www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario 1 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 844 gyventojai.

Užfiksuotas 1 naujas atvejis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš viso yra patvirtinti 2 373 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 432 žmonės pasveiko.

Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.

Didelis ir riebus taškas penktadienį padėtas Žemaičių Naumiesčio muziejaus 2020 metų projekte „Istorinės Žemaičių Naumiesčio dalies plano sukūrimas ir parengimas spaudai“ – 2,7 x 1,7 m dydžio planas pritvirtintas laiptinėje, kylant į Žemaičių Naumiesčio muziejų. Jį pakabino pats šio istorinio plano autorius Andrius Sirtautas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokiam Žemaičių Naumiesčio muziejaus parengtam projektui praeitų metų pavasarį pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir jo įgyvendinimui skyrė lėšų. Prie iš Vilniaus gautos sumos savo finansiniu indėliu prisidėjo ir Šilutės rajono savivaldybė. Ir nors tuomet tebuvo planuota tik parengti tokį projektą spaudai, tačiau sulaukus solidžios Šilutės savivaldybės paramos, tokį planą pavyko ir išspausdinti.

Vienoje tokio lankstinuko pusėje yra pats planas, o antrame – pristatyti keletas savitesnių ir įdomesnių Žemaičių Naumiesčio istorinių pastatų. Plane yra nurodyta, kas kuriuos namus valdė, kas kur buvo įsikūrę.

Leidinį galima įsigyti Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Tik karantinas dabar kiša koją norintiems jį nusipirkti – muziejus lankytojų nepriima. Tačiau kai tik karantinas baigsis, lauksime visų. Šio istorinio plano lankstinuko kaina – 3 eurai.

Galiausiai praėjusių metų gale atsirado galimybės ir prie šio projekto lėšomis taip pat prisidėjo ir pats muziejus. Taip ant specialaus plastiko buvo pagamintas minėtų išmatavimų istorinis planas, kurį jo autorius praėjusį penktadienį ir pakabino muziejaus laiptinėje. Nuo šiol jis ne tik pasakos apie šio miestelio praeitį, bet taip pat bus ir puošmena, kuri kvies miestelio gyventojus bei jo svečius užsukti pažinčiai su Žemaičių Naumiesčio istorija į muziejų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 25 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 945 gyventojai.

Užfiksuoti 2 nauji atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš viso yra patvirtinti 2 273 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 235 žmonės pasveiko.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didėja UAB „Šilutės šilumos tinklai“ aptarnaujama teritorija – papildomai šiluma aprūpinami Žemaičių Naumiesčio ir Vainuto miestelių, taip pat Inkaklių ir Vilkėnų I kaimų gyventojai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertino bendrovės technologinį, finansinį, vadybinį pajėgumą ir pritarė išduotos šilumos tiekimo licencijos pakeitimui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki licencijos pakeitimo UAB „Šilutės šilumos tinklai“ aptarnavo vartotojus Šilutės mieste, Kintų, Rusnės ir Švėkšnos miestelių, Juknaičių ir Traksėdžių kaimų teritorijose.

Parengta pagal www.vert.lt inf.

Ž. Gedvilos, 15min.lt, nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kol kas nesulaukė nė vieno raštiško kreipimosi dėl uždraudimo rūkyti daugiabučių balkonuose.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tačiau kad šis draudimas pradėtų veikti, turi būti pateiktas bent vieno iš namo gyventojų prieštaravimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidaus reikalų ministerija yra parengusi aprašą, kaip ir kokia tvarka bus draudžiama rūkyti balkonuose. Nustatyta, kad kai bent vienas daugiabučio namo gyventojas prieštarauja dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti.

Daugiabučio namo gyventojo prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškiamas, pateikiant pranešimą savivaldybės administracijai.

Visą aprašą rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 18 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 1001 gyventojas.

Užfiksuotas 1 naujas atvejis.

Iš viso yra patvirtinti 2 092 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 019 žmonių pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 14 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 998 gyventojai.

Užfiksuoti 37 nauji atvejai.

Iš viso yra patvirtinti 2 008 susirgimo COVID-19 atvejai, 944 žmonės pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 10 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 1001 gyventojas.

