V. Astrauskienės nuotr.

Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, anksčiau vadintą Lietuvos rekordų knygą, įrašė naują išskirtinį pasiekimą. Ją papildė įrašas – aukščiausia sakalo skulptūra. Tautodailininko Rimanto Pilibavičiaus sukurta medinė skulptūra „Sakalo akis“ yra 4 m aukščio, 3 m ilgio, 1,5 m pločio. Ji pastatyta Saugų seniūnijos Mantvydų kaime (Šilutės r.), šalia kelio Šilutė–Klaipėda, todėl gerai matoma visiems važiuojantiems šiuo keliu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skulptūrai vieta ir pavadinimas parinkti neatsitiktinai. Seniau gyvenvietė vadinta „Sakalo akis“ (vok. Falkensauge).

Skulptūrai sukurti panaudoti 4 m ilgio rąstai, 18 kg vinių, 12 l dažų, 1,5 m² metalo skardos ir 2 m³ medienos.

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šildymo sezonas Šilutės r. savivaldybės švietimo įstaigose pradėtas nuo spalio 3 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Semo narys Z. Balčytis.

Kiekvienas politikas, kandidatuodamas į pareigas bei agituodamas gyventojus, siūlo savo viziją bei prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Visų pirma, tai įsiklausymas į žmonių problemas ir jų sprendimai, taip pat – noras bei siekis garsinti savo kraštą ir, žinoma, infrastruktūros gerinimas.

Vienas iš mano rinkiminių įsipareigojimų Šilutės krašto gyventojams – kelio Šilutė-Klaipėda rekonstrukcija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Noriu informuoti, kad po eilės oficialių kreipimųsi raštu ir žodžiu į Susisiekimo ministrą bei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) pavyko pasiekti, kad kelio Šilutė-Klaipėda rekonstrukcija pagaliau bus pradėta įgyvendinti. Bendradarbiaujant su Šilutės rajono savivaldybe, Meru Vytautu Laurinaičiu bei LAKD, prieš keletą dienų įvykusio susitikimo metu pastaroji mus patikino, kad kiekvienam šio krašto gyventojui aktualus klausimas bus pradėtas įgyvendinti: atkarpos nuo Žemaitkiemio iki Saugų projektavimo darbai jau baigti ir bus imtasi rangos darbų, o rekonstravimo projektų rengimas kelio ruože nuo Saugų iki Vilkyčių taip pat jau vyksta.

Manau, kad pats geriausias būdas įgyvendinti žadėtus įsipareigojimus, kai tiek rajonų valdžia, tiek apygardoje išrinktas Seimo narys dirba išvien. Be kasdienių žmonių rūpesčių yra visa eilė klausimų, kuriuos reikia spręsti ne tik su vietos, bet ir vykdomąja valdžia. Noriu pabrėžti, kad su Meru nuo pat pradžių bendradarbiavimas yra grįstas pasitikėjimu ir tais pačiais tikslais dėl Šilutės krašto. Tai vienodai svarbu tiek sprendžiant rajono aplinkosauginius ar infrastruktūros klausimus, tiek įsiklausant ir į gyventojų kasdienes problemas bei dalyvaujant bendruomenių susibūrimuose. Esant tokiam sutarimui rūpimi klausimai sprendžiami efektyviau.

Pagarbiai
LR Seimo narys Zigmantas Balčytis

.

.

Užsakymo Nr. 220928/1

Organizatorių nuotr.

Rugsėjo 15 dienos vėlyvą popietę Žemaičių Naumiestyje, prie paminklo „Kritusiems už Lietuvos laisvę 1919 – 1922 m.“, prasidėjo projekto „Interaktyvus žemėlapis istoriniam Žemaičių Naumiesčiui pažinti“ pristatymas. Po neilgos kelionės miestelio centru, „Skambalinės“ kavinėje vyko diskusija „Tolerancijos kultūros Žemaičių Naumiestyje“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projektą „Interaktyvus žemėlapis istoriniam Žemaičių Naumiesčiui pažinti“ parengė ir Lietuvos kultūros tarybos konkursų projektui pateikė Žemaičių Naumiesčio muziejus – Šilutės H. Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos darbuotojas Saulius Sodonis. Projektas ekspertų buvo pripažintas tinkamu ir jam skirtas finansavimas. Prie jo įgyvendinimo prisidėjo ir Šilutės rajono savivaldybė.

Sėkmę konkurse lėmė ir tai, kad projektą finansiškai parėmė taip pat ir šio miestelio UAB „Marga kraitė“ bei vienas, panoręs nebūti įvardintas, fizinis asmuo.

Šio projekto esmė – galimybė savarankiškai pažinti šio miestelio praeitį. Tai turėtų pasitarnauti po Lietuvą keliaujantiems ir norintiems ją pažinti žmonėms.

