D. Gailiūnienės nuotr.

Jau šį savaitgalį, spalio 11-12 dienomis, Švėkšnos miestelyje pasklis žibintų šviesos. Kiek anksčiau nei įprastai vyksiančiam renginiui „Mes už šviesą 2019″ švėkšniškiai kruopščiai ruošiasi.

Šiandien, nepabūgusi lietaus ir vėjo, asociacija „Švėkšniškių sambūris” šalia Šv. Jokūbo bažnyčios papuošė miestelį floristinėmis kompozicijomis. Šiais kūriniais galės pasigrožėti ir šventės „Mes už šviesą 2019” lankytojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šventinio savaitgalio metu miestelyje atsivers 3 naujos erdvės: Švėkšnos sinagoga, kurioje bus demonstruojamas filmas „Batai“ (rež. C. Fam), Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurioje 2 vakarus iš eilės bus pristatoma koncertinė programa, nuolatos skambės vargonų muzika, taip pat bus galimybė pakilti į bažnyčios bokštą, ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri paskęs sakralinėje muzikoje.

Nuo spalio 9 iki 11 dienos tradicinių amatų centro kieme (Liepų al. 25A) vyks moliūgų skaptavimo konsultacijos. Čia visi kviečiami atsinešti savo moliūgus ir juos gražinti arba tiesiog dovanoti. O kad nesušaltumėte, būsite vaišinami šiltais gėrimais ir užkandžiais.

Nepraleiskite progos savaitgalį sudalyvauti grožio, šviesos bei muzikos harmonijoje. Be abejo, nepamirškite ir moliūgo atsivežti (patartina jau išskaptuoto).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui. Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

sumin.lrv.lt inf.

E. Jankausko, VE.lt, nuotr.

Šią vasarą Malyje misiją atlikę 5 Lietuvos kariai, nutempę 20 tonų sveriantį sraigtasparnį, įkvėpė tautiečius. Antradienį Šilutės rajone įsikūrusioje įmonėje „Germanika“ 5 vyrai tikino pranokę patys save – jie nutempė keliais šimtais kilogramų už sraigtasparnį sunkesnį sunkvežimį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Viena stipriausių mūsų vertybių – aistra laimėti. Pamatę televizijoje Lietuvos karių Malyje priimtą iššūkį patempti 20 tonų sveriantį sraigtasparnį nusprendėme pagerinti rezultatą. Turime daug sportiškų vyrukų, kurie laisvu metu daug treniravosi ir šiandien parodys, ką išmoko“, – žurnalistams antradienį pasakojo SBA grupei priklausančios bendrovės „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis.

Visas svoris, kurį tempė vyrai, siekė bemaž 20 tonų ir 200 kilogramus. Tempiamas sunkvežimis svėrė apie 14 tonų. Į jį buvo įkrautas daugiau nei 6 tonas sveriantis krovinys. „Tai – mūsų įmonės pagaminta produkcija“, – kalbėjo R. Baltuonis.

Sunkvežimį tempę „Germanikos“ darbuotojai sakė, kad iššūkis pirmomis dienomis jiems atrodė išties sunkus, tačiau pastangos treniruojantis atnešė ir pirmuosius vaisius.

„Treniravomės apie 4 kartus. Pirmą kartą du kolegos mėgino patraukti 5 tonas sveriantį keltuvą ir jiems visai neblogai pasisekė. Taigi, patikėjome, kad galime patraukti ir sunkvežimį. Vis didinome svorį ir pagaliau ryžomės jį traukti kitų žmonių akivaizdoje“, – apie pasiruošimą įveikti iššūkį kalbėjo „Germanikos“ planavimo vadybininkas Marius Norkus.

Pradėję tempti sunkvežimį galiūnai netruko jį išjudinti iš vietos. Atrodė, kad sulig kiekvienu centimetru jis vis greitėja. Netruko nė pusės minutės, kai buvo įveiktas suplanuotas atstumas.

„Galiu pasakyti, kad sunkiausia buvo pradžia ir tas pasiruošimas. O dabar metame iššūkį kitoms įmonėms ir visai Lietuvai“, – sakė sunkvežimį tempęs įmonės „Germanika“ gamybos vadovas Romualdas Galdikas.