Užfiksuoti 42 nauji atvejai.

Iš viso yra patvirtinti 1 937 susirgimo COVID-19 atvejai, 876 žmonės pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Rusnės saloje įsikūrusi „Pakalnė“ 2020 m. Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse iškovojo III vietą ir buvo pripažinta geriausia etnokultūrine sodyba Mažojoje Lietuvoje.

Minijos kaimo sodybai „Ėvė“ skirtos dvi nominacijos: už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą (2019 m.) ir už dėmesį Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms (2020 m.).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie sodybą „Pakalnė“

Sodyba „Pakalnė“ įsikūrusi Rusnės saloje, ant Pakalnės upės kranto. Kaip ir dera senai žvejo sodybai, nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik 2 kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai.

Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė yra kvalifikuota gidė ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinė pamario žuvienė.

Apie sodybą „Ėvė“

Sodyba „Ėvė“ – tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Tad sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus.

Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava.

Bendradarbiaujama su vietiniais žvejais, laivų savininkais. Svečių laukia kelionės laivu po Nemuno deltos upes, žvejyba. Taip pat kelionės po apylinkes: Aukštumalos pelkę, Kintų miestelį, Ventės ragą ir kt.

Kviečia pažinti etninę kultūrą kaimo turizmo sodybose

2019 – 2020 metais Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija organizavo Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Konkurso prizines vietas bei nominacijas laimėjusios sodybos įtrauktos į Etninės kultūros globos tarybos rengiamą Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidą. Gyventojai kviečiami juo naudotis planuojant įdomią kelionę, ieškant vietos šeimos šventei ar rengiant klasės išvyką.

Šiose sodybose rasite puoselėjamą tradicinę architektūrą, saugomas tradicines augalų ir gyvulių veisles. Daugelyje iš jų turėsite galimybę mokytis tradicinių amatų, dalyvauti etnokultūrinėse šventėse. Ilsėkitės šiose sodybose ir pažinkite Lietuvos etnografinių regionų papročius!

ekgt.lt nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais – Šilutės pirminės asmens sveikatos priežiūros centru (toliau – Šilutės PSPC), Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centru (toliau – Švėkšnos PSPC), Vainuto ir Juknaičių ambulatorijomis baigė įgyvendinti projektą „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Šilutės rajono savivaldybėje“, finansuojamą ES fondų lėšomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įgyvendinant projektą suremontuotos Šilutės PSPC patalpos, nupirkta medicinos įranga ir įrengtas tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observed treatment short course) kabinetas. Švėkšnos PSPC įsigijo medicinos įrangą paslaugų teikimui bei įsigijo naują transporto priemonę lankyti senyvo amžiaus pacientus jų namuose. Vainuto ambulatorija įsigijo odontologinę įrangą, o Juknaičių ambulatorija – odontoliginę įrangą įr kompiuterinę įrangą.

Šiuo projektu pagerinta Šilutės rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų pirminės ambulatorinės asmenų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas rajono gyventojams. Dėl kokybiškesnių pirminės asmens sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų bus tiksliau ir greičiau nustatomos pacientų ligų diagnozės.

Bendra projekto vertė – 155 669,35 Eur. Projekto įgyvendinimui skirta 132 318,95 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 11 645,15 Eur, kitų viešųjų lėšų – 11 705,25 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone uždrausti masiniai Naujųjų metų sutikimo renginiai ir šventiniai fejerverkai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu draudžiami šventiniai fejerverkai, masiniai Naujųjų metų sutikimo renginiai Šilutės rajono savivaldybės viešose vietose nuo 2020 m. gruodžio 31 d. 22.00 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 02.00 val.

A. Strumilos, 15min.lt, nuotr.

Darbingo amžiaus gyventojų nedarbas Šilutės rajone išaugo iki 18,3 proc

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 proc. punkto. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 105 tūkst. Tačiau tai – nacionaliniai skaičiai. O kaip ši situacija paveikė atskirus regionus?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registruotas nedarbas sparčiausiai augo Lazdijų, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilalės, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko ir Druskininkų savivaldybėse. Net 9,1 proc. augimas fiksuotas Lazdijų – nuo 14,8 proc. iki 23,9 proc. ir Vilkaviškio nuo 11,9 proc. iki 21 proc. savivaldybėse.

