www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Tikėtina, kad vanduo telkiniuose pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį, praneša Vidaus reikalų ministerija.
Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo pasitarimą su savivaldybėmis ir atsakingomis tarnybomis, kad būtų kuo geriau pasirengta galimam pavasario potvyniui.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
„Šiemet mums svarbu laiku atlikti parengiamuosius darbus. Žinome, kad pavasarį savivaldybės susiduria su didesniais ar mažesniais potvynio mastais, tačiau mūsų tikslas – užtikrinti, kad visos tarnybos būtų pasirengusios“, – kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis. Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai. Minėtose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, nors ji galima ir kitose savivaldybėse. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pagal orų prognozes sniegas jau pradėjo tirpti visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad vanduo telkiniuose pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai. Be to, atsižvelgiant į situaciją ir hidrometeorologines sąlygas, prireikus būtų inicijuoti Ekstremalių situacijų komisijų prevenciniai posėdžiai, kad būtų aptarti pasirengimo galimiems potvyniams klausimai.
Prireikus virš savivaldybių gali skraidyti sraigtasparniai ir dronai, siekiant apžiūrėti teritorijas ir galimus kylančius pavojus dėl besikaupiančių ledo sangrūdų. Kylant vandens lygiui, gyventojams bus siunčiamos perspėjimo žinutės.
Dalyvavę pasitarime savivaldybių vadovai bei kiti atstovai pasidalijo patirtimi ir aptarė būtiniausius žingsnius. Anot savivaldybių, su gyventojais nuolat palaikomas ryšys, atnaujinami kontaktiniai duomenys, kad jeigu reikės, su jais galima būtų greitai susiekti.
Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad jie kelioms paroms turėtų maisto produktų, geriamojo vandens, degtukų, malkų. Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, saugantis trumpojo jungimo. Iš rūsių patartina išnešti daržoves, kitas maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, perkelti į viršutinius aukštus, pastoges.
Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Norint apsaugoti namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais kelią, kuriuo galima privažiuoti iki sodybos.