Tai, kad didelis krūvis kūnui teko pradžioje, patvirtino ir kiti galiūnai. „Man taip pat sunkiausia buvo pradžia, o vėliau viskas įvyko savaime. Viskas vyko itin sklandžiai. Ko gero, mes patys nesitikėjome tokio starto. Negalima sakyti, kad tai buvo per lengvas svoris. Čia mes labai gerai pasiruošę„, – tikino įmonės vyr. operatorius Laimonas Vasiliauskas.

Jonas Valaitis, VE.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2019–2023 metų kadencijos Šilutės rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimai vyks nuo spalio 14 d. iki spalio 20 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimų grafikas 2019-2023 metų kadencijai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos mokslų akademija, įvertinusi vis blogėjančią Nemuno žemupio vandentvarkos situaciją ir galimas skaudžias pasekmes žmonių gyvenamajai aplinkai bei ūkinei veiklai, pasiūlė LR Vyriausybei, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms keletą problemos sprendimo būdų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Parengta pagal www.silute.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Šiemet tradiciškai Šilutės rajono savivaldybė surengė konkursą „Metų ūkis 2019“, kuriame dalyvavo ūkininkai iš penkių Šilutės rajono seniūnijų.

Specialiai konkursui sudaryta komisija, įvertinusi ūkininkų per metus padarytą pažangą plečiant bei modernizuojant ūkius, išrinko tris nugalėtojus. Pastariesiems jau šį savaitgalį Žemaičių Naumiestyje Mykolinių ir Šilutės krašto ūkininkų šventės metu bus įteikti specialūs prizai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečia vieta šiemet atiteko ūkininkei Aldonai Valdžienei iš Alkos kaimo (Saugų sen.). Moteris pasakojo, kad ūkininkauja visą savo gyvenimą. „Gyvenu šioje sodyboje jau 60 metų ir savęs kitoje vietoje net neįsivaizduoju. Žinoma, teko dirbti ir kitokio darbo, net mokytoja kadaise buvau, tačiau vis dėlto ūkininkavimas – tai man skirta sfera“, – pasakojo trečios vietos laimėtoja.

Aldona ūkininkauja kartu su sūnumi Sauliumi. Kartu jie augina apie 60 raguočių, turi 17 melžiamų karvių, 50 ha nuosavos ir 20 ha nuomojamos žemės. „Darbo aš nebijau, taip pat ir grybauju, ir uogauju, pati vairuoju traktorių, o savaitgaliais savo pienu prekiauju turguje“, – apie kasdienius darbus pasakojo A. Valdžienė.

Antrąją vietą laimėjo Laima ir Steponas Mockai iš Makių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen.). Sutuoktiniai augina nemažai pieninių ir mėsinių veislių galvijų. Prieš dešimtmetį 5 ha žemės plote įkūrė vaismedžių sodą, taip pat augina šilauoges. „Labai džiaugiamės, kad ūkininkus remia Europos Sąjunga. Ši pagalba mums, ūkininkams, labai reikalinga“, – atviravo Steponas.

www.silute.lt inf.

Studija 501 iliustr.

Apžvalgos bokštų fanams – geros žinios. Šiemet sulaukta naujo aukščiausio apžvalgos bokšto, o kitąmet galima tikėtis ir tokio, iš kurio matysis Ventės ragas, Kuršių marios ir net Rusija. Pavasarį Rusnėje žadama pradėti ne vienerius metus laukto apžvalgos bokšto statybas.

Rusnė apžvalgos bokšto laukia jau seniai. Dar 2016 m. buvo žadama, kad statinys iškils tais metais. Bet buvo diskutuojama dėl tinkamiausios vietos, tuomet strigo ir finansavimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galų gale, panašu, iššūkiai įveikti, ir kitais metais planuojama pradėti apžvalgos bokšto ypatingoje vietoje – prie Atmatos upės žiočių – statybas. Jeigu viskas eisis pagal planą, objektas turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis 15min žadėjo, kad pabaigus statybas nuo bokšto viršaus atsivers be galo įdomi panorama. „Labai gerai matysis Krokų lanka, Atmata, dalis Rusijos, Ventės ragas ir paukščių žiedavimo stotis ten. O žiemą bus galima matyti, koks gyvenimas verda ant Kuršių marių. Jeigu žiema šalta, marios užšąla, ir ant jų įsikuria miestas – su palapinėmis, laužais, muzika“, – pasakojo jis.

Kai gimė idėja, kad Rusnei reikia apžvalgos bokšto, buvo svarstomos kelios vietos – arčiau Rusnės centro, Uostadvaryje. Tačiau po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias.

„Už šią vietą pasisakė tiek dauguma bendruomenės atstovų, tiek Nemuno deltos regioninis parkas. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ačiū – davė sraigtasparnį, buvom pakilę pažiūrėti, iš kurios vietos kas gražiausiai matosi. Tai ši vieta yra tikrai labai gera“, – tikino meras V.Laurinaitis.

Projekto užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Po statybų pabaigos bokšto eksploataciją perims Šilutės rajono savivaldybė. Apžvalgos bokšto statybas tikimasi pradėti kitų metų pavasarį, o užbaigti – iki metų pabaigos.

Ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje

Meras teigė, kad bendruomenei pristatytas projektas sutiktas palankiai, tebuvo pateiktos kelios pastabos. „Mes tikrai norėsim, kad jis būtų bent 30 metrų“, – būsimo statinio aukštį pabrėžė V.Laurinaitis.

Maždaug tokio aukščio bokštas ir turėtų iškilti, 15min patikino vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila. Nors aukščio patys kūrėjai neakcentuoja. Aplink lygumos – 30 metrų tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį, o kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes konstrukcija bus statoma ypatingoje vietoje su savais iššūkiais.

„Šitoje vietoje bokštą pastatyti yra techniškai labai sudėtinga. Kad ir 10 papildomų metrų neatneštų tiek naudos vizualiai, kiek būtų sudėtinga juos padaryti“, – aiškino architektas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ties upės žiotimis statyti tokį objektą reikia žymiai daugiau specifinių sprendimų nei, tarkim, pievoje. „Kai konstruktorius pamatė grunto geologinį tyrimą, pasakė – ten yra dumblas ir kriauklytės. Čia juk upės žiotys, paprastai sakant – pliurza“, – pasakojo M.Norvila. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti net 12 metrų.

„Bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje“, – apie projektą kalbėjo architektas.

Išskirtinė bus ir pati bokšto forma. „Tokios formos apžvalgos bokštų Lietuvoje dar nėra. Yra kvadratinių, apvalių, pailgų, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Pagalvojom, kad tokia forma visai tinka šitai situacijai, kur būna labai stiprūs vėjai būna“, – apie bendrą savo, Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio Kristijono Nenartavičiaus ir Austėjos Balčiūnaitės darbą pasakojo jis.

Visgi ne siekis išsiskirti pagimdė trikampės formos idėją – tą padiktavo pati vieta. Apžvalgos bokštas projektuojamas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos.

Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“. „Bokštas ne kiauras tokioje vietoje net būti negali – kitaip būtų labai didelės vėjo apkrovos“, – aiškino architektas M.Norvila. Dėl atšiauresnių oro sąlygų statyboms ir bus naudojami specialūs metalai.

Gamtinė specifika lems, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. M.Norvilos teigimu, tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis.

Per rezervatą – pėsčiųjų takas

Tačiau neįgalieji galės iki pat bokšto atvykti nauju 900 metrų ilgio taku, kuris palei Atmatos upę drieksis per rezervatą. „Čia labai daug gyvūnijos, ir labai įvairios. Paukščiai, žvėreliai mėgsta šitą vietą – jie ten jaučiasi saugūs, nes žmogus rankos tų vietų neliečia“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.

Mero teigimu, yra idėja ir dėl traukinuko, kuris lankytojus galėtų atvežti iki tako pradžios. Bokštą bus galima pasiekti ir laivu – šalia turėtų atsirasti pontoninė prieplauka.

„Ir Rusnės bendruomenė, ir pati savivaldybė labai laukia bokšto, nes tai bus labai didelis traukos centras visus metus. Žiemą bus galima stebėti gyvenimą ant užšalusių Kuršių marių, pavasarį gerai matysis parskrendantys paukščiai, jų žiedavimas. Vasarą juo labiau viskas bus gražu, o rudenį vėl bus galima matyti išskrendančių paukščių būrius“, – vardijo meras.

V.Laurinaičio teigimu, keliautojų susidomėjimas Rusnės sala ir jos gamta visuomet jaučiamas, tačiau jį vis pagyvina nauji projektai – pavyzdžiui, paminklas Indijos išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandhi. Planuojama, kad atsiras ir dviračių takas nuo pat Šilutės iki Rusnės.

Indrė Bungardaitė, 15min.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausia ant medžio margučių – 32 099 tuščiaviduriai margučiai – puošė specialiai prie Švėkšnos bažnyčios pastatytą Velykų medį.
Tai naujas Lietuvos rekordas!

Margučius 2019 m. balandžio 16 d. kartu su pagalbininkais pakabino asociacija „Švėkšniškių sambūris“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Margučiai marginti juos dažant, apneriant, apvyniojant įvairiaspalviu popieriumi, skutinėjant ir kitaip.

Susijęs: „Belaukiant Velykų: švėkšniškiai vėl žada nustebinti“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 29 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų. Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Borno mieste bei Leibnico instituto mokslininkai Vokietijoje sėkmingai atliko aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo darbus. Po pirmos sėkmingos reprodukcijos šiais metais 70 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių buvo padovanota Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos tolimesniam auginimui.

Pirmąsias eršketų lervutes Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai jau pristatė į Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnės skyrius pasirinktas neatsitiktinai – padalinio specialistai vieninteliai Lietuvoje turi daug neįkainojamos patirties auginant šios rūšies eršketus.

Nepaisant to, kad lervutės yra smulkios ir gana lepios, palyginti su kitomis eršketų rūšimis, jos sėkmingai auginamos Lietuvoje. Po kelių mėnesių į upes išleisti paaugę eršketų jaunikliai pasieks Kuršių marias bei Baltijos jūrą ir prisijungs prie ten gyvenančių giminaičių.

zuv.lt inf.

Apdovanojimas 'Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei' įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje R. Chaudhary. (Lietuvos ambasados Indijoje nuotr.

Šeštadienį Rusnės saloje įteiktas pirmasis apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”.

Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo Mahatmai Gandžiui ir jo rusniškiui draugui Hermanui Kallenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Lietuvos ambasados Indijoje inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone iš 5 patikrintų įstaigų tik vienoje nenustatyta pažeidimų.

Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali sąlygoti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas, kurio metu patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų iš veikiančių 1081. Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tyrimo atskleista situacija kelia nerimą, todėl iškart po gautų rezultatų inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis.

Šilutės rajone buvo patikrintos 5 įstaigos: Šilutės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“, Šilutės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“, Juknaičių pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis. Pažeidimų nenustatyta tik Juknaičių mokykloje (lentelė dešinėje).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 15 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Minijos (Mingės) kaime vyko didelė šventė – jau 5-oji naktinė „Mingės flotilė“, kurią surengė vietos bendruomenė.

Vyko šventinė prekyba ir koncertas ant plaukiojančios scenos, kurią parūpino Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija, o renginį vainikavo naktinis laivų paradas…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parade dalyvavo gerokai per 50 laivų – burinių ir motorinių, senovinių ir ne tokią tolimą praeitį menančių.
Per 50 laivų!
Ir vienas toks mažas laivelis, išlankstytas iš popieriaus.
Kurį laiką atrodė, kad jis bandė prisigretinti prie savo didžiųjų brolių.
Bet kur tau…

Laivų vilkstinė patraukė Minijos žiočių link, į Atmatą.
Tylus variklių darbas ir laivuose iškeltų žibintų šviesos.
Dar uodai, tie nepasotinami kraugeriai.
Bet krašte, kur vanduo kuria gyvenimą, be jų – niekaip…

Atmatos upėje apsukę ratą ir nuleidę į vandenį vainikus, laivai leidosi atgal, į Minijos kaimą.
Vainikai su degančiomis žvakelėmis ant upės bangų – šią vasarą Kuršių mariose žuvusiam istorinio burlaivio – kurėno statytojui ir jo kapitonui Romaldui Adomavičiui atminti.
Taip pat ir visiems kitiems, pralaimėjusiems kovą su vandens stichija…

24 kadrai

————————————————————————————————————————————–

Oresto Lidžiaus nuotr.

lukse.lt nuotr.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinė stotis šiemet skaičiuoja 90-uosius veiklos metus.

Per Ventės ragą per metus kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių. Čia prof. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtoje ornitologinėje sotyje jų per metus sužieduojama apie 60-80 tūkst. Pernai buvo pasiektas rekordas nuo pat stoties įkūrimo – per metus sužieduota net 126 tūkst. sparnuočių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paklaustas, kada vyks 90-mečiui skirta šventė, stoties vedėjas Vytautas Jusys tik nusišypsojo: „Neturime laiko švęsti, reikia dirbti, juk paukščiai skrenda…“

Jau keturiasdešimt antrus metus paukščius žieduojantis Vytautas Jusys, o jų yra sužiedavęs daugiau kaip 780 tūkst., stotyje dirba nuo 1981 m., o jai vadovauja nuo 2013-ųjų. Vytauto Jusio atsidavimas profesijai ir jo nuopelnai šiemet buvo įvertinti garbingiausiu aplinkosaugininkų apdovanojimu – Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija.

Vytautas Jusys pakeitė legendinį stoties vadovą Leoną Jazerską, kuris čia triūsė keturis dešimtmečius. 1978 m. Ventės rage buvo pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, iškeliama į 25 metrų aukštį, o 1982 m. Leonas Jazerskas sukūrė naujo tipo – zigzaginę – gaudyklę.

am.lrv.lt inf.

Buvęs Macikų lagerio karceris. (Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.)

Vyriausybė nutarė sudaryti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją. Ši komisija numatys priemones, padėsiančias efektyviau organizuoti šių svarbių objektų sutvarkymo ir lagerių aukų įamžinimo darbus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lageriai – išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad Macikų lageriai būtų tinkamai sutvarkyti, liudytų žiaurios istorijos periodą Lietuvos žmonėms ir užsienio svečiams“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.

Iki šiol Macikų lagerių objektų kompleksas nepritaikytas lankytojams. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Macikų lagerių kapinėse atitinkamų šalių iniciatyva spontaniškai buvo statomi atminimo ženklai čia žuvusiems Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams.

Šiandien galima aplankyti tik du vienas nuo kito atsietus Macikų lagerių objektus: karcerį ir belaisvių kapines. Prie komplekso objektų nėra informacinių stendų bei rodyklių, neišplėtota lankytojų aptarnavimo infrastruktūra, stokojama informacijos užsienio kalba.

Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo tarpžinybinė priežiūros komisija koordinuos objektų komplekso sutvarkymą, vykdys darbų stebėseną ir teiks Vyriausybei pasiūlymus dėl sutvarkymo priemonių pakeitimo ar papildymo bei lėšų poreikio joms įgyvendinti.

Susijęs: „Vyriausybė – už Macikų lagerių komplekso sutvarkymą“

lrv.lt inf.

Stop kadras.

Pagaliau sudaryta komisija I. Girskienės prašyme minėtiems faktams dėl galimai neskaidrios atrankos Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje ištirti.

Kas apsaugos ją nuo atranką laimėjusios Klaros Pozingienės uošvio Virgilijaus Pozingio įtakos – štai kur klausimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 27 d. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje vyko atranka į technologijų mokytojo pareigas, kurioje dalyvavo 3 pretendentės.
Atranką laimėjo žemiausią išsilavinimą turinti ir mažiausiai kvalifikuota pretendentė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio marti K. Pozingienė.
Tačiau viena iš atrankos nelaimėjusių pretendenčių su tokiu atrankos komisijos sprendimu nesutiko ir kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei Šilutės rajono savivaldybės administraciją su prašymu „išnagrinėti vykusios atrankos skaidrumą ir iš naujo organizuoti atranką“.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė liepos pradžioje teigė, kad I. Girskienės prašymą nagrinės bendra Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komisija.
„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė liepos 5 d. str. „Švėkšnos „Saulę“ temdo įtarimų šešėlis“.
D. Butvydienės žadėta komisija sudaryta vakar, liepos 15 d.
V. Pozingis dar liepos 4 d. oficialiai nusišalino ir nuo I. Girskienės prašymo (skundo) nagrinėjimo, ir nuo sprendimų priėmimo.
Tad komisija sudaryta jo pavaduotojos Dalios Rudienės įsakymu.
Pastaroji save pasiskyrė tos komisijos pirmininke.
Kartu su ja I. Girskienės prašyme minimus faktus narplios Švietimo skyriaus vedėja D. Butvydienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Targonskienė ir vienintelė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė – Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė.
Situacija tokia: 4 komisijos nariai iš 5 – V. Pozingio vadovaujamo aparato žmonės.
Kas apsaugos komisiją nuo V. Pozingio įtakos?
Tai klausimas, kuris mums kilo dar liepos pradžioje, kai rinkome medžiagą pirmajam straipsniui apie galimai neskaidrią atranką Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje.
„Jeigu direktorius nusišalins, tai įtakos nebus. O jeigu nenusišalins – tai kitas dalykas“, - maždaug taip ar panašiai tąkart paaiškino Švietimo skyriaus vedėja.
V. Pozingis, kaip jau buvo minėta, nusišalino.
Tačiau 4 komisijos nariai iš 5 – jo vadovaujamo aparato žmonės…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 1 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų. Maudytis galima.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

D. Gailiūnienės nuotr.

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Ši iniciatyva greitai prigijo kiekvienoje bendruomenėje ir pavienių žmonių širdyse. Per 10 metų ši tradicija tapo neatsiejama mūsų tautos dalimi visame pasaulyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liepos 6-oji diena Švėkšnos seniūnijos bendruomenei – taip pat ypatinga, čia, kaip ir kasmet, prie Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios 21 val. ėmė būriuotis miestelėnai ir svečiai, kurie iš širdies giedojo „Tautišką giesmę“, o dainų autorius ir atlikėjas Mindaugas Nogaitis visus susirinkusius kvietė dar nesiskirstyti ir kartu sudainuoti keletą dainų, kurių žodžius žinojo tiek jauni, tiek vyresni.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, tarybos narys Antanas Martinkus ir klebonas Julius Meškaukas dėkojo visiems už bendrystės, tautiškumo jausmą bei rodomą pavyzdį jaunajai kartai.

Visai netikėtai pasipylė ir eilės, skirtos Lietuvai, kurias skaitė tiek močiutės, tiek anūkai. Tradicinių amatų centras apdovanojo visus susirinkusius Mindaugus, tik vietoj karūnų uždėjo kepures su užrašu „Švėkšna“, kurios ne tik papuošė, bet ir apsaugojo nuo besikaupiančio lietaus.

Tradicinių amatų centro Švėkšnoje inf.

Stop kadras.

Neseniai savo 100-metį paminėjusią Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją drebina skandalas: prieš savaitę vykusią atranką į technologijų mokytojo pareigas laimėjo žemiausią išsilavinimą turinti ir mažiausiai kvalifikuota pretendentė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio marti Klara Pozingienė.

Ne gana to, viena iš atrankos komisijos narių yra K. Pozingienės vaiko krikšto motina.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šioje atrankoje dalyvavo iš viso 3 pretendentės. Dvi iš jų yra įgijusios aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštas kvalifikacines kategorijas: viena yra mokytoja metodininkė, antroji – vyr. mokytoja. Tačiau atranką laimėjo K. Pozingienė, kuris savo konkurentėms neprilygsta nei savo išsilavinimu (ji yra baigusi kolegiją), nei kvalifikacija (be kvalifikacinės kategorijos).

„Saulės“ gimnazijos direktorė, viena iš atrankos komisijos narių, Dalia Dirgėlienė teigia, kad K. Pozingienės sėkmę atrankoje lėmė ne jos giminystės ryšiai su V. Pozingiu, bet bendras pasirengimas atrankai ir geresnės už kitų pretendenčių žinios apie technologijų pritaikymą ugdymo procese.

Tačiau viena iš atrankos nelaimėjusių pretendenčių galvoja kitaip. Ji daro išvadą, kad atrankos laimėtoja buvo išrinkta „atsižvelgiant ne į reikalaujamą ugdymo įstaigoms kompetenciją, tačiau į kitus niuansus“. Be to, jos teigimu, atrankos komisijos nariai buvo labai artimi K. Pozingienei žmonės, tarp kurių – jos vaiko krikštamotė. Pretendentė neatmeta, kad ir V. Pozingis galėjo daryti spaudimą gimnazijos administracijai.

Savo įžvalgas ji suguldė į raštą, kurį išsiuntė švietimo, mokslo ir sporto ministrui bei Šilutės rajono savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė šiandien informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad skundą nagrinės bendra Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komisija, kuri turėtų būti sudaryta kitos savaitės pradžioje.