Ukmergės savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų nedarbas išaugo 8,5 proc. – nuo 11,9 proc. iki 20,4 proc., Šilalės 8,3 proc. – nuo 8,7 proc. iki 17 proc., Plungės 8 proc. – nuo 8,6 proc. iki 16,6 proc., Kelmės 7,8 proc. – nuo 13,3 proc. iki 21,1 proc., Telšių 7,8 proc. – nuo 9,7 proc. iki 17,5 proc., Šilutės 7,7 proc. – nuo 10,6 proc. iki 18,3 proc., Jurbarko 7,7 proc. – nuo 12 proc. iki 19,7 proc. ir Druskininkų 7,5 proc. – nuo 10,2 proc. iki 17,7 proc.

„Šiose savivaldybėse nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad nemažai gyventojų dirba ne tik paslaugų, prekybos sektoriuose, bet daug dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus. Dėl sezoniškumo darbo taip pat sumažėjo žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Darbo paklausai mažėjant, ypač žemos kvalifikacijos darbininkams, padidėjo jų registracija“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tai – sudėtingas laikotarpis ne tik įmonėms, kai tapo aktualūs darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Rajonuose savarankiškai dirbančius asmenis neapibrėžtumo sąlygos ir veiklų ribojimai paskatino atsisakyti, netęsti savarankiškos veiklos vykdomos su verslo liudijimais.

Kur labiausiai didėjo nedarbas?

Išaugęs nedarbas itin jaučiamas Šilalės, Šilutės, Druskininkų, Plungės ir Telšių rajonuose, kur prieš metus nedarbas tesiekė 7-9 proc. ir nekamavo didelio nedarbo problemos.

Druskininkuose padėtis komplikuota. Sumažėjus reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikiui ir klientų srautui, sanatorijos mažina darbuotojų skaičių. Apie tai pirmoji Užimtumo tarnybai pranešė AB „Eglės“ sanatorija, kuriai 185 darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės. Druskininkuose pandemijos turėjo tiesiogines pasekmes verslui, ypač smulkiajam, nes šioje savivaldybėje apie 68 proc. įmonių teikia paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su turizmu.

Atvykstančių turistų skaičius šiemet itin sumažėjo dėl gydymo, sveikatinimo ir  SPA procedūrų paslaugų apribojimo ar visiško uždraudimo. Druskininkų didžiausias traukos centras – Vandens parkas taip pat neveikia, yra uždarytas.

Ši situacija sąlygojo ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklos apribojimus arba daugelis iš viso ją nutraukė ir registravosi dėl darbo paieškos išmokos. Dėl šios išmokos dvigubai padaugėjo ir neįgaliųjų. Jaunimo iki 29 metų nedarbas padidėjo 2,8 karto iki 15,5 proc. Apie 50 proc. užsiregistravusio jaunimo sudaro studentai, kurie kreipėsi dėl darbo paieškos išmokų.

Lapkritį kreipėsi daugiausiai – 33 proc. (81 asmuo) dirbusių savarankiškai, grįžusių iš užsienio arba iš viso nedirbusių asmenų, 12,6 proc.(31) – iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo sektoriaus, 11,7 proc. (29) – didmeninės ir mažmeninės prekybos, 11,3 proc. (28) – iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų. Iš viso Druskininkuose gruodžio 1 d. registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Šilutės, Šilalės ir Plungės savivaldybėse nedarbo augimui labiausiai įtakos turėjo sezoninių darbų pabaiga, didėjanti asmenų registracija dėl darbo paieškos, savarankiškai dirbančių asmenų išmokų gavimo (ūkininkų, neįgaliųjų, studentų, grįžusių emigrantų ir t.t.). Visuose šiuose skyriuose vidutiniškai tris kartus padaugėjo jaunimo iki 29 metų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šilutėje vienas didžiausių registruotų neįgaliųjų skaičius, jie sudaro 13,2 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų.

