vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje, dirbtinai išveisti ir paauginti vėgėlių jaunikliai š. m. balandžio 13–14 dienomis išleisti į šalies upes. Plėšriosiomis žuvimis praturtintos Nemuno deltos upės: Skirvytė ir Pakalnė, praneša Žuvininkystės tarnyba.

Iš viso į šalies vandenis, viršijant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą, įveista 5,8 mln. vnt. vėgėlių jauniklių. Dėl didesnės ikrų išeigos žuvų į šalies upes išleista 1,8 mln. vnt. daugiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiruošimas vėgėlių dirbtiniam veisimui Rusnėje buvo pradėtas dar pernai, kai atvėsus orams, gavus leidimus, buvo vykdoma šių žuvų reproduktorių specialioji žvejyba. Iš nerštui pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimti ir apvaisinti ikrai. Po lytinių produktų paėmimo vėgėlių reproduktoriai buvo paleisti atgal į upę, kur buvo sugauti.

Žuvivaisos darbai vykdyti, prisitaikant prie gamtos sąlygų, kurios įžuvinimo metu buvo palankios vėgėlių jauniklių adaptacijai naujuose gyvenamuosiuose plotuose. Vandens temperatūra įveisimo metu siekė 10,0–10,2 °C.

Tai ne pirmosios plėšrūnės žuvys, šiemet išleistos į valstybinius vandens telkinius. Balandžio pirmosiomis savaitėmis Lietuvos ežerus Mažeikių, Telšių, Varėnos ir Trakų rajonuose papildė 2600 vnt. vienmečių lydekaičių.

zuv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono senjorai, pasiskiepiję nuo COVID-19 viruso, galės nemokamai apsilankyti Ventės rago ornitologijos stotyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kvietimai į ornitologijos stotį bus dalinami nuo balandžio 14-osios – tądien Šilutėje pradės veikti vakcinacijos centras – iki gegužės 1 dienos skiepijimosi įstaigose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Laivybos sezonas šiais metais, lyginant su 2020-aisiais, tęsis visa savaite ilgiau.

Balandžio 9 d. prasidėjo naujasis laivybos navigacijos sezonas, kuris tęsis iki lapkričio 14 d. Šiemet jo trukmė – 220 parų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laivybos mylėtojams jau paruošta Nemuno upė nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios. Juose paženklintas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai.

Likusieji valstybinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki gegužės 1 d.

Iš viso bus eksploatuojama 445 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Šiais metais naujai pradėti eksploatuoti papildomi vandens keliai Kuršių mariose: atšaka į Ventę – 1,6 km, ir Dreverna–Svencelė – 3 km.

Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Kituose keliuose bus sustatyti nešviečiantys ženklai.

Informacija apie eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių gylį skelbiama VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos puslapyje www.vvkd.lt skiltyje „Vandens gyliai“.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija linki saugaus ir smagaus naujo laivybos sezono ir primena, kad būtumėte atidūs, kadangi Nemuno upėje (už laivakelio ribų) yra hidrotechnikos statinių – bunų, kurių, esant aukštesniam vandens lygiui, nesimato, todėl būtina vadovautis laivakelį žyminčiais ženklais. Primename, kad dešinioji laivakelio pusė yra ženklinama raudonais kelio ženklais, o kairioji – žaliais.

Z. Balčytis.

Kovo 30 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis ir parlamentaras Andrius Bagdonas įregistravo Žuvininkystės įstatymo ir Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų projektus, kuriais siekiama pagerinti Kuršių marių ir vidaus vandens telkinių būklę.

Seimo narys Z. Balčytis mano, kad siekis visiškai uždrausti verslinę žvejybą, prisidengiant tikslu gausinti žuvies išteklius, neatsižvelgiant į Pamario krašto bendruomenių bei verslinės žvejybos atstovų nuomonę, lemtų nedarbo išaugimą regione.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visiškai uždraudus verslinę žvejybą sužlugdytume ją kaip kultūrinį paveldą, neigiamai paveiktume kulinarinį turizmą krašte. Lietuvos žvejybos limitus galiausiai pasiimtų kaimynė Rusija, su kuria Lietuvos Respublika dalijasi Kuršių mariomis.

„Iš kartos į kartą verslia žvejyba vertęsi Pamario krašto žmonės šiandien kai kurių politikų priešinami su žvejais mėgėjais, o to neturėtų būti. Privalome atrasti būdų, kaip gerinti Kuršių marių ir vidaus vandenų būklę, nežlugdant verslios žvejybos, bet gausinant žuvies išteklius. Šiuo tikslu pateikėme siūlymus, kurie tiesiogiai gerintų Kuršių marių ir vidaus vandens telkinių būklę. Vienas iš pasiūlymų – uždrausti ir verslinę, ir mėgėjų žvejybą Kuršių mariose bei Nemuno regioninio parko teritorijoje kiekvienais metais nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d., žuvų neršto metu, kaip tai buvo draudžiama praeityje. Išimtis gali būti taikoma tik Nemuno deltos regioniniame parke esančiuose polderiuose, kadangi tose vietose žuvims išgyventi galimybė mažai tikėtina dėl padidėjusio deguonies stygiaus“, – sako Z. Balčytis.

Nuo balandžio 20 d. įsigalioja leistina lydekų žvejyba, todėl gaudantieji lydekas žvejai sužvejoja ir sterkų patinėlius, saugančius lizdus nerštavietėse. Gegužės mėnesį taip pat neršia karšiai, kuojos, ešeriai ir kitos žuvys, todėl šiuo draudiminiu apribojimu būtų apsaugomas ir kitų žuvų nerštas Kuršių mariose.

„Žvejai pateikia į rinką apie 70 proc. žuvies žaliavos. Šią žuvį naudoja perdirbimo įmonės, individualia veikla užsiimantys žuvies rūkytojai, kurorto kavinės, restoranai, ja prekiaujama šventėse, renginiuose susijusiuose su žuvies produktais („Stinta pūkis“, „Žuvienės čempionatas“, „Jūros šventė“ ir kt. ). Uždraudus verslinę žvejybą pamario krašte išaugtų nedarbas, kas dar labiau pablogintų ekonominę ir socialinę gyventojų padėtį, kuri ir taip suprastėjo pandemijos sąlygomis. Be to, žvejai verslininkai pritraukia Europos Sąjungos lėšas iš Žuvininkystės fondo. Vietos veiklos grupėms 2014-2020 m. skirta (Šilutės rajone apie – 1,5 mln. eurų, Neringa – apie 0,5 mln. eurų). Papildomai skiriamos kitos lėšos skirtos infrastruktūros plėtrai, papildomoms pajamų kurti, kultūros paveldui puoselėti. Įgyvendinami projektai: žvejybos įmonių – 28, Šilutės ir 3 Neringos savivaldybės. Uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose, minėti projektai žlugtų, iškiltų klausimas, iš ko grąžinti projektines lėšas“, – sako Z. Balčytis.

Įstatymo projekte taip pat numatyta įvesti „mažos apimties žvejybos“, bei „tradicinės žvejybos būdų“ sąvokas, numatyti prievolę kompensuoti įmonėms žvejybos verslo atsisakymo nuostolius.

.

.

Užsakymo Nr. 210331

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Prieš Šv. Velykas aktyvieji švėkšniškiai vėl sugebėjo visus nustebinti: nepailstanti „Švėkšniškių sambūrio“ vadovė sutelkė bendraminčius naujam iššūkiui – surišti rekordinį šiaudinį sodą.

Penktadienį Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje atsirado rekordinio dydžio sodas: aukštis – 5 m, plotis – 2,23 m, svoris – 6,1 kg, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmieji pasiruošimo darbai prasidėjo dar praėjusiais metais, mat reikėjo atrinkti tinkamus šiaudus, juos išdžiovinti. Paruošti reikiamo ilgio, išvengiant sąnarėlių (šiaudo narelių, šiaudo bamblių), padėjo darbščiosios sambūrio moterys.

„Išdalinau kiekvienai po maišą šiaudų ir liepiau šiukšlinti namuose“, – pasakojo I. Riterienė.

Iš tiesų šiaudų rankdarbiams paruošimas užima didžiausią rankdarbio kūrimo dalį. Švėkšniškės taip pat paruošė atskirus sodo elementus. O paties sodo rinkimo ėmėsi vadovė I. Riterienė.

Kaip mums pasakojo Ingrita, viena iš svarbiausių lietuviškų rankdarbių tradicijų ji susidomėjo jau seniai. Kūrybos paslapčių išmoko pati, naudodamasi internetu. Kai dar dirbo Tradicinių amatų centre, vedė ir edukacijas, mokino, kaip rišti kabančius sodus. Prieš keletą metų jos pagamintas didžiulis sodas papuošė Švėkšnos seniūnijos administracinio pastato erdves.

Sodu papuošti Švėkšnos bažnyčią I. Riterienę prieš keletą metų paragino tuometinis parapijos klebonas Saulius Katkus. Nors šiuo metu švėkšniškių sielovadai vadovauja jau kitas dvasininkas, moteris sakė sulaukusi padėkos žinutės ir iš buvusio klebono.

I. Riterienės vadovaujamas „Švėkšniškių sambūris“ pasižymi itin aktyvia veikla. Jie nuolatos užsiima įvairiais rankdarbiais. Vadovė vis ieško būdų, kaip galėtų visi kartu pasidžiaugti bendryste. Taip ir šį kartą dar vienas sumanymas leido visiems prisidėti prie bendro tikslo, kurio rezultatu gali pasidžiaugti ir kiti. Tiesa, karantino ribojimai veiklą šiek tiek suvaržė, tačiau ir tokiu metu galima rasti išeičių, kaip saugiai veikti.

„Baiminamės dėl sveikatos, todėl darbais pasidaliname ir ruoštis galime kiekvienas savo namuose. Tik jau esant būtinybei susieiti, imamės atsargumo priemonių“, – paaiškino I. Riterienė.

Paklausus asociacijos moterų, ar neatsibodo vis raitotis rankoves ir kibti į naujus darbus, šios atsakė, jog kaip tik smagu būti reikalingomis ir turėti „zabovą“.

Švėkšnos bažnyčios skliautus papuošusiam kūriniui būdingi senosios baltų kultūros elementai, jis atspindi senąją pasaulėžiūrą, tradicijas. Taip pat jame įkomponuoti ir angeliukai. O pasirinkta eksponuoti vieta perteikia tarsi dviejų erų (iki ir po krikščionybės) sąlytį, tai – tarsi užburtas simbolis.

Naująjį švėkšniškių darbą bus siekiama įrašyti į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausią pasaulyje kabantį šiaudinį sodą.

Primename, kad Švėkšnos bažnyčioje iki šiol eksponuojamas ir pernykštis „sambūriečių“ darbas – didžiausia verba. O jeigu ne pandemija, atvykus į Švėkšną būtų galima pamatyti net tris rekordinius kūrinius vienoje vietoje. Dėl koronaviruso šiemet vėl atsisakyta prie bažnyčios margučiais papuošti medį. Paskutinį kartą Velykų medis Švėkšnoje stovėjo 2019 metų pavasarį.

„Švėkšniškių sambūrio“ vadovė dėkoja visiems, kurie padėjo gimti šiam kūriniui. I. Riterienė dėkoja visiems fotografams, parapijai ir bažnyčios darbuotojams, Mindaugui Bočkui – už tvirtinimo detalių gamybą.

Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia paprastai dienos metu būna atrakinta. Tad atvykti pamatyti rekordinį sodą galima, tik derėtų laikytis saugumo reikalavimų. Kabančio sodo reikėtų ieškoti kiek paėjus į bažnyčios priekį, kairėje pusėje (ties Švenčiausios Mergelės Marijos altoriumi).

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija, tęsdama tyrimą dėl Rusnėje, Atmatos upės pakrantėje, iškirstų medžių, informuoja, kad šiuo metu yra suskaičiuota ir išmatuota apie 4,5 tūkst. kelmų. Iš viso aplinkosaugininkams reikia atlikti matavimo darbus 37,52 ha plote (6 km ruože).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos Galinos Misevičienės teigimu, palyginti su tuo, kiek jau padaryta, neišmatuotų kelmų liko ne tiek ir daug, tik darbus stabdo nepalankios oro sąlygos – sniegas ir pakilęs vandens lygis.

„Taigi, vos nuslūgs vanduo, vėl imsimės darbo. Kelmų labai daug – jau išmatavome apie 4,5 tūkst. Bet tam organizavome talkas ir į pagalbą kvietėmės kolegas ir iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos“, – sako G. Misevičienė.

Ar yra pažeidimas, aplinkosaugininkai galės spręsti tik atlikę visus darbus: išmatavę visus kelmus, į bendrą duomenų bazę suvedę rezultatus, pagal kelmų matmenis apskaičiavę augusių medžių aukštį ir nustatę, kurie nupjauti medžiai priskirtini saugotiniems.

Taip pat aplinkosaugininkai yra nustatę želdinių pjovimo ir medienos tvarkymo darbus atlikusius asmenis, paėmę jų paaiškinimus.

aad.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pradedamas reisų atstatymas.

Nuo kovo 28 d. daugiau traukinių kursuos ir maršrutu Klaipėda–Šilutė–Klaipėda.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Keleivių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Link“ pradeda žymų vietinių traukinių reisų, sustabdytų dėl antrosios pandemijos bangos, grąžinimą. Bendrovė ir pandemijos pradžioje, ir šiuo laikotarpiu užtikrino būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą – tik buvo optimizavusi kursuojančių traukinių skaičių.

Nuo kovo 28 d. grąžinamas net 41 reisas, 11-os keičiamas traukinių kursavimo grafikas. Daugiau traukinių kursuos maršrutuose Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Kena–Vilnius, Vilnius–Jašiūnai­–Vilnius, Vilnius–Marcinkonys–Vilnius, Vilnius–Trakai–Vilnius, Vilnius–Kaunas–Vilnius, Kaunas–Marijampolė–Kaunas, Kaunas–Šiauliai–Kaunas, Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis, Mažeikiai–Radviliškis–Mažeikiai, Šiauliai–Panevėžys–Šiauliai ir Klaipėda–Šilutė–Klaipėda.

Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, jog pokyčių tvarkaraščiuose bus ir dėl įvedamo vasaros laiko. Naujieji tvarkaraščiai šiandien bus paskelbti internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt.

„Gruodžio viduryje, šalyje sugriežtinus karantiną ir apribojus judėjimą tarp savivaldybių, keleivių srautas sumažėjo apie 80 proc. Kaip ir pirmosios bangos metu, išsaugojome tarpmiestinį susisiekimą, kad žmonės galėtų keliauti į darbus, į gydymosi įstaigas ir kitais būtinais atvejais. Žinoma, turėjome reaguoti į keleivių srautų pokyčius, todėl sustabdėme dalį reisų, bet tuo pačiu – laikėmės duoto pažado, užtikrindami galimybę traukiniu nuvykti iš taško A į tašką B“, – pasakoja „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Pasak L. Baužio, bendrovė karantino metu stebėjo keleivių srautų pokyčius ir, priklausomai nuo jų, grąžino keletą reisų tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno, Vilniaus ir Marcinkonių, Kauno ir Kybartų . Šiuo metu keleivių srautas yra apie 51 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – matomas nuosaikus keliaujančiųjų grįžimas, kuris, prognozuojama, dar paaugs: pirmadienį vyriausybė atlaisvino judėjimą tarp 44 savivaldybių, 16-oje judėjimas ribojamas iki kovo 31 d., išskyrus būtinąsias keliones. Todėl nuspręsta grąžinti daugiau traukinių reisų, užtikrinant saugius atstumus tarp keleivių. Tai bus ypač aktualu, kai judėjimo apribojimų neliks ir tarp minėtų 16-os savivaldybių, į kurias šiuo metu patenka tokie didmiesčiai, kaip Kaunas, Klaipėda, Panevėžys.

„Traukiniuose ir stotyse ir toliau galioja sustiprinto saugumo priemonės: tarp keleivių išlaikomas atstumas, dėvimos apsauginės kaukės, prie kiekvienų traukinio durų įrengti dezinfekcinio skysčio, skirto rankoms, dozatoriai. Ieškome naujų priemonių ir traukinių dezinfekcijai – neseniai išbandėme ozonavimo įrangą, su kuria per 20 minučių dezinfekuojami visi vagono paviršiai – nuo stalviršių iki lubų. Prioritetas aiškūs – kad tiek mūsų klientai, tiek darbuotojai saugiai pasiektų kelionės tikslą“, – dabartinę kelionių realybę apžvelgia L. Baužys

sumin.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aidi pempių ir vieversių giesmės, sugrįžo pirmieji gandrai.

Vieversiai, pempės, varnėnai ir ką tik pastebėti pirmieji parskridę gandrai jau pranašauja pavasarį. Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas pirmadienį leido Nemuno deltos pievose, ieškodamas čia besiilsinčių želmeninių ir baltakakčių žąsų, vėliau keliausiančių perėti tolyn į tundrą. Pievose jau aidi pempių ir vieversių giesmės, nedrąsiai pasigirsta ir kitų sparnuočių aidai. Varnėnai valosi inkilus, gandrai savo lizdus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot ornitologo, pamaryje vaizdai keičiasi, žiema grumiasi su pavasariu, tad vieną dieną ledų nematyti, o pasikeitus vėjui dar galima išvysti atpūstų dreifuojančių ledų.

V.Eigirdas 15min teigė, jog pamaryje, kitaip nei Vidurio Lietuvoje, pavasaris atėjo vos pasibaigus šalčiams. Čia iškart pastebėti sugrįžę artimuosiuose kraštuose žiemoję sparnuočiai. Pempės, žąsys pasirodė su pirma šiluma. Sparnuočiai atskuba į perimvietes.

„Buvo net keista – vieną dieną buvo minus 20, o kitą dieną jau pliusinė temperatūra ir staiga pasirodė pavasario pasiilgę sparnuočiai. Kai vėl šaltukas paspaudė kelias naktis, užliejamos pievos užšalo, pempės būriais vėl skrido į pietus. Netolimiems migrantams tai yra normalu. Žąsys, pempės, varnėnai, vieversiai, jiems nieko baisaus, gali greit grįžti atgal į Vokietiją, Lenkiją, – kalbėjo V. Eigirdas. – Jau mačiau pasirodžiusius gandrus, o tai irgi skelbia pavasarį. Vakar važiavau į Klaipėdos pusę, poroj vietų jau vaikščiojo gandrai. Su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro stebėjome palydoviniais siųstuvais paženklintus gandrus, jie dar nepaskridę, keli pasiekę Bulgariją. Jei geros oro sąlygos, savaitės bėgyje pasirodys pas mus. Netolimieji paukščiai migrantai orientuojasi pagal orus, o tolimieji turi tarsi vidinius laikrodukus. Kai jie atskrenda, dar gali būti šaltis porą savaičių, bet pakenčia, nes toli skristi“.

Vasario 24-oji – Vieversio diena. Pirmasis šiemet dirvinis vieversys, ankstyviausias pavasario pranašas, stotyje sužieduotas netgi anksčiau – vasario 22-ąją.

Pamary vaizdai kinta

Pamaryje laiką leidžiantis ir darbo valandų neskaičiuojantis ornitologas V. Eigirdas sako, jog šiuo metu mariose vaizdas įdomus – vieną dieną ledų nėra, o štai jau kitą dieną gali aplink jo išvysti nemažai.

„Dabar dreifuojantis, neištirpęs ledas, kurį vėjas suneša, susiplaka. Šiandien prie Ventės rago pilna ledo, dabar nešioja. Būna užsitraukia naktį ledukas paviršiuj, ant pievų taip pat. Šiuo metu esu pievose, visur atitirpę, balos, potvynio ne tiek jaučiasi. Laukuose – pavasaris, lietus lyja, nors šilumos ne per daugiausia… Gervės, pempės, vieversiai gieda, kiti paukščiai dar nedrąsiai. Varnėnai valosi inkilus, perėjimui ruošiasi, taip pat ir pirmieji gandrai“, – pasakojo V. Eigirdas.

Jis pievose stebi prasidėjusią žąsų migraciją. Nemuno delta ypatinga vieta paukščiams. Tolimesniems migrantams, želmeninėms, baltakaktėms žąsims, tai sustojimo vieta. Praleidusios kelis mėnesius žąsis leisis tolyn į šiaurę, kur tundroje perės vaikelius.

„Nemuno delta yra jų sustojimo vieta. Kelis mėnesius žąsys užsibūna. Pievose būna didžiuliai potvyniai, užliejus pievas atsigauna žolytė, ją mėgsta migruojančios žąsys. Mano misija laukuose – ieškau žieduotų šių paukščių. Ant kaklo dedami žiedai, galima per didelį atstumą pamatyti, sužinoti, kur ir kada žieduota. Taip renkame paukščio gyvenimo istoriją, migracijos kelią, galim sekti, kiek užsibūna neperinčios žąsys ir panašios informacijos“, – pasakojo ornitologas.

Lietuvoje peri vienintelės pilkosios žąsys. Netoliese žiemojantys šie paukščiai žieduojami siųstuvais. Pastebėta, jog šiemet dėl atšalusių orų kai kurios žąsys buvo vėl išskridusios ir į Lietuvą sugrįžo antrąkart.

Siųstuvai pateikia unikalios informacijos

Jau gerą dešimtmetį siųstuvais ženklinami didesnieji paukščiai ornitologams ir mokslininkams suteikia įdomios informacijos apie sparnuočių gyvenimą,

„Gandrai, žąsys pažymėti siųstuvais. Atsidarius duomenų bazę matai, kur yra, kaip paukščiai juda. Žiemą pagavome jūrinį erelį, jam uždėtas siųstuvas. Matysime, kaip plačiai maitinasi nuo perėjimo vietos, ir kitą informaciją. Technologijoms pažengus galima sužinoti ir kokiu greičiu skrenda, kokiam aukšty, į kokį gylį neria, kada ilsisi, kada maitinasi, vien žiedavimas nepadėtų to nustatyti. Bet žiedavimas jokiu būdu nesibaigs, nes jis duoda savos informacijos. Siųstuvas po kelerių metų nustoja veikti, o žiedas yra visam paukščio gyvenimui, kai kurie gyvena 20-30 metų. Joks siųstuvas tiek neveikia“, – kalbėjo ornitologas.

Anksčiau siųstuvus dėl jų dydžio ir svorio buvo galima buvo uždėti tik didiesiems sparnuočiams. Tobulėjant išradimams, šiuo metu jais stebimi ir mažesni paukščiai, tačiau pačių mažiausių, pavyzdžiui, žvirblių, siųstuvais stebėti galimybių dar nėra.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naftos gavybos bendrovei „Minijos nafta“ siekiant leidimo Kintuose, prie Kuršių marių, išgauti naftą, Aplinkos ministerija teigia, kad sprendimo šiuo klausimu dar nėra.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Z. Balčytis.

Nuo 2003 m. UAB „Minijos nafta“ siekia gauti leidimą ne konkurso būdu naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kintuose. Į teritoriją patenka dalis Kuršių marių, dalis Nemuno deltos regioninio parko, kuriame gausu saugomų teritorijų. Naftos išgavimas numatytas rekreacinėje zonoje ir gali neigiamai paveikti vietos gamtą, pakeisti gyventojų aplinką, todėl visuomenė, o pirmiausia Kintų bendruomenė, priešinasi bendrovės siekiams jau 18 metų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimo narys Zigmantas Balčytis, siekdamas apginti visuomenės interesus, kovo 9 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje išdėstė argumentus, kodėl naftos išgavimas kenktų Kintams ir visam Pamario kraštui. Seimo narys priminė, jog Šilutės rajono savivaldybė šiai veiklai nepritarė, tuomet ginčas buvo persikėlęs į teismus.

Kintų bendruomenės pirmininkės Sigitos Kasparavičienės teigimu, Aplinkos ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimo projektą „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ – tik laiko klausimas, kada bus priimtas sprendimas.

Parlamentaras Z. Balčytis atkreipė Vyriausybės dėmesį į Kintų bendruomenės iškeltą problemą.

„Planuojamos naftos išgavimo aikštelės yra arti saugomų teritorijų, šliejasi prie Nemuno deltos regioninio parko, netoli Kintų telmologinio draustinio, Ventės rago. Turi būti vertinama sniego ir liūčių sukeliamo teritorijos užliejimo rizika. Vietos gyventojai ir iš visos Lietuvos atvykstantys turistai neteks sveikos aplinkos, nes naftos gavybos metu teršalai išsiskirs į orą“, – apie galimas grėsmes kalbėjo Z. Balčytis. Jį papildė Kintų seniūnas Antanas Kližentis.

„Pagrindinis ir ginčytinas kriterijus yra tas, kad naftos gavyba planuojama vandens apsaugos juostoje, kur ši veikla draudžiama įstatymu. Polaidžio ir potvynio metu ši teritorija dažnai užliejama, tad naftos gavybos metu susidariusios atliekos turės poveikį Nemuno Deltos regioniniam parkui, Kuršių marioms, bei rekreaciniams objektams“, – kalbėjo Kintų seniūnas A. Kližentis.

Kitas svarbus aspektas, jog greta teritorijos kur planuojama ūkinė veikla, yra įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti natūralias buveines ir paukščių migracinių srautų susiliejimo vietas. Paukščiai bus priversti palikti savo įprastas vietas. Taip pat parlamentarą neramina, jog taps nebeįmanoma Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta Kintų miestelio ir Kuršių marių pakrantės rekreacinė veikla.

„Šioje zonoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra: vykdomos burlenčių, jėgos aitvarų, mažųjų jachtų – katerių prieplaukos ir paplūdimio paslaugos. Patvirtintas ir bendras Šilutės rajono savivaldybės, Lenkijos ir Vokietijos miestų buriavimo projektas „Baltija visiems“ (patvirtintas biudžetas). Į aktyvią rekreacinę veiklą investuota ir privačių, ir valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų. Tad kyla klausimas, kokia būtų šių projektų ateitis?“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Kintų bendruomenės narė Augustė Ežerskytė teigė, kad miestelis šiandien yra patrauklus jaunimui, čia grįžta gyventi jaunos šeimos, užsiima turizmo veikla, vandens sportu ir pramogomis, vyksta nacionalinės ir tarptautinės varžybos, kultūriniai renginiai.

„Esu įsitikinusi, jog naftos gavyba Kintuose keltų didelę grėsmę ne tik gamtai, turizmui, bet ir darytų neigiamą įtaką krašto įvaizdžiui. Gręžimo metu planuojamo sunkiasvorio transporto eismas būtų 4 automobiliai per valandą. Jie kursuotų pagrindine miestelio gatve, kur aktyvus pėsčiųjų ir dviratininkų srautas. Kas norėtų su šeima gyventi ar atostogauti tokiame miestelyje, kur nuolat keliamas triukšmas ir teršiama aplinka“, – retoriškai klausia A. Ežerskytė. Nuomonei pritarė ir iš Vilniaus į Kintus gyventi atvykę Goda ir Erikas Armaliai, kurie atradę šį unikalų kraštą užsiima turizmo veikla. Pasak šeimos, turizmo veikla nesuderinama su naftos išgavimo procesu.

Seimo nario manymu, vienas svarbiausių klausimų – galima ekologinės nelaimės grėsmė. Gamtos vykdomojo fondo direktorius Edmundas Greimas pabrėžė, kad projektas vykdomas šalia labai jautrios ekosistemos, o kiek projekto vykdytojai betikintų, kad visi taršos šaltiniai bus izoliuoti, nesame apdrausti nuo avarijų ar kitų technologinių nesklandumų. E. Greimo nuomone, tikrai yra galimybė rasti bendrą sprendimą, kuris bent iš dalies tenkintų abi puses.

„Nesėkmės atveju išsilieję teršalai patektų į Kuršių marias, paveiktų jų florą ir fauną. Taršos poveikis išlieka dešimtmečius. Dar 2002 m., kai ėjau Susisiekimo ministro pareigas, įvyko incidentas: su Panamos vėliava plaukęs tanklaivis, pakrautas 49 tonomis mazuto, užplaukė ant seklumos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartuose. Pasisekė, kad laivas buvo dvigubu dugnu, kitu atveju nebūtume išvengę ekologinės katastrofos. Jei ta nafta būtų išsiliejusi į Klaipėdos uostą (visi 49 tūkst. tonų), vargu ar bekalbėtume šiandien, kad esame jūrinė valstybė. Laimei, naftos produktai į jūrą neišsiliejo. Bet turime išmokti pamoką, todėl šis naftos išgavimo klausimas nėra tik vieno Seimo nario ar vienos žmonių grupės problema, tai – visos Lietuvos interesas, reikia gebėti susitarti“, – sako Z. Balčytis.

Kintų bendruomenės tarybos narys Andrius Varnas pajuokavo, jog nafta – tai ne pienas; būdama po žeme ji nesuges. Galbūt kada nors Minijos naftai atsiras galimybė saugiu būdu ją išgauti – galbūt technologijos bus kitokios, pažengusios.

„Kintų bendruomenė niekuomet nebuvo griežtai prie pačią naftos gavybą, bet ne kartą siūlėme ją išgauti toliau nuo planuojamos teritorijos – 2-3 km nuo Kuršių marių kranto, kur transportas važiuotų aplinkkeliais. Tačiau tokiu atveju gręžinys būtų ilgesnis ir bendrovei brangiau kainuotų. Bet manau, kad gyventojų sveikata ir gamta kainuoja kur kas brangiau“, – kalbėjo A. Varnas.

Seimo narys Z. Balčytis dar vasario 8 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, prašydamas atsakyti: ar jau yra suformuluotas Aplinkos ministerijos sprendimas šiuo klausimu? Jei taip, koks jis? Ar bendrovei iš tiesų bus leista išgauti naftą ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje, neatsižvelgiant į neigiamą įtaką vietos gyventojams ir gamtai? Kovo 10-oji yra paskutinė atsakymams skirto termino diena. Tad tikimasi, kad Aplinkos ministerija susirūpins Lietuvos žmonių teisėmis į sveiką ir švarią aplinką, išsaugos unikalų gamtos kampelį Kintuose, nesuniokotą ir patrauklų visiems Lietuvos žmonėms.

.

.

Užsakymo Nr. 210309

Stop kadras.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdo tyrimą dėl Rusnės saloje, prie kelio iš Rusnės į Uostadvarį, šalia Atmatos upės, iškirstų tūkstančių krūmų ir medžių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasario 23-ioji

Kyla nepasitenkinimo banga dėl Rusnėje „šienaujamų“ medžių. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė sausio 24 d. – „Laikykis, Rusne, protestų dėl medžių išsaugojimo banga jau ritasi ir per tavo žemę“.

Vasario 24-oji

„Šilutės ETA Žinios“ el. paštu kreipiasi į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – NDRPD) vadovybę su prašymu informuoti, ar direkcijai žinoma apie parko teritorijoje vykdomus medžių kirtimo darbus, ar kirtimų organizatoriams suteiktas leidimas tokiems darbams.

Vasario 25-oji

Sulaukiame NDRPD atsakymo: „Dėl Leidimų išdavimo informacijos reikėtų kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistą Mindaugą Būdvytį.“

Tą pačią dieną „Šilutės ETA Žinios“ išsiunčia paklausimą Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir pakartotinai kreipiasi į NDRPD.

Kovo 1-oji

Sulaukiame savivaldybės administracijos atsakymo:

Kovo 2-oji

Kirtimvietėje Rusnėje darbą pradeda Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) pareigūnai.

Kovo 3-ioji

„Šilutės ETA Žinios“ kreipiasi į AAD dėl informacijos apie pradėtą tyrimą.

Kovo 4-oji

Sulaukiame AAD atsakymo:
„Laba diena, šiuo metu vyksta įvykio tyrimas pagal 2021-02-24 asociacijos “SOS Šilutės medžiai” pateiktą prašymą, kuris Departamente užregistruotas 2021-02-25.

Vyksta ir dar vyks išpjautų želdinių kelmų matavimo darbai. Įvairūs medžiai ir krūmai iškirsti 6 km ruože. Šiuo metu išmatuota 2 500 įvairių kelmų 3 km ruože, dar liko apie 3 km ruožas.

Ar yra pažeidimas, bus galima spręsti, kai bus išmatuoti visi kelmai, suvesti rezultatai, nustatyta, kurie nupjauti medžiai turėjo būti priskirtini saugotiniems.“

Tam kartui tiek.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių.

Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės indėlio.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ministerijos duomenimis, potvyniai kelia riziką 28 tūkst. hektarų miestų ir gyvenviečių. Toks plotas daugmaž atitinka Kėdainių dydžio miestą. „Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat, žinoma, Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse“, – sako Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja vandenų ir žemės gelmių klausimais Agnė Kniežaitė-Gofmanė.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Kęstučio Šetkaus, potvynių dinamikos pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis, užtat plonėjanti ir retėjanti sniego danga. „Kitas potvynius lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas“, – teigia Kęstutis Šetkus.

Bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų. 2014 metais šiems ruožams Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas antrina, kad potvynius vis dažniau lems ne ledonešiai, o lietūs. „Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia pavasario potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis pavasario potvynių vyks žiemą“, – aiškina tyrėjas.

Jis kartu atkreipia dėmesį, kad vandens lygio kilimo tendencijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kol kas nėra žymios, vadinasi, klimato kaita didžiausius pokyčius sukelia Lietuvos upėse.

Istoriškai Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Trys iš keturių potvynių kildavo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ir ledo kamščiams, o intensyvios liūtis sukeldavo apie 15 proc. atvejų. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos jūros lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos (15 proc. atvejų).

Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus šiuo metu atnaujinami potvynių žemėlapiai.

Agnės Kniežaitės-Gofmanės teigimu, žemėlapius pirmiausia būtina atnaujinti įvertinus reljefo pokyčius. „Jeigu konkrečiuose patvinstančių teritorijų sklypuose buvo gausiai kasama žemė arba statomi inžineriniai apsaugos įrengimai, mes prašome žmonių apie tai pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai“, – sako Aplinkos ministerijos tarnautoja.

Virtualiai visai visuomenei svetainėje potvyniai.aplinka.lt prieinamus potvynių žemėlapius numatoma atnaujinti tik pagal objektyvius duomenis, todėl Aplinkos ministerija prašo pateikti ir juos pagrindžiančią medžiagą (konkrečių sklypų topografinę informaciją, apsaugos nuo potvynių priemonių projektinę informaciją ar pan.). Pastabas su pagrindžiančia medžiaga iki 2021 m. gegužės 15 d. siųsti el. paštu aaa@aaa.am.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tikėtina, kad vanduo telkiniuose pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo pasitarimą su savivaldybėmis ir atsakingomis tarnybomis, kad būtų kuo geriau pasirengta galimam pavasario potvyniui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šiemet mums svarbu laiku atlikti parengiamuosius darbus. Žinome, kad pavasarį savivaldybės susiduria su didesniais ar mažesniais potvynio mastais, tačiau mūsų tikslas – užtikrinti, kad visos tarnybos būtų pasirengusios“, – kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis. Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai. Minėtose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, nors ji galima ir kitose savivaldybėse. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pagal orų prognozes sniegas jau pradėjo tirpti visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad vanduo telkiniuose pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai. Be to, atsižvelgiant į situaciją ir hidrometeorologines sąlygas, prireikus būtų inicijuoti Ekstremalių situacijų komisijų prevenciniai posėdžiai, kad būtų aptarti pasirengimo galimiems potvyniams klausimai.

Prireikus virš savivaldybių gali skraidyti sraigtasparniai ir dronai, siekiant apžiūrėti teritorijas ir galimus kylančius pavojus dėl besikaupiančių ledo sangrūdų. Kylant vandens lygiui, gyventojams bus siunčiamos perspėjimo žinutės.

Dalyvavę pasitarime savivaldybių vadovai bei kiti atstovai pasidalijo patirtimi ir aptarė būtiniausius žingsnius. Anot savivaldybių, su gyventojais nuolat palaikomas ryšys, atnaujinami kontaktiniai duomenys, kad jeigu reikės, su jais galima būtų greitai susiekti.

Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad jie kelioms paroms turėtų maisto produktų, geriamojo vandens, degtukų, malkų. Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, saugantis trumpojo jungimo. Iš rūsių patartina išnešti daržoves, kitas maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, perkelti į viršutinius aukštus, pastoges.

Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Norint apsaugoti namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais kelią, kuriuo galima privažiuoti iki sodybos.

B. Orentas. (S. Mėlinausko nuotr.)

Naumiestiškiai, ypač vyresnės kartos, žino, kokią plačią kultūros vagą šiame miestelyje yra išvaręs nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju dirbęs Benediktas Orentas. Sudominęs kraštotyra savo moksleivius, o per juos ir jų tėvus bei gimines, ėmė rinkti praeitį liudijančius eksponatus. Visa tai pamažu ir išaugo į Žemaičių Naumiesčio muziejų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Be eksponatų rinkimo, jų tvarkymo, pristatymo muziejuje, mokytojas taip pat kaupė medžiagą būsimai Žemaičių Naumiesčio istorijai. Iki Nepriklausomybės atkūrimo surasti žinių apie Lietuvos praeitį nebuvo labai paprasta – pagrindiniai šaltiniai buvo nepasiekiami, o tas, kas matėsi, buvo gana siaura ar, pagal to meto sovietinę ideologiją, vienpusiškai perrašyta. Nežiūrint to, medžiagos miestelio bei jo apylinkių istorijai pamažu daugėjo. Ir visa tai pasitarnavo tokiam darbui, kurį jis parengė savo veiklos muziejuje pabaigoje apie 2000 metus. Jį muziejininkas pavadino tiesiog „Žemaičių Naumiestis“. Save įvardino kukliai, kaip šio rankraščio sudarytoją ir redaktorių. Tai jo ranka įrašyta tituliniame lape. Taip ir gimė platus, daugelį praeities dalykų apimantis bandymas pristatyti miestelio ar net kiek plačiau – Žemaičių Naumiesčio apylinkių istoriją.

Šis jo darbas susilaukė nemažo dėmesio ir susidomėjimo. Mintis ją išleisti atskira knyga kilo iš karto parengus rankraštį. Tokį uždavinį sau prisiėmė 1997 metais suburta kraštiečių draugija. Ją, kaip leidėją, autorius nurodė tituliniame lape. Tačiau iki šiol visa tai nėra pajudėję iš vietos. Žemaičių Naumiestyje yra šio darbo kopija, iš kurios ir pavyko susipažinti su šiuo daug pastangų ir begalę laiko pareikalavusiu muziejaus pradininko darbu.

Su bemaž šimto puslapių papildymu priedu iš viso yra 4 tomai. Visa tai jo paties bei šeimos narių yra surinkta kompiuteriu. Bendras mašinraščio puslapių skaičius yra apie 900. Tvarkingai sudaryto turinio pabaigoje nurodyta, kad darbe yra pateikti 48 dokumentai ir žemėlapiai bei 385 nuotraukos. Šiek tiek apmaudu, bet ši, greičiausiai, dar 2000 metais daryta kopija, dėl tuo metu buvusių menkų kopijavimo aparatų galimybių, nėra visai gera: nuotraukų kokybė bei minėti žemėlapiai ar dokumentai – prastos kokybės, sunkiai įžiūrimi. Tačiau tekstas kokybiškas, aiškiai skaitomas. Tad buvo labai smalsu susipažinti su muziejaus pradininko parengta medžiaga ir nemažai sužinoti apie Žemaičių Naumiesčio praeitį. Ir iš karto galima pasakyti, kad visas darbas paliko labai neblogą įspūdį.

Istoriko išsilavinimą turintis B. Orentas Žemaičių Naumiesčio bei jo apylinkių istoriją pateikė laikydamasis istorinio nuoseklumo. Gal ir galima būtų kai kurias jo pasakojimo dalis sukeisti vietomis, tačiau tai nesunkiai galėtų padaryti būsimos knygos redaktorius. Norėdamas labiau akcentuoti kai kuriuos laikotarpius ir iš to kylančius vietos istorinius vyksmus, kai kur autorius plačiai pasineria į bendrą istorinį kontekstą. Tai nėra blogai, tačiau šiek tiek blaško dėmesį. Gyvumo ir patrauklumo darbui suteikia istorinių įvykių liudininkų atsiminimai. Įdomu, kad kai kurie jų parašyti dar gerokai prieš B. Orentui pradėjus galvoti apie miestelio istorijos rengimą. Tai didelis turtas šiandien.

Norėdamas parodyti kuo išsamesnį vaizdą bei perteikti šių vietų emocinę būseną, B. Orentas į savo darbą įdėjo gan daug vietos tautosakos. Tai ir padavimai, ir legendos, ir šiaip pasakojimai. Ar tai būtina kalbant apie miestelio istoriją – galima diskutuoti. Tačiau jo paties bei jo mokinių surinkta medžiaga neabejotinai yra vertingas krašto etnokultūrinių dalykų fiksavimas.

Tačiau neišvengiamai reikia paminėti ir šio darbo trūkumus. Jie, be jokios abejonės, atsirado dėl to, kad autorius negalėjo susipažinti su archyviniais šaltiniais. Po 1990 metų, kai atsivėrė archyvai, dėl garbaus amžiaus Orentui jau nebuvo jėgų imtis nuodugnių tyrimų. Šiaip reikia pasidžiaugti, kad darbe yra nurodyta nemažai aiškių nuorodų į archyvuose esančią medžiagą. Tai lyg ir bylotų, kad jis vienokiu ar kitokiu būdu kažką matė ar girdėjo ir, remdamasis tuo, parašė ne vieną šios istorijos dalį. Tad, jei būtų apsispręsta rengti šią knygą spaudai, prieš tai turėtų būti atliktas kruopštus darbas archyvuose. Nemažai pasakojimo yra parašyta remiantis dar XIX a. išleistomis knygomis. Jos yra įvardintos, tačiau netiksliai arba nepilnai. Tad reikėtų jas susirasti ir atidžiai sužiūrėti tai, ką jose savo darbui rado muziejininkas.

Gražus šio miestelio vardas – Naumiestis. Tačiau visiškai neaiški tokio pavadinimo kilmė. Sudėtinė jo dalis Žemaičių, nurodanti jos padėtį Lietuvoje, pradėta naudoti tik XX a. pirmos pusės viduryje. Vardo kilmė – sudėtingas riešutėlis. Neturėdamas rimto ir aiškaus pagrindimo, pasinaudodamas bendra istorine medžiaga, B. Orentas daro įvairias prielaidas. Žiūrint šių dienų akimis, tie argumentai nėra nei aiškūs, nei tikslūs. Todėl vardo NAUMIESTIS kilmė nėra atskleista. Tokių istoriniais šaltiniais nepamatuotų samprotavimų šiame pasakojime yra ir daugiau.

Toks pat klaustukas lieka ir dėl šios gyvenvietės „gimimo“ datos. Istorijos moksle įprasta, kad ja laikoma seniausias paminėjimas istoriniuose dokumentuose. Orentas nurodo vieną tokią datą. Tačiau ji pagrįsta ne šaltiniais, o vieno buvusio gyventojo atsiminimais, kuriuose jis aprašo savo vaikystės pastebėjimą. To patikrinti nebėra jokios galimybės, todėl laikyti tą datą gyvenvietės „gimimo“ diena nėra jokio pagrindo. Juo labiau kad ji turėtų būti neįprastai ankstyva šiems kraštams. Ypač lyginant su aplinkinėmis gyvenvietėmis. Tai nustatant belieka kruopštus tolimesnis darbas archyvuose. Žinoma, galima tikėtis laimingo atsitiktinumo, kaip ne kartą Lietuvoje yra buvę…

Vis arčiau einant dabartinių dienų link, neaiškumų ir klaustukų vis mažiau. Minėtame darbe pateikta nemažai įvairių įvykių liudininkų atsiminimų. Dažniausiai jie išsamūs. Tai liudytų, kad autorius juos tiesiog ėmė ir perkėlė į miestelio istoriją. Tačiau skaitant šį darbą, norėtųsi kai kurias vietas patikslinti, praplėsti. Tačiau ne visada aišku, iš kur tie atsiminimai paimti. Pasakodamas apie visai netolimą praeitį, autorius pateikia ir nemažai statistinių duomenų. Jie taip pat paskelbti be jų aiškios nuorodos. Geriau su įvykiais, kurie vienaip ar kitaip atsispindėjo spaudoje – čia viskas aišku.

Apibendrinant galima vienareikšmiai pasakyti – B. Orento surinkta medžiaga ir jo pateiktas pasakojimas apie Žemaičių Naumiestį yra didelis turtas bei rimtas pagrindas darbui apie šio miestelio praeitį. Suprantama, kad jei būtų ryžtamasi imtis šios knygos leidybos, lauktų nemažas darbas. Visų pirma, reikėtų peržiūrėti visus B. Orento darbe minimus šaltinius. Tam reikia ir laiko, ir lėšų. Tą turėtų daryti profesionalai, ypač kalbant apie archyvus. Be to, reikėtų į kai kurias istorines bei svarbias miestelio gyvavimo ar raidos vietas pasigilinti atidžiau ir plačiau, nes šio darbo autorius jas arba praleido, arba tik užsiminė. Ir jei per keletą metų tai pavyktų padaryti ir tokia knyga išvystų dienos šviesą, Žemaičių Naumiestis turėtų įdomią, patrauklią ir intriguojančią savo miestelio bei jo apylinkių istoriją.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyksta pasirengimo galimam potvyniui darbai.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šiuo metu pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai.

Be to, atsižvelgiant į situaciją ir hidrometeorologines sąlygas, prireikus būtų inicijuoti Ekstremalių situacijų komisijų prevenciniai posėdžiai, kuriuose būtų aptarti pasirengimo galimiems potvyniams klausimai.

Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad kelioms paroms užtektų maisto produktų, geriamojo vandens, degtukų, malkų.

Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nunešti į viršutinius aukštus, pastoges.

Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Kad apsaugotumėte namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

Iš užliejamų vietų būtina išvežti trąšų ir pesticidų atsargas, patikrinti, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), galinčių užteršti aplinką.

O nutarus išvykti į saugesnę vietovę, prieš paliekant namus, reikia užsukti vandens, dujų sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris.

pagd.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone išrinktas Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, norėdamas apginti viešąjį interesą jau 17 metų besitęsiant klausimui dėl UAB „Minijos nafta“ siekio Kintuose gauti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, rašoma šiandien išplatintame pranešime.

Į parlamentarą pagalbos kreipėsi Kintų bendruomenė, kuri gina savo teises į sveiką gyvenseną ir verslo vystymą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta, kad Kintų miestelis ir Kuršių marių pakrantė yra rajono rekreacinė zona. Šioje zonoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra: vykdomos burlenčių, jėgos aitvarų, mažųjų jachtų – katerių prieplaukos ir paplūdimio paslaugos. Patvirtintas ir bendras Šilutės rajono savivaldybės, Lenkijos ir Vokietijos miestų buriavimo projektas „Baltija visiems“ (patvirtintas biudžetas). Taigi vyksta aktyvi rekreacinė veikla, kurios infrastruktūra kurta ne tik privačiomis, bet ir valstybės bei Europos Sąjungos lėšomis.

„Deja, į veiklos tęstinumą, anot Kintų bendruomenės, gyventojų teises vykdyti rekreacines paslaugas ir užtikrinti sveiką gyvenseną kėsinamasi ne vienus metus – nuo 2003 metų UAB „Minijos nafta“ siekia be konkurso Kintuose gauti leidimą išgauti naftą. Kintų bendruomenės teigimu, nesibaigiantys teisminiai procesai ir abejonių keliančios PAV išvados ir 2020 metų kovo 3 d. pakartotinis UAB „Minijos nafta“ Lietuvos geologijos tarnybai pateiktas prašymas rodo, kad bendrovei savi interesai svarbesni už visuomeninius“, – kreipimesi į Ministrę Pirmininkę ir aplinkos ministrą rašo parlamentaras Z. Balčytis.

UAB „Minijos nafta“ pateiktas prašymas dėl leidimo išgauti naftą, anot Kintų bendruomenės, yra būtent toje teritorijoje, kuri yra už Gargždų licencinio ploto, t. y. Kuršių marių apsaugos juostoje, greta saugomų teritorijų, šalia gyvenamųjų namų, maitinimo, nakvynės ir kitas turizmo paslaugas teikiančių objektų. Tad akivaizdu, kad suteiktas leidimas neigiamai paveiktų ir gyventojus, ir verslą. Be to, Kintų bendruomenė rašte pažymėjo, kad suteikus tokį leidimą galimai būtų pažeisti trys Konstitucijos straipsniai.

„Kreipiausi į Aplinkos ministeriją, prašydamas atsakyti, ar jau yra suformuluotas ministerijos sprendimas dėl leidimo išdavimo projekto, koks jis. Kada Vyriausybė ketina svarstyti Aplinkos ministerijos teikiamą sprendimo projektą „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo UAB „Minijos nafta“. Ar iš tiesų bendrovei bus leista išgauti naftą ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje, neatsižvelgiant į neigiamą įtaką vietos gyventojams ir gamtai? Ar sprendimo projektas atitinka vystomą krašto plėtros strategiją?“ – klausia Seimo narys Z. Balčytis.

Parlamentaras tikisi sulaukti aplinkos ministro atsakymo dar iki projekto svarstymo Vyriausybės lygiu. O premjerės prašoma atkreipti dėmesį į šią beveik dvidešimtmetį besitęsiančią problemą, kuri yra aktuali ne tik vietos gyventojams, bet ir į Pamario kraštą atvykstantiems svečiams, turizmo sektoriui, turi įtakos krašto plėtros strategijai.

Studija 501 iliustr.

Nemuno deltos regioniniame parke, kur Atmata įteka į Kuršių marias, greitai prasidės 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto „Burė“ statybos darbai, nes statybvietė jau perduota rangovams. Apžvalgos bokšto iniciatorė – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM.

Nemuno deltos regioninio parko apžvalgos bokšto projektavimas ir statyba vykdoma pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujo apžvalgos bokšto statybos darbus vykdys UAB „Kavesta“. Darbų vertė – 779 929,82 Eur su PVM.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pagal sutartį su rangovais statybos terminas yra 15 mėnesių, tad Nemuno deltos regioniniame parke naujasis apžvalgos bokštas turėtų būti pastatytas iki 2022 metų vasaros.

Kadangi būsimo bokšto vieta – NATURA 2000 teritorija, čia nuo kovo 15 iki liepos 30 dienos nebus galima vykdyti darbų, tačiau galima atlikti paruošiamuosius darbus, konstrukcijų gamybą.

Apžvalgos bokšto dizainas primena didelę burę, šią idėją pasiūlė architektai iš VšĮ „Studija 501”. Nuo Atmatos žiočių atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – upė, Kuršių marios, kitoje pusėje esantis Kuršių nerijos krantas. Burė tarsi įsitempia nuo čia dažnai šėlstančių vėjų. Architektai patikino, kad dėl atšiauresnių oro sąlygų statyboms bus naudojami specialūs metalai.

Bokštas nebus aukščiausias, nes jo aukštis – 30 metrų, bet stovės išties unikalioje vietoje. Saugomų teritorijų lankytojai turės unikalią galimybę susipažinti net su kelias ypatingais bei skirtingais kraštovaizdžiais, gamtos vertybėmis Nemuno deltos regioniniame parke ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Nuo apžvalgos bokšto matysis dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su puikiai matomomis kopomis ir t.t.

Šiuo metu saugomose teritorijose yra daugiau kaip 20 apžvalgos bokštų, kurie gausiai lankomi. Apžvalgos bokštai skirti apžvelgti unikalius mūsų nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžius, grožėtis bei pažinti mūsų krašto įvairialypę gamtą. Ar tai būtų Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas prie karstinių ežerėlių, ar Labanoro regioninio parko bokštas prie Labanoro girios, ar aukščiausias 36 metrų Nemuno kilpų regioninio parko bokštas prie kilpinėjančio Nemuno…

vstt.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario 8 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 648 gyventojai.

Užfiksuoti 2 nauji atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš viso yra patvirtinti 2 438 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 689 žmonės pasveiko.

Studija 501 iliustr.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasirašė 779,9 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove „Kavesta“ (Šilutė) dėl apžvalgos bokšto „Burė“ Nemuno deltos regioniniame parke įrengimo darbų.

Darbai turi būti atlikti per 15 mėnesių, skaičiuojant nuo darbų pradžios iki statinio statybos pabaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bokštas bus statomas Atmatos upės žiotyse, jis turėtų būti 30 m aukščio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Ecoservice Klaipėda“ prašo gyventojų kantrybės.

Bendrovė „Ecoservice Klaipėda“ praneša, kad tęsiantis intensyviam pastarųjų parų snygiui atliekos surenkamos, tačiau darbai gali vykti lėčiau nei pagal įprastą tvarką ir atliekos išvežtos vėliau nei numatyta grafikuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atliekų išvežimą iš bendro naudojimo konteinerių apsunkina ledu ir sniegu padengti kiemai ir įvažiavimai į juos. Pasiekti konteinerių aikšteles sudėtinga ir dėl kiemuose paliktų automobilių.

Dalyje regionų dėl sunkiai pravažiuojamų kelių, jie yra padengti suvažinėtu sniegu, kuris virsta ledu, ir užvirtusių medžių, šiukšliavežės negali pasiekti individualių valdų, atokesnių kaimų bei sodybų konteinerių.

„Ecoservice Klaipėda“ inf.