalčio. Dieną krituliai (sniegas, šlapdriba pereinanti į lietų). Pirmoje dienos pusėje vietomis lijundra, daug kur plikledis. Vėjas taps gūsingas, kai kur tarpais stiprės iki 15–18 m/s. Temperatūra kils iki 1–4 laipsnių šilumos.

Sekmadienį daug kur krituliai: naktį lietus, dulksna, dieną lietus vietomis su šlapdriba. Kai kur rūkas. Vėjas rims. Temperatūra naktį – 0–3, dieną – 1–6 laipsniai šilumos.

am.lrv.lt nuotr.

Konteinerių maisto atliekoms jau įsigyta, tačiau esą kol kas nėra kam jas perdirbti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pagal atliekų tvarkymo taisykles Šilutės rajono savivaldybė neprivalo surinkti maisto atliekų, tačiau yra įsigijusi 138 maisto rūšiavimo konteinerius. Prie naujai įrengiamų pusiau požeminių rūšiavimo aikštelių daugiabučių namų gyventojams skirta po du 240 litrų talpos konteinerius vienai aikštelei. Privačių namų gyventojams yra dalijami kompostavimo konteineriai ir suteikiama galimybė maisto atliekas kompostuoti“, – teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakyme į mūsų paklausimą.

Tačiau, anot savivaldybės administracijos, kada bus surenkamos maisto atliekos, neaišku, nes esą mūsų regione niekas neperdirba maisto atliekų. „Aplinkos ministerija atlieka galimybių studiją dėl maisto atliekų perdirbimo ir, kai paskelbs, žiūrėsime, kokios galimybės bus dėl maisto atliekų perdirbimo“, – toliau rašoma savivaldybės administracijos atsakyme.

Savivaldybės administracijos teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek atsieis šios sistemos įdiegimas. Esą kaina paaiškės po to, kai bus žinomos maisto atliekų utilizavimo galimybės. „Jeigu išlaidos nebus didelės, tai ir rinkliavos (už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – red. pastaba) kaina nesikeis“, – žada savivaldybės administracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pastarosiomis dienomis šalyje vyraujant gerokai šaltesniems orams ežeruose susidarė palankios sąlygos ledo dangos storiui didėti – naujausiais duomenimis ledo storis daug kur siekia 15–20 cm, o tai reiškia, kad ant ledo lipti yra saugu.

Kauno marias dengiantis ledas taip pat tvirtas, jo storis svyruoja apie 12–17 cm.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuršių mariose ties Vente ledo dangos storis siekia 14 cm, ties Juodkrante ir Nida – 7–9 cm. Tačiau dėl mariose esančių properšų lipti ant ledo nesaugu.

www.google.com.br/maps.

Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį jau šį pavasarį turėtų sulaukti remontininkų.

Sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Kaune registruotos UAB „YIT Lietuva“ dėl beveik 11 km kelio atkarpos ir tilto per Šyšos upę rekonstravimo pasirašyta sausio 4 d.
Sutarties vertė – beveik 12,3 mln. Eur.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelio iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį ir tilto per Šyšos upę rekonstravimo darbai turėtų būti pradėti šį pavasarį (ne anksčiau kaip kovo 15 d.) ir užbaigti per 9 mėnesius.

www.meteo.lt nuotr.

Sausio 18 d. Vakarų Lietuvoje dėl gausių kritulių vandens lygis upėse per parą pakilo 33–151 cm. Gėgėje ties Plaškiais stichinis vandens lygis buvo viršytas 19 cm.

Artimiausiu metu daugiau gausių kritulių nelaukiama, tad vandens lygis stabilizuosis.
Nepaisant to, vandens lygio svyravimai dar galimi dėl ledo darinių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuršių mariose pastovios ledo dangos nėra, ties Vente ledas dreifuoja.
Tauragno ežero ledo storis yra 5 cm, tad lipti ant ledo nėra saugu.
Varėnos rajone esančio Glėbo ežere ledo storis siekia 14 cm.

lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Rusnėje ir apžiūrėjo estakados statybvietę, susipažino su vykdomais darbais.

Rusnės estakados statybos darbai vyksta pagal planą. Pastačius estakadą, vienintelė sala Lietuvoje – Rusnė – bus pasiekiama aplinkkeliais. Vykdant statybas numatyta sutvarkyti kelio Šilutė-Rusnė penkių kilometrų ruožą, šalia jo įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. 750 metrų ilgio estakada ves per potvynių užliejamą Nemuno žemupį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Daug kas sakė, kad tai – ekonomiškai nenaudingas projektas, tačiau mūsų sprendimą lėmė žmonių poreikiai ir jų gyvenimo kokybė. Netrukus iškilsianti Rusnės estakada taps patogesnio, saugesnio, kokybiškesnio gyvenimo simboliu“,- teigė premjeras.

Perkėlimai per užliejamą kelio ruožą kiekvieno potvynio metu valstybės biudžetui kainuodavo po 200 tūkst. eurų ir daugiau. Šiai statybai Vyriausybės nutarimu patvirtintoje 2018 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje numatyta 10 mln. eurų, darbus ketinama baigti jau gegužę.

Skvernelis paskelbė savo sprendimą dėl Prezidento rinkimų

Susitikime su Rusnės bendruomene premjeras aptarė svarbius vietos gyventojams klausimus. Visų pirma, S.Skvernelis pabrėžė, kad pastačius estakadą potvynis niekur nedings, kalbėta apie upių ir polderių sistemos priežiūrą: užneštomis ir daug metų nevalytomis upėmis nenuteka perteklinis vanduo, užleisti kanalai ir polderiai neatlieka savo hidrotechninių funkcijų. Upių nepriežiūra paralyžiuoja vandens turizmą, žvejybą. Akcentuota, kad rengiant potvynių rizikos valdymo planą, nustatyta, kad didžiausias pavojus kyla Šilutės ir Rusnės miestams.

Rusnės salos teritorijų, kurioms potvyniai kelia didžiausią pavojų, apsaugai numatytos struktūrinės priemonės – naujų pylimų įrengimas, esamų pylimų aukštinimas. Taip pat Rusnės salos teritorijoje potvynių rizikos mažinimui numatomos prevencinės, pasirengimo potvyniams ir atstatymo priemonės. Priemonių, skirtų potvynių pavojui mažinti, įgyvendinimui Šilutės rajone skirta apie 9 mln. eurų.

Susitikimo metu aptartas Rusnės turizmui ir verslui vystyti būtinas priėjimas prie Kuršių marių. Šiuo metu visa Rusnės salos pakrantė yra rezervatas, kai tuo tarpu Ventės, Kintų, Drevernos, Svencelės pakrantės yra atviros rekreacijai ir verslui. Pagrindinė problema – išplaukimas į marias Pakalnės upe, todėl Vyriausybė laukia Šilutės miesto savivaldybės suderintų visų reikiamų dokumentų, kad minima upė yra tinkama navigacijai.

Taip pat aptarti Uostadvario apžvalgos bokšto, Rusnės Kultūros namų statybų, likviduojamų Rusnės tvenkinių klausimai. Didelis dėmesys skirtas pagerėjusiai pasienio būklei, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Rusnės progimnazijos skyriui.

Stop kadras.

Ketvirtadienį, sausio 17 d., Šilutės rajone lankysis LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos komunikacijos skyriaus, 13 val. Ministras Pirmininkas apžiūrės kelyje iš Šilutės į Rusnę statomą estakadą, po to Salos etnokultūros ir informacijos centre Rusnėje susitiks su vietos bendruomene.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ant kurių vandens telkinių lipti saugu?

Šiuo metu yra užšalę beveik visi ežerai. Storiausia ledo danga susiformavusi rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse. Daugelyje Zarasų rajono ežerų ledo storis siekia 10–12 cm, mažesniuose ežeruose ledas storesnis. Didesnių ežerų priekrantėse ledas yra storesnis, tačiau viduryje dar nėra saugu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragno ežeras yra užšalęs, tačiau ledo dangos storis čia siekia tik 3 cm. Trakų – Lukos ir Totoriškių ežerai užšalo sausio 9 d., šiuo metu ledo storis siekia 8–12 cm. Metelių regioninio parko Dusios ežere ledo storis siekia 3 cm, Metelio ir Obelijos ežeruose susiformavusi 6–12 cm ledo danga.

Kuršių marios užšalusios – ties Vente prie kranto ledo storis siekia 6 cm, toliau nuo kranto – 3–4 cm. Ledas yra plonas ir nesaugus, o pučiant stipresniam vėjui, ledas gali būti sulaužytas.

Artimiausiomis dienomis ledas turėtų storėti. Jei ledą dengia tik nedidelis sniego sluoksnis, ledo storis augs greičiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valdžios vyrų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 4 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2018 m. veiklos ataskaitų pateikimo Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenėms grafikas

Stop kadras.

„Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite.

Senuosius metus „Ryto suktinis“ palydėjo Pamario krašte su šišioniškių palinkėjimais, gražiausia eglučių alėja ir dainomis. O didžioji Rusnės žmonių svajonė pagaliau pildosi – visų laukiamas ir netrukus gimsiantis salos stebuklas – estakada, kuri sujungs šį nedidelį kraštą su Didžiąja Lietuva.

Kam įdomu – prašom:
LRT.lt: „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono gyventojams pinga komunalinių atliekų tvarkymas.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamoji dalis gyvenamosios paskirties objektams nuo 2019 m. sausio mažės nuo 0,07 iki 0,06 euro už vieną kvadratinį metrą per mėnesį (didžiausias apmokestinamas plotas ir toliau išliks 100 kv. m).
Toks sprendimo projektas jau apsvarstytas savivaldybės tarybos komitetuose, o galutinis sprendimas dėl naujo tarifo turėtų būti priimtas šį ketvirtadienį įvyksiančiame tarybos posėdyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per 2010 – 2012 metus susidariusi skola atliekų vežėjams ir tvarkytojams jau padengta.
Todėl rajono gyventojams ir mažinama vietinė rinkliava, tiksliau, jos kintamoji dalis, mat pastovioji dalis, kuri mokama už nekilnojamojo turto objektą, ir toliau išliks tokia pat – 3,48 Eur per metus.
Be to, kitąmet planuojama keisti surenkamų ir į regioninį sąvartyną išvežamų komunalinių atliekų apskaitos metodiką, kuri, tikimasi, ateityje leis dar labiau sumažinti vietinę rinkliavą.
Yra naujienų ir garažų savininkams: po Naujųjų jiems bus skaičiuojama tik pastovioji metinė rinkliavos dalis – 3,48 Eur už garažo boksą, be to, prie garažų bendrijų neliks komunalinių atliekų konteinerių, todėl garažų savininkams teks naudotis bendrais konteineriais, o komunalinėms atliekoms nepriskiriamas atliekas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Rumšuose.
Komunalinių atliekų surinkimu ir išvežimų į regioninį sąvartyną Šilutės rajone rūpinsis UAB „Ecoservice Klaipėda“.

kam.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) kariai pradeda oro erdvės stebėjimą su dviem NATO šalies gamintojo tolimojo siekio trijų dimensijų (3D) radarais Antaveršyje (Prienų r.) ir Degučiuose (Šilutės r.).

Nauja radiolokacinių postų infrastruktūra ir radarai yra didžiausias iki šiol Lietuvos indėlis, plėtojant tiek nacionalinius, tiek NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tolimojo siekio radarų eksploatacijos pradžia žymi milžinišką kokybės šuolį stiprinant tiek nacionalinę Lietuvos, tiek NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri yra NATO vieningos oro erdvės stebėjimo ir priešraketinės gynybos sistemos dalis“, – sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, gruodžio 4 d. apsilankęs radiolokaciniame poste Antaveršyje.

Radarų perdavimo Lietuvos kariuomenei ceremonijoje dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų ir NATO agentūrų vadovybė, projekto įgyvendinime dalyvaujančių institucijų ir įmonių atstovai.

„Radarų sistemų perdavimas Lietuvos kariuomenės naudojimui yra bendrų pastangų rezultatas, kuris prisidės prie Lietuvos saugumo užtikrinimo. NATO yra kartu su jumis siekiant šio tikslo“, – sakė NATO Ryšių ir informacijos agentūros generalinis direktorius Kevinas J. Scheidas (Kevin J. Scheid).

Vieni moderniausių Ispanijos kompanijos INDRA pagamintų karinių radarų su įdiegtomis naujomis ryšių sistemomis ir visa atnaujinta infrastruktūra pakeis iki šiol naudotus ir technologiškai pasenusius sovietinės gamybos radarus.

„Radaruose įdiegtos ypač modernios sistemos, kurios padės užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką oro erdvės ir pasienio zonos stebėjimą, oro policijos funkcijų vykdymą, reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus ir perspėjimą apie grėsmes“, – sakė OESKV vadas pulkininkas leitenantas Aras Rimkus.

Pasak OESKV vado, su šiais radarais Lietuva taip pat pagerins sąlygas NATO sąjungininkų karo aviacijai veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.

Planuojama, kad šie Lietuvos oro erdvės stebėjimui ir gynybai svarbūs radiolokaciniai postai Antaveršyje ir Degučiuose visišką operacinį pajėgumą pasieks 2019 metais.

Daugiau nei dešimtmetį trunkantį oro erdvės stebėjimo modernizavimo projektą Krašto apsaugos ministerija vykdo kartu su NATO Ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO Paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA).

Tobulindama ir stiprindama taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemą, Lietuvos kariuomenė atnaujina tris Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinius postus: Antaveršio k. (Prienų r. ), Degučių k. (Šilutės r.) ir Ceikiškių k. (Ignalinos r.). Planuojama, kad nuo 2017 m. pradėtas atnaujinti Lietuvos karinių oro pajėgų radiolokacinis postas Ignalinos r. visišką operacinį pajėgumą pasieks 2020 metais.

Projektas vykdomas nuo 2007 m., radarų pirkimų procedūras atliko ir pirkimo-pardavimo sutartį su NATO šalies gamintoju vykdo Krašto apsaugos ministerijos įgaliota NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA). Numatoma viso projekto vertė yra apie 60 mln. Eur.

'Pamario restauratoriaus' nuotr.

Švėkšnos centre keletą pastarųjų dešimtmečių merdėjęs mūrinis žydų sinagogos pastatas netolimoj ateity turėtų tapti vietos bendruomenės susibūrimo vieta. Statinys, iki II-ojo pasaulinio karo tarnavęs gausios miestelio žydų bendruomenės sielovados reikmėms, o ją sunaikinus, keitęs paskirtis nuo sovietinio kultūros centro – iki sporto salės, šiemet pagaliau pradėtas profesionaliai restauruoti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švėkšniškiai lengviau atsikvėpė: nuo sunykimo gelbstimas vienas iš įdomiausių miestelio statinių, liudijantis permainingą ir skaudžią XX-ojo amžiaus krašto istoriją.

Spalį darbus pradėję bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai intensyviai atlieka tvarkybos darbus – atkuriama pastato perdanga, stogas,restauruojami mūrai. Bus atkūriami autentiški fasadai, langai, durys, lauko bei vidaus dekoras. „Vienas iš retesnių atvejų mūsų krašte, kai tenka iš arti susidurti su žydų istoriniu paveldu, jų statybos ir religijos tradicija. Dėl to, kad Lietuva skiria lėšų ir imasi iniciatyvos atkurti ne tik lietuviškąjį paveldą, bet ir kitų tautų sukurtas vertybes, tampame tik turtingesni ir brandesni. Švėkšnai ši sinagoga – svarbi identiteto dalis“,- sako restauravimo bendrovės vadovas Aldas Kliukas, beje, pats kilęs iš Švėkšnos ir matęs varganą šio statinio egzistenciją sovietiniais bei posovietiniais metais.

Švėkšnos sinagoga centrinėje Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiems medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis iš Tauragės ir 1928-aisiais statinys buvo baigtas ir pradėjo funkcionuoti.

Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampės formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų–rytų kryptimis. Pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Pastato tūris vientisas, išskaidytas į dvi dalis: vakarinė pastato dalis – dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė dalis vieno aukšto, čia buvo erdvi vyrų maldų salė. Istoriniai šaltiniai liudija, jog 1928 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes, taip pat apsilankė ir Švėkšnos žydų bendruomenės maldos namuose.

Per II-ajį pasaulinį karą gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga. Net ir atkūrus jos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla – tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją Švėkšnos miestelio praeitį.

Lapkričio 16 d. 11 val. bus keliamas vainikas ant stogo.