Plungėje daugiausiai darbo ieško parduotuvių pardavėjai, statybininkai ir mėsininkai, žuvų darinėtojai iš apdirbamosios gamybos – 16,6 proc., prekybos – 12,3 proc.  Neapibrėžta ekonominė situacija padarė neigiamą įtaką smulkiesiems verslams. Daugiau kreipiasi savarankiškai dirbančių asmenų.

Šilalėje nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad didžioji dalis laisvų darbo vietų registruojama už rajono ribų. Gyventojų mobilumas ir motyvacija įsidarbinti nutolusiose darbo vietose dėl karantino gerokai sumažėjo.

Didesnis grįžtančių iš užsienio asmenų skaičius labiau pastebimas Šilutėje. Taip pat daugiau kreipiasi asmenų, kuriuos įmonės atleido dėl verslo sektoriaus patiriamų sunkumų. Sumažėjo darbo ieškančių asmenų mobilumas – jie nebenori vykti dirbti į Klaipėdą ar jo rajoną.

Telšiuose didėjančiam nedarbui įtakos turi ne tik karantino suvaržymai, bet ir sezoniškumas – šiuo metu padaugėjo besikreipiančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis. Apie trečdalį besikreipiančių asmenų sudaro nekvalifikuoti darbininkai, tačiau šių darbuotojų paklausa Telšių rajone nėra tokia didelė.

Pradėjus mokėti darbo paieškos išmokas, pastebėta, kad Telšių rajone išaugo besiregistruojančių skaičius, kurie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje nedirbo dvejus ir daugiau metų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrai sudėjus tokių asmenų buvo 355, kai tuo tarpu 2019 metų analogišku laikotarpiu – 120.  Nuo metų pradžios Telšių klientų aptarnavimo skyrius gavo 3 pranešimus dėl grupės darbuotojų atleidimų (atleidžiamas 61 asmuo). Dvi įmonės paskelbė apie bankrotus.

Kaip ir visoje šalyje, Telšiuose daugiausiai kreipėsi ieškodami darbo iš apdirbamosios gamybos – 11,1 proc., statybos – 10,6 proc., prekybos – 8,6 proc. Pagal profesijas daugiau registruota statybininkų, valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, parduotuvių pardavėjų, pakuotojų rankomis, baldžių ir giminiškų profesijų darbininkų. Iš viso gruodžio 1 d. darbo ieškojo 4101 telšiškių.

Minėtose savivaldybėse, kaip ir visoje šalyje, labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie pirmojo karantino bangos laikotarpiu uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo vasarą ir rudenį nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba.

Tokiomis aplinkybėmis paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su kitais darbo netekusiais žmonėmis. Šalyje gruodžio 1 d. darbo ieškojo 266,6 tūkst. (15,5 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Stop kadras.

Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono įvairių konfesijų dvasininkai skundžiasi, kad vietos savivaldybė tarp jų kala pleištą. Valdininkai nusprendė skirti finansavimą rajone esančių bažnyčių remontui. Remiantis pernykščiu pavyzdžiu, galimai 50 tūkst. eurų turi atitekti skirtingoms konfesijoms. Tačiau liuteronų dvasininkai atsivertę šio sprendimo projektą net loštelėjo.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenės nuotr.

Akylesni naumiestiškiai greičiausiai jau atkreipė dėmesį, kad jau beveik porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flakštoko (oficialiai taip vadinamas žemėje įtvirtintas vėliavos laikiklis), išdidžiai plevėsuoja iš tolo pastebima šio miestelio vėliava. Įdomu, o tuo pačiu ir simboliška, kad kitoje gatvės pusėje ji susišaukia su Lietuvos valstybės trispalve.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė šios apylinkės seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu.

Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 metų balandžio 12 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą. Tuo metu Abiejų tautų respublika po Antrojo valstybės padalinimo gyveno labai neramius laikus, todėl valdovas herbe nurodė pavaizduoti žvėrių valdovą liūtą. Tuo lyg parodydamas, kad valstybė yra pajėgi gintis nuo priešų.

Sovietiniais laikais Žemaičių Naumiestis savo herbo neturėjo. Senasis, labiau atitinkantis šiuolaikines heraldikos taisykles, dailininko Aloyzo Každailio buvo sukurtas ir patvirtintas 1998 metais. Remiantis šiuo atnaujintu herbu ir buvo sukurta Žemaičių Naumiesčio vėliava.

www.vivmu.lt nuotr.

VĮ Valstybinių miškų urėdija pradėjo prekybą Kalėdų medeliais. Įmonės regioninių padalinių medelynuose ir girininkijose galima įsigyti medelių iš miško, plantacijų, eglučių ir kėnių vazonuose, visų rūšių medelių šakų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Jaučiame, kad jau prasidėjo gražiausių metų švenčių laukimas – gyventojai jau domisi eglutėmis, važiuoja į medelynus, renkasi, klausia patarimų. Todėl džiaugiamės, kad ir mes – miškininkai – galime prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo, jaukių šeimos tradicijų renkantis gražiausią Kalėdinę eglutę. Mūsų Kalėdiniai medeliai Valstybinių miškų urėdijos medelynų plantacijose auginami tam, kad gyventojai namus papuoštų atsakingai užaugintomis eglutėmis“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Susidomėjimas Kalėdų medeliais įprastai prasideda lapkričio antroje pusėje. Į įmonės medelynus bei girininkijas kreipiasi ir gyventojai, ir įvairios organizacijos, vaikų darželiai bei mokyklos. Didžiausio gyventojų antplūdžio sulaukiama gruodžio viduryje, prieš pat didžiąsias metų šventes.

Kainos nepakito

Šiemet Kalėdų medelių kainos beveik tokios pat, kokios buvo prieš metus. Paprastoji eglutė iš miško kainuoja 2-36 eurų, užauginta plantacijoje – 5-20 eurų, o vazonuose – 8-40 eurų. Kaip ir kasmet, brangesnės yra plantacijose užaugintos pušys (juodoji ar kalninė) (8-80 Eur), baltoji, dygioji ir sidabrinė eglės (8-112 Eur) bei kėniai (8-80 Eur). Kainos priklauso nuo augalo dydžio: parduodami 0,5-4 m aukščio kalėdiniai medeliai. Visų rūšių medelių šakos kainuoja po 1 eurą.
Perkant didelį kiekį kalėdinių medelių taikoma nuolaida: vienu metu įsigyjant 51-100 vnt. – 5% nuolaida, o daugiau kaip 100 vnt. – 10%.

Medelynuose ir girininkijose medelių kainos  vienodos.

Atsiskaitymas dėl saugumo – tik banko kortelėmis

Dėl visų saugumo atsiskaitant už eglutes Valstybinių miškų urėdija priims mokėjimus tik negrynaisiais pinigais, t. y. atsiskaityti už prekes bus galima banko kortele ar virtualiąja kortele išmaniajame telefone.

Taip pat prašome privalomai dėvėti kaukę, laikytis 2 metrų atstumo, įėjus dezinfekuoti rankas, prekybos vietoje nesibūriuoti daugiau nei 5 asmenims.

Miškininkų patarimai

Įsigijus kalėdinį medelį, neskubėkite jo statyti namų viduje ir išsyk puošti. Svarbu augalui duoti laiko priprasti prie temperatūros skirtumo, tad būtų gerai jį palaikyti garaže ar kitoje, kiek vėsesnėje namų erdvėje kelias dienas, kol augalas apsipras. Kalėdinio medelio nestatykite šalia radiatorių ar židinio. Jei kambaryje grindys šildomos – medelį pakelkite nuo žemės.

Medelius vazonuose svarbu reguliariai laistyti – ne mažiau kaip kartą per savaitę. Padeda ir vandens purškimas ant medžio šakų, tiesa, tai sunkiau padaryti, kai medelis papuoštas. Įsigijus kirstinį medelį rekomenduojama jį laikyti stove su vandens talpa, kurioje visuomet būtų bent šiek tiek vandens. Medelių vazonuose nepatartina tręšti – tai bus galima daryti juos pasodinus lauke jau pavasarį.

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai linki šiltų, jaukių ir mišku kvepiančių Kalėdų!

Šilutėje kalėdiniais medeliais bus prekiaujama gruodžio 7 – 18 d. (darbo dienomis) urėdijos regioniniame padalinyje, Nemuno g. 15 d. Pagėgiuose – Klaipėdos g. 19.

Daugiau:
Kalėdinių medelių pardavimo vietos,
Kalėdinių medelių kainos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Garsiai nuskambėjusioje Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento Švėkšnos katilinės renovacijos istorijoje padėtas paskutinis taškas – ligoninė visiškai išteisinta, paramos pinigų grąžinti nereikės, praneša Klaipėdos jūrininkų ligoninė.

Prieš trejus metus Finansinių tyrimų tarnybos pareigūnų vizitu į ligoninę, kratomis, poėmiais ir pareikštais įtarimais ligoninės darbuotojams prasidėjęs skandalas galutinai subliuško.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šešėlis ant ligoninės krito tuomet, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus praėjusių metų pabaigoje sudomino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento Švėkšnoje biokuro katilinės įrengimas Klimato kaitos programos specialiosiomis lėšomis. Bendra biokuro katilinės Švėkšnoje projekto vertė siekė beveik 335 tūkst. eurų, iš kurių 321 tūkst. sudarė projekto lėšos.

Po metų, darbuotojams šioje byloje pareikšti įtarimai buvo panaikinti, tačiau Klaipėdos jūrininkų ligoninė gavo LR Aplinkos apsaugos ministerijos raštą, kuriame teigta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ministeriją informavo, jog biokuro katilinės įrengimui skirtas finansavimas galimai pažeidė sutarties sąlygas, nes atliekant projekto įgyvendinimo patikrą vietoje buvo pateikti ne visi prašomi dokumentai. Dėl to APVA negalėjo įsitikinti, ar įrengtų biokuro katilų specifikacijos atitinka finansavimo sutartyje ir biokuro katilų pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus.

Po keleto savaičių APVA gavo rangovo paaiškinimus, tačiau šiuose dokumentuose buvo pasigesta duomenų apie katilų atitikimą tam tikriems sertifikatams, todėl suabejota, ar nėra pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, taip pat finansavimo sutartis ir paprašyta papildomų paaiškinimų.

Švėkšnoje įrenginėjant biokuro katilinę iš tiesų suplanuotas pirkti katilas buvo pakeistas kitu, efektyvesniu, bet tai nebuvo atlikta savavališkai. Tai buvo suderinta ir pritarimas gautas tiek iš Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo, Specialių statybų darbų techninės priežiūros.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijos lėšų, skirtų VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“. Pagal jį ligoninė turėjo grąžinti skirtą daugiau nei 294 tūkst. Eur. subsidiją katilinės rekonstrukcijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Jūrininkų ligoninės skundą, jį tenkino ir panaikino šį LR aplinkos ministro įsakymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi pateiktus skundus atmetė ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė paraišką pateikė ir paramą pagal Klimato kaitos specialiąją programą Psichiatrijos departamento modernios biokuro katilinės įrengimui gavo 2014 m. Katilinės rekonstrukcijos darbai po viešųjų pirkimų konkurso buvo pradėti 2015 metų balandį, o nuo 2016 metų lapkričio pabaigos katilinė pradėjo darbą visu pajėgumu.

Iki tol įstaigą aptarnavusi privati bendrovė patalpoms ir vandeniui pašildyti katilinėje naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni didžiausių šalyje. Pradėjus veikti biokuro katilinei pagerėjo gyvenimo kokybė tiek pacientams, tiek švėkšniškiams. Naujojoje katilinėje kūrenama biomasė neskleidžia nemalonaus kvapo ir neteršia aplinkos degimo produktais, o svarbiausia – perpus sumažėjo šildymo kaštai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Plius 5.

Užtat net 12 pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

.

Prieš dieną

sumin.lrv.lt nuotr.

Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektui įgyvendinti laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevič įsakymu skirta 23,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Atnaujinta laivyba Nemunu – didžiausia Lietuvos upe – suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu. Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai ir krovinių baržos. Atsiras galimybė didelius kiekius krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas J. Narkevič.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones. Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų. Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja sausrų metu. Tuo tarpu verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas jau dabar – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva rengiama Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija), siekiant sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Plius 23.
5 pasveiko.
3 mirė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Prieš dieną

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Plius 26.
4 pasveiko.
Yra ir mirusių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Prieš dieną