Kad ir kokiu paros metu svečiai aplankytų šį mielą, buvusį pasienio Žemaičių Naumiesčio miestelį, su jo praeitimi galės sužinoti be kieno nors pagalbos. Tam pasitarnaus ant pastatų bei kitų su istorija ar kultūra susijusių vietų pakabinti QR kodai. Mobiliaisiais įrenginiais juos nuskenavus – bus patenkama į interaktyvų internete esantį projekto metu sukurtą žemėlapį. Jame ir bus apie tą konkrečią vietą pasakojanti informacija. Ji bus ir tekstinė, ir vaizdinė.

QR kodais pažymėtų vietų šiuo metu yra keturiasdešimt. Vėliau jų bus ir daugiau. Projektas parengtas taip, kad šiame interaktyviame žemėlapyje ateityje bus galimybė pažymėti ir su turizmu bei poilsiu Žemaičių Naumiestyje bei apylinkėse susijusią informaciją. O taip pat pažymėti įvairius komercinius taškus.

Vykstantieji į kelionę maršrutą po Žemaičių Naumiestį gali susiplanuoti iš anksto.
Tereikia internete surinkti adresą www.pazinknaumiesti.lt.
Ir jame rasti su lankytinomis istorinėmis vietomis susijusią informaciją.

Ketvirtadienį projekto pristatymas bendruomenei prasidėjo nuo istorinio 1928 metais pastatyto paminklo iš Naumiesčio bei jo apylinkių kilusiems ir kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvusiems asmenims atminti. Muziejininkas S. Sodonis papasakojo šio paminklo atsiradimo istoriją. Visą tai jau galima sužinot ir prie paminklo pritvirtinto QR kodo pagalba persikėlus į interaktyvų žemėlapį.

Po to miestelio gyventojai ir atvykę į pristatymą svečiai tęsė pažintį su kitais miestelio centre QR kodais pažymėtais objektais, apie kurių praeitį muziejininkas taip pat trumpai papasakojo.

Antrojoje šio projekto pristatymo dalyje, kuri buvo surengta kavinėje „Skambalinė“, buvo suplanuota diskusija „Tolerancijos kultūra Žemaičių Naumiestyje“. Iš Gargždų atvažiavę Ieva ir Gediminas Mockevičiai kalbėjo apie žydų kultūrą, religiją bei apie visą matančio Dievo apvaizdą. Evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas išsakė šios Bažnyčios matymą.

Žemaičių Naumiesčio muziejininkas S. Sodonis už pagalbą rengiant ir įgyvendinant šį projektą dėkoja: UAB „Marga kraitė, privačiam, nenorėjusiam viešai būti įvardintam asmeniui, Žemaičių Naumiesčio seniūnui Virginijui Stasiuliui, jo pavaduotojai Vaidilutei Dūdienei, QR kodus ir informacines lenteles miestelyje padėjusiam pakabinti meistrui Arūnui Stulgai, diskusiją į savo kavinę parėmusiai „Skambalinės“ vadovei Jūratei Bielskienei, renginį padėjusiai suorganizuoti Jurgitai Gurevičiūtei bei visiems geranoriškai į šį darbą žiūrėjusiems ir jį palaikiusiems naumiestiškiams.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Švėkšnos miestelio erdves vėl papuošė darbščių gyventojų sukurti gėlių kilimai. Tikimasi, kad jais bus galima pasigrožėti kelias savaites, kol gėlės išsilaikys rudeniškomis sąlygomis.

Gėlių kilimus kuriančios asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė Ingrita Riterienė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad kurti gėlių žiedų kompozicijas prie bažnyčios – jau 10 metų puoselėjama tradicija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais Švėkšnos centre sukurtos dvi kompozicijos. Viena – 3×3 metrų gėlių žiedas, kurio viduryje – rankos, laikančios saulėgrąžų puokštę. Tai – Ukrainos gynėjams dedikuota kompozicija, išreiškiant solidarumą su šios šalies tauta. Antroji kompozicija didesnė – 3×6 metrų dydžio. Ji vaizduoja ant stalo, užtiesto lietuviškais raštais austa staltiese, atverstą knygą, kurioje matyti saulė, tautinių spalvų ąžuolo lapai ir iš knygos išlindusios rankos, laikančios surūdijusį kardą. Šis kilimas atliepia neseniai atidengtą stogastulpį šviesaus atminimo mokytojui Jonui Vytautui Rupšiui, siekiant pagerbti jo veiklą ginant savo krašto istorinę atmintį, tautos istorines vertybes, kalbą.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.

Konkurso nugalėtojais paskelbti Egidijus ir Simona Vičkai iš Reizgių (Usėnų sen.).
Antrąją vietą užėmė Rasa ir Nerijus Arnašiai iš Sugintų (Žemaičių Naumiesčio sen.).
Trečioji vieta atiteko Vytautui Valančiui iš Grabupių (Šilutės sen.).

Daugiau – https://www.facebook.com…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silute.lt nuotr.

Patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės priedangų, skirtų gyventojų trumpalaikei apsaugai, kai iškyla pavojus jų gyvybei ar sveikatai, sąrašas. Jame – 32 objektai, talpinantys (tik) per 4000 gyventojų.

Priedangų sąrašą rasite čia: https://teisineinformacija.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

V. Balkūno, 15min.lt, nuotr.

Nepaprastoji padėtis galios pasienio ruožuose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Esminis pokytis, lyginant su dabar galiojančia tvarka, kad apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis. Kitas dalykas yra susijęs su įvairių Rusijos ir Baltarusijos propagandinių televizijos kanalų transliacija ir retransliacija, kuri dabartiniu Seimo nutarimu yra uždrausta. Mes esame aptarę, kad tokio pobūdžio ribojimai turėtų būti perkelti į Visuomenės informavimo įstatymą. Kiek man yra žinoma, Kultūros komiteto pirmininkas tokias pataisas yra paruošęs ir pasirengęs įregistruoti artimiausiu metu“, – šiandien rytiniame posėdyje pristatydama projektą sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Nepaprastoji padėtis įvedama:

1) visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika;

2) visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi;

3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (įsigalioja rugsėjo 19 d.).

Nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo rugsėjo 16 d. 00 valandų 00 minučių iki gruodžio 16 d. 24 valandos 00 minučių. Šiuo laikotarpiu siūloma nustatyti šiuos apribojimus:

Nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:

1) valstybės rezervo naudojimas siekiant užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir (ar) persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas;

2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas;

3) užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vyksta laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų;

4) užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas: sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija;

5) teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Ribojant Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nuo rugsėjo 19 d. užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Pagal šiuo metu galiojantį birželio 28 d.. priimtą nutarimą, nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvesta nuo birželio 30 d. 00 valandų 00 minučių. Ji galios iki rugsėjo 15 d. 24 valandos 00 minučių.

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. vasario 24 d. dekretu įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiui nuo vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių. Seimas tą pačią dieną nutarimu patvirtino šį Prezidento priimtą sprendimą. Nepaprastoji padėtis dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams buvo pratęsta dar du kartus.

Nauja sala Pamario krašto vandenyse. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajone fiksuojamas stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu.

Nors pietiniuose ir rytiniuose rajonuose palijo, tačiau lietus miškų gaisringumą iki pirmos klasės sumažino tik pietryčiuose. Daug kur Lietuvoje toliau laikosi IV (didelis gaisrų pavojus) ir net V (labai didelis gaisrų pavojus) gaisringumo klasė. Pats didžiausias miškų gaisringumas vyrauja aplink Kauną, dalyje Suvalkijos ir Jurbarko, Tauragės bei Raseinių apylinkėse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai ir toliau perspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – gaisringumą. Rytoj (rugsėjo 13 d.) vyraus ketvirtos ir penktos, kai kur bus antros ir trečios, vietomis – pirmos klasės miškų gaisringumas. Poryt (rugsėjo 14 d.) vyraus trečios ir ketvirtos, kai kur bus pirmos, antros ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Negana to, fiksuojamas stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Tokia fiksuojama dalyje Akmenės, Plungės, Telšių, Šiaulių, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Elektrėnų, Trakų, Širvintų, Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijų.

Tokios sausringos sąlygos susiformavo todėl, kad nemažoje dalyje šalies gausiau nepalyja jau apie pusantro mėnesio, o gamtą šiuo metu gelbsti tik vėsūs orai.

Remiantis dabartiniais orų modelių skaičiavimais, nuo trečiadienio iki savaitės galo daugiausiai palyti (ir situacija pagerėtų) turėtų Vakarų Lietuvoje, o mažiausiai kritulių sulauks pietrytiniai rajonai.

vvkd.lt nuotr.

Visą sezoną Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbė „UPYNA“ atliko sąnašų valymo darbus Nemuno žemupio bei Kuršių marių vidaus vandens keliuose, siekiant išlaikyti ir pagerinti laivakelio parametrus, atverti naujus maršrutus, sudaryti palankias sąlygos keleivinei, pramoginei laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu įprastai pagrindinė laivyba vykdavo per tarptautinį kelią (Klaipėda-Nida), tai per pastaruosius metus laivyba ypatingai suaktyvėjo Kuršių marių rytinėje pakrantėje nuo Drevernos iki Ventės rago. Vidaus vandens kelių direkcijai atlikus valymo darbus laivai gali saugiai įplaukti į šioje pakrantėje įsikūrusius uostelius Drevernoje, Svencelėje, Šturmuose, Ventės rage, artimiausiu metu planuojami valymo darbai vandenų kelio atšakose ties Kintų ir Ventainės prieplaukomis. Čia gylis nepalankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis atskirose įplaukų vietose nesiekia ir 0,5 m.

“Rytinė Kuršių marių pakrantė simbolizuoja tai, kokios pramoginės laivybos Vidaus vandens kelių direkcija siekia Lietuvoje, t. y. tvarios infrastruktūros ir bendruomenės, kur laivyba vystoma nuosekliai ir darniai, suderinant laivybą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį. Rytinė Kuršių marių pakrantė yra įspūdinga, tačiau buvo nepelnytai pamiršta. Pramoginės kelionės vidaus vandenimis yra puikus būdas kitu kampu pažvelgti į Lietuvos grožį, aktyvus laisvalaikis ir galimybė atitrūkti nuo kasdienybės” – sako Vidaus vandens kelių direkcija Vladimiras Vinokurovas.

Atvertas naujas vandens kelias Dreverna-Vente. Atlikti valymo darbai vandens kelio atšakoje į Ventės ragą, Pirmieji vandens kelių valymo darbai navigacijos pradžioje buvo pradėti ties Dreverna, kai buvo pagerintos laivybos sąlygos į Juodkrantę. Vidaus vandens kelių direkcija jau atliko valymo darbus Dreverna-Ventė valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio atkarpoje Svencelė-Kintai, bus atliekami darbai Kintai-Ventė atkarpoje, taip pat pagal galimybes bus pagerintos šalia esančių uostelių naudojimo sąlygos.

“Direkcija pastaruoju metu susiduria su problemine tendencija, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba net valymo darbams (projektinių kelio charakteristikų užtikrinimui) reikalauja atlikti Natura 2000 reikšmingumo nustatymo procedūras, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar valymo darbai leistini, ar nereikia atlikti Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Direkcija tokius reikalavimus vertina kaip perteklinius. Jų vykdymas yra tiesioginis laivybos ribojimas. Sutikus reikalaujasmas procedūras atlikti, jos užtruktų nuo keletos mėnesių iki metų. Prieplaukos ir uostai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį, vandens keliai taptų nepraplaukiami. Todėl Direkcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie tokių interpretacijų nenumato” – akcentuoja laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Laivyba daug kuo panaši į judėjimą sausumos keliais. Tad reikia nuolat rūpintis tiek pačiais vandens keliais, tiek juose esančia infrastruktūra, o nustačius kliūtį – seklią vietą – ją kuo skubiau šalinti Tai Valstybinės vidaus vandenų kelių direkcijos atsakomybė. Eksploatuojant vandens kelius būtina garantuoti matmenis, seklumas šalinti žemsiurbėmis, laivakelį ženklinti bujais, nuolat kontroliuoti vandens kelio būklę. Lietuvos vidaus vandens keliai – svarbios šalies transporto arterijos ir rimta alternatyva sausumos keliams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip judama šios vizijos link?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiltuoju metų laiku dviračiai tampa ypač populiaria susisiekimo bei turizmo priemone. Dviračiais renkamasi judėti ne tik laisvalaikiu, bet ir keliaujant į darbą ar kitus kasdien lankomus taškus gyvenvietėse ar už jų ribų. Vis dėlto dar aktyvesnei šio ekologiško ir darnaus judumo būdo plėtrai trukdo ne visose Lietuvos vietovėse vienodai išvystyta dviračių transporto infrastruktūra. Siekiant gerinti esamą situaciją Vakarų Lietuvos regione, regiono savivaldybės suvienijo jėgas numatydamos apjungti regiono gyvenvietes ir lankytinus objektus kurdamos dviračių transporto tinklą, kasmet sulauksiantį šimtų tūkstančių lankytojų.

Dviračių infrastruktūros tobulinimas – Vakarų Lietuvos savivaldybių darbotvarkėje

Vakarų Lietuvos savivaldybėse esantys dviračių takai turizmo Lietuvoje skatinimo agentūrų įvardijami kaip objektai, dovanojantys vienas įspūdingiausių ir išskirtiniausių patirčių, o vasaros laikotarpiu regionas dviračių entuziastus vilioja ir dėl įspūdingo grožio gamtos. Siekiant toliau stiprinti Vakarų Lietuvos išskirtinumus ir dar geriau atliepti vietinių gyventojų bei atvykstančių keliautojų poreikius susisiekimui dviračiais Vakarų Lietuvoje, visos septynios regiono savivaldybės bendru sutarimu ėmėsi aktyvaus dviračių takų tinklo Klaipėdos regione vystymo.

Atlikus esamos dviračių infrastruktūros regione situacijos analizę ir identifikavus problemas, nutarta imtis ryžtingų veiksmų, kurie ilgainiui padės regionui tapti dviratininkams patraukliausiu ir draugiškiausiu regionu visoje Lietuvoje. Anot asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančiosios direktorės Eglės Stonkės, petys į petį einančios Vakarų Lietuvos savivaldybės – esminis sėkmės garantas dviračių infrastruktūros atnaujinimo klausimu: „Esu įsitikinusi, kad mūsų parengta Klaipėdos regiono dviračių takų tinklo analizė su aiškiai išgrynintomis rekomendacijomis visoms suinteresuotosioms šalims palengvins namų darbų ruošimą nuosekliai gerinant šią infrastruktūrą“. Sutelkta Vakarų Lietuvos savivaldybių veikla ir platesnis matymas yra itin vertinamas LR Susisiekimo ministerijos. Bendras regiono veiklų paveikslas atveria kelią paprastesniam šalių bendradarbiavimui ir planavimui – dviračių takai nesibaigia ties konkrečios regiono savivaldybės ribomis.

Planuojama dviračių takais sujungti skirtingas Vakarų Lietuvos gyvenvietes, atnaujinti tarptautines per regioną einančias „EuroVelo 10“ ir „EuroVelo 13“ trasas bei ekologiško ir darnaus judumo transportui visiškai pritaikyti Pajūrio dviračių trasą.

Tobulinant Vakarų Lietuvos regione kuriamą dviračių takų tinklą taip pat numatoma vystyti ir kitus dviračių transporto infrastruktūros niuansus: inicijuoti dviračių trasų ženklinimo sistemos kūrimą bei imtis „Dviratininkams draugiškos“ apgyvendinimo įstaigos standarto įtvirtinimo ir diegimo Lietuvoje. Paminėtina, jog dviračių takų plėtra yra svarbi Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m. Paslaugų ekonomikos krypties įgyvendinimo dalis.

Atsigręžiama į aplinkai draugiškesnių judumo būdų skatinimą

Regione vystoma dviračių infrastruktūra, be abejonės, yra svarbus žingsnis siekiant skatinti aplinkai draugiškesnės judumo regione alternatyvos pasirinkimą bei darnų turizmą.

„Sukurdami patogią dviračių infrastruktūrą Vakarų Lietuvoje skatinsime rinktis alternatyvias, aplinkai draugiškesnes sąmoningo keliavimo rūšis, kurios padės išsaugoti regione esančias itin jautrias žmonių veiklai šalies teritorijas – Kuršių nerijos nacionalinį parką, Pajūrio regioninį parką. Taip atliepsime klimato kaitos problemas, kartu skatindami gyvenimo tempo lėtinimo ir slowtourism tendencijas, tik dar labiau stiprindami COVID-19 laikotarpiu populiarėjusį dviračių turizmą“, – sako asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė E. Stonkė.

Jai antrina ir Neringos meras Darius Jasaitis, teigiantis, jog Klaipėdos regione egzistuoja išskirtinėmis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis pasižyminčios vietoves, kurių išsaugojimui būtini tvarūs sprendimai: taupantys gamtos išteklius, kuriantys sveiką gyvenamąją bei poilsio aplinkas. D. Jasaitis įsitikinęs, kad nuoseklus dviračiams ir pėstiesiems skirtos infrastruktūros vystymas dar labiau skatins rinktis alternatyvias susisiekimo priemones bei mažins automobilių srautus, o tuo pačiu kurs vis platesnes ir saugesnes galimybes aktyvesniam poilsiui gamtoje.

Jau šiuo metu aktyviai koncentruojamasi į dviračių maršrutų atnaujinimą skirtingose Vakarų Lietuvos savivaldybėse alternatyvaus judumo būdo skatinimui. Visos Lietuvos labiausiai laukiamas pokytis – per visą Kuršių neriją einančio tarptautinės reikšmės „EuroVelo 10“ maršruto, besitęsiančio nuo sienos su Kaliningradu Neringoje iki Latvijos sienos Būtingėje, rekonstrukcija.

„Pirmųjų ruožų atnaujinimo darbai nuo Klaipėdos iki Juodkrantės, bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir LR Susisiekimo ministerija, turėtų prasidėti jau šiemet, o per artimiausius kelerius metus norime iš esmės sutvarkyti apie 36 km šio tako iki Preilos. Džiugu tai, kad šia rekonstrukcija ketiname atnaujinti ir takus, jungiančius Preilą ir Pervalką su pajūrio juosta“, – vardina Neringos meras.

Belaukiant didžiųjų pokyčių, jau atnaujintas pėstiesiems bei dviratininkams skirtas takas, jungiantis Nidos pietinį ir centrinį paplūdimius, bei kiti Neringos mieste esantys dviračių takai.

Visų suinteresuotųjų šalių susitelkimas – būtinas siekiant tikslų

Žvelgiant į Vakarų Lietuvos savivaldybes pastebimos skirtingai išvystytos turistinės dviračių trasos – tiek tako atkarpos ilgio, tiek ir bendros infrastruktūros atžvilgiu. Trumpiausios dviračių takų atkarpos Vakarų Lietuvoje priklauso Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėms.

Aktyvių ekskursijų, kelionių, nuotykių ir pramogų Vakarų Lietuvoje ekspertų bendruomenės „Active Trips“ vadovas Edgaras Vaškaitis komentuoja: „Tai tikrai nereiškia, kad esama situacija priklauso tik nuo pačių savivaldybių – nemažai lemia ir tam tikri Vyriausybės nutarimai bei strategijos. Mažesni miestai neretai negauna pakankamai teritorijų planų ruošimui reikalingų pinigų, lyginant su didžiaisiais: turinčiais daugiau finansinių galimybių“.

E. Vaškaitis, apžvelgdamas septynių Klaipėdos regiono savivaldybių planus, įgarsina svarbiausią jų siekį – tobulinti dviračių takus taip, kad jie pirmiausia tarnautų vietiniams gyventojams kaip susisiekimo bei turizmo priemonė. Regioninis požiūris ir bendras Vakarų Lietuvos savivaldybių darbas šiuo atžvilgiu itin pasitarnauja. Pašnekovas priduria: „Kuo efektyviau visos suinteresuotosios pusės derins savo veiksmus ir vieningai sieks nusimatyto dviračių takų tinklo infrastruktūros sutvarkymo, tuo greičiau matysime pokyčius. Dar svarbesnis lūkestis ateičiai – daugiau kalbėti apie darnų turizmą, patrauklių ir įdomių turizmo produktų kūrimą, jų viešinimą, dviratininkams draugiškų paslaugų stiprinimą“.

Tad visus dviračių turizmo entuziastus ir šalies gyventojus bei svečius kviečiame sekti Klaipėdos regiono dviračių takų tinklo pokyčius bei jungtis prie darnesnio turizmo Vakarų Lietuvoje bei visoje šalyje skatinimo!

www.silute.lt nuotr.

Nuo rugpjūčio 12-osios darbą pradeda 50 vietų keltas „Ventragis“, kuris keleivius plukdys maršrutu Ventės ragas–Nida, savo feisbuko paskyroje praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Šiandien savivaldybės administracijos delegacija dalyvavo šio kelto bei vaizdingo maršruto pristatyme.

Daugiau – https://www.facebook.com…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

V. Ščiavinsko nuotr.

„Metų šienpjovės“ titulą pelnė ukrainietė.

Vakar, rugpjūčio 6 dieną, Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykusiame Šienpjovių čempionate išrinkti Metų šienpjoviai, dalgiu šienaujantys greičiausiai ir kokybiškiausiai. „Metų šienpjoviu“ antrus metus iš eilės tapo Kozmas Auškalnis, „Metų šienpjove“ – Jekaterina Jevkova iš Charkivo regiono Ukrainoje, o „Dalgio debiuto“ prizą laimėjo Andrius Matulis. Čempionate užfiksuotas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalgiu darbavosi 32 šienpjoviai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Čempionate varžėsi 33 vyrai ir 14 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko 47 čempionato dalyviai iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Druskininkų ir Biržų rajonų, juos atlydėjo palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Renginyje taip pat dalyvavo ir šienauti mokėsi JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist.

„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai „žalių“ naujokų. Abejose kategorijose vyko garbinga ir atkakli kova dėl geriausiųjų titulo. Visgi, čempionato dalyvius suvienijo galutinis renginio akcentas – draugiška šienpjovių pradalgė, kurioje ir buvo užfiksuotas masiškiausios šienapjūtės rekordas Lietuvoje“, – teigia Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

„Metų šienpjovio“ titulas – vietiniam šilutiškiui, „Metų šienpjovės“ – ukrainietei

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Net pusė jų čempionate dalyvavo antrą kartą, dauguma jų žolę dalgiu pjauna nuo vaikystės. Greičiausiojo šienpjovio titulą pelnė vietinis šilutiškis Kozmas Auškalnis, jis greičiausiu šienpjoviu buvo pripažintas ir praėjusiais metais.

„Nors atvyko nemažai dalyvių iš kitų Lietuvos kraštų, pavyko apginti Pamario pievininkų garbę ir trofėjų išsaugoti Šilutės rajone. Gal žolė padėjo laimėt – juk mano pievos irgi yra Šilutės rajone, viskas sava ir pažįstama, jas taip pat užlieja Nemuno vandenys. Pats šienauju nuo dvylikos metų, turiu sūnų ir ketinu jį išmokyti to paties amato“, – dalijasi „Metų šienpjoviu“ tapęs Kozmas Auškalnis, greičiausiai tarp vyrų nušienavęs 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 2 moterys: lietuvė ir ukrainietė. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Jekaterinai Jevkovai iš Charkivo, į Lietuvą atvykusiai balandžio viduryje. Ji pasakoja apsistojusi Kėdainiuose, apie čempionatą jai papasakojo viena iš Lietuvos savanorių, padedančių Ukrainos karo pabėgėliams.

„Dalgiu šienaudavau vaikystėje, esu kilusi iš kaimo, turėjome ūkį, kuriame tėvams tekdavo po truputį padėti. Pastaruoju metu neturėjau dalgio rankose daugiau nei 10 metų, atvykau čia, ir štai, netikėta pergalė“, – šypsosi „Metų šienpjovės“ titulą peniusi ukrainietė J. Jevkova, greičiausiai tarp moterų nušienavusi 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Pasiektas Lietuvos rekordas

Rugpjūčio 6 dieną Šienpjovių čempionate buvo pasiektas naujas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalyvavo net 32 šienpjoviai – vyrai ir moterys, vienu metu ir vienu ritmu šienavę tą pačią pievą. Šis pasiekimas bus įtrauktas į įdomiausių Lietuvos rekordų knygą.

Praėjusių metų „Metų šienpjovių“ (moters ir vyro) rekordai nebuvo pagerinti. „Metų šienpjoviu“ vėl tapusiam Kozmui Auškalniui nepavyko pagerinti praėjusiais metais pasiekto rekordo. Šiemet vyras šienavo kone minute lėčiau (pernai 02min 54,1 s, šiemet 03 min 54 s).

Apdovanota geriausiai šienavusi komanda ir dailiojo šienavimo čempionas

Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai”. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.

Pirmą kartą vykusiose individualiose Dailiojo šienavimo varžybose teisėjų simpatijas pelnė Liudvikas Kaunas. Šios rungties tikslas buvo per paskirtą laiką kuo gražiau apšienauti plotą ir jame esančias penkias kliūtis, kurių keturios buvo matomos, o penktoji – paslėpta. L. Kaunas itin kruopščiai apšienavo visas kliūtis, nesužalojo net ir organizatorių paliktos „paukščių lizdelio” imitacijos – žolėje paslėptų trijų kiaušinių.

Apdovanoti jauniausiasis šienpjovys 19 metų Lukas Kavaliauskas ir vyriausiasis Alfonsas Maniokas 80 metų iš Platelių. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė Ignas Radžvilas.

Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės

Nors čempionatas vyksta antrą kartą, naujokai jame gali varžytis tik šįmet. Jiems renginio metu pirmiausiai buvo pasiūlyta sudalyvauti Šienavimo mokykloje arba Dalgių varlinyke, po kurių jie galėjo išbandyti laimę dalgiu naujokų varžytuvėse. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas šienavimo laikas bei kokybė.

„Ši pergalė visiškai netikėta, net nežinau, kaip laimėtą prizą – austrišką dalgį teks parsivežti namo motociklu“, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Andrius Matulis.

Dalgio naujoko titulą ir „Dalgio debiuto“ prizą įsteigė čempionato remianti įmonė „SBA Urban“, kurios nekilnojamojo turto plėtros vadovas Arnas Bušmanas taip pat išbandė dalgį pradedančiųjų rungtyje.

„Savo kasdienėje veikloje kuriame pažangius sprendimus ir gerai žinome, jog jie būtų neįmanomi be tradicijų nešamos vertės, todėl mums ypač svarbi dermė tarp naujų, išskirtinių technologijų ir tradicijų. Šienpjovių čempionatas tapo galimybe ir komandai dar kartą prisiminti, kaip svarbu yra į aplinką darniai įsilieti ir ją tik papildyti, o ne kardinaliai pakeisti – tokį principą taikome ir vystant nekilnojamąįj turtą. Miesto ir kaimo įpročių bei tradicijų derinimas, tvarios idėjos – visa tai skatina šio čempionato rengėjai ir gera būti viso to dalimi“, – teigia A. Bušmanas.

Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi keleiviai reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais Šilutės rajone nuo rugsėjo 1 d. bus vežami nemokamai (su 100 procentu nuolaida), išskyrus maršrutą „Šilutė–Klaipėda–Šilutė“. Taip nusprendė Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Daugiau – https://www.silutesetazinios.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatorių nuotr.

Rugpjūčio 6 d. Rupkalvių kaime vyksiančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate bus siekiama dviejų Lietuvos rekordų – masiškiausios šienapjūtės ir greičiausiai šienpjovių (moters, vyro) nušienauto ruožo.

Pasak renginio organizatorių, šiemet ketinama pagerinti praėjusiais metais pasiektus metų šienpjovio ir šienpjovės greičio rekordus bei pirmą kartą registruoti masiškiausios šienapjūtės rekordą – kai vienu metu šienaus daugiausiai šienpjovių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prie rekordo gali prisidėti kiekvienas

„Praėjusiais metais 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą greičiausiai nušienavo Metų šienpjove tapusi Dovilė Staponkienė (5 min. 42,8 sek.) ir Metų šienpjovys Kozmas Auškalnis (2 min. 54,1 sek). Šie rekordai buvo įtraukti į neseniai išleistą Lietuvos rekordų knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“. Šiemet patyrę šienpjoviai stengsis juos pagerinti. Na, o masiškiausios šienapjūtės rekordo, kai vienu metu 20 sekundžių šienaus daugiausia šienpjovių, bus siekiama pirmą kartą,“ – sako Lietuvos rekordus fiksuojančios „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.

Jį papildo čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas: „Šviesios atminties gretimo Žalgirių kaimo senolis Valteris Valentis man pasakojo, jog pievose, kuriose vyks čempionatas, susirinkdavo per šimtą šienpjovių, kurie įsirengdavo stovyklas ir porą savaičių mosuodavo dalgiais. Norisi atgaivinti dalelę šio prisiminimo, pajusti į pradalgę sustojusių šienpjovių bendrystę ir parodyti susirinkusiems senosios šienapjūtės fragmentą“.

Gamtininko teigimu, net ir tie, kurie iki šiol dalgio rankose nėra laikę, čempionate turės ką veikti – galės pasimokyti juo naudotis, prisidėti prie rekordo ir netgi – dalyvauti pradedantiesiems skirtose varžybose „Dalgio debiutas“.

Varžybos ir veiklos ne tik įgudusiems, bet ir pradedantiesiems

Nacionaliniame šienpjovių čempionate vyks 4 varžybos – pagrindinės komandinės (dviejų narių), minėtos individualios „Metų šienpjovio“ ir „Metų šienpjovės“, dailiojo šienavimo ir pradedančiųjų varžybos „Dalgio debiutas“ specialiam Nacionalinio šienpjovių čempionato rėmėjo „SBA Urban“ prizui laimėti.

„Pirmosios trys varžybos skirtos įgudusiems šienpjoviams. Komandinėse ir individualiose varžybose dėmesys bus telkiamas į šienavimo greitį ir kokybę – už nekokybišką šienavimą skiriamos baudos sekundės, tuo tarpu dailiojo šienavimo varžybose greitis ne toks svarbus – čia laimės tikslumas ir estetika – per ribotą laiką reikės kruopščiai apšienauti paskirtą plotą ir kliūtis. Visai kaip šienaujant sodybos pievelę. Na, o ketvirtoji rungtis skirta pradinukams,“ – plačiau apie varžybas pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, specialiai pradedantiesiems šiemet bus daug dėmesio. Pirmiausia, bus organizuojami grupiniai ir individualūs šienavimo dalgiu mokymai. Baigę juos gaus specialius pažymėjimus, suteikiančius teisę dalyvauti varžybose „Dalgio debiutas“. Čia taip pat bus vertinamas tiek greitis, tiek kokybė.

„Tikriausiai ne vienam mūsų dalgis yra tik dar vienas senelių laikų atributas – ypač, kai dabar savo pieveles prižiūrime net ne žoliapjovėmis, o robotais. Vis dėlto, miestas nėra tiek toli nuo kaimų – tikime, kad galimybės atgaivinti šį amatą ir parodyti savo vaikams, kaip gyvenimas vyko vos prieš kelis dešimtmečius – puiki galimybė grįžti prie mūsų šaknų. O ypač tai svarbu ir gamtos bei žmogaus dermei, kai, pavyzdžiui, šienaujamos pievos yra ir patraukli vieta perėti retiems ir net nykstantiems paukščiams. Tokiems, kaip meldinė nendrinukė, kuriai šiame renginyje taip pat bus skiriamas didelis dėmesys“– į čempionatą kviečia renginį remiančios įmonės „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.

Norintys dalyvauti varžytuvėse kviečiami registruotis užpildant registracijos anketą meldine.lt arba paskambinus telefonu Nr. 8 629 17 208.

Čempionatas tradicijoms palaikyti ir gamtosauginei žiniai skleisti

„Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Juk tuomet paštas ir kariuomenė tuomet buvo „varomi” tik arkliais. Antra vertus, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – sako Ž. Morkvėnas.

Gamtininko teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę. Čempionato metu organizatoriai dalinsis žiniomis apie tai, kaip užtikrinti pievų biologinei įvairovei draugišką šienapjūtę. Juk, mokslininkų vertinimu, ji šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių ir jos išsaugojimas yra svarbus mūsų visų gerovei.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Praėjusią savaitę švėkšniškių surengtas pašto „laidotuves“ nutraukė atvykusi pašto grupės vadovė Viktorija B. Moteris, nieko nepaaiškinusi susirinkusiems žmonėms, vietiniams pašto darbuotojams liepė kartu rinkti žmonių suneštus atsisveikinimui skirtus daiktus. Vėliau švėkšniškiams buvo paaiškinta, kad Lietuvos paštas turi užtikrinti saugią ir švarią aplinką prie savo patalpų. Esą dėl šios priežasties prie pašto patalpų sunešti bei palikti daiktai ir buvo pašalinti, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Daugiau – http://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

aad.lrv.lt nuotr.

Skambiai prasidėjusi byla dėl 2021 metų pradžioje Rusnėje, Atmatos upės pakrantėje, iškirstų tūkstančių medžių ir krūmų sumenko iki administracinio nusižengimo tyrimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos (l. e. p.) Jurgitos Jasiūnienės atsakymas į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą:
„Laba diena, kadangi apskaičiuota didelė žala, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Prokuratūra 2022 m. kovo mėn., atlikusi ikiteisminį tyrimą, priėmė nutarimą bylą nutraukti. Byla grąžinta AAD tirti kaip administracinį nusižengimą, todėl Klaipėdos valdybos Šilutės AAI pareigūnai dėl šio nusižengimo pradėjo administracinę teiseną. Byloje galutinis sprendimas nepriimtas.
Pažymėtina, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Šiuo metu byla perduota nagrinėti Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.“

Medkirčiai Atmatos upės pakrantėje darbavosi 2021-ųjų pradžioje. Įvykį tyrę aplinkosaugininkai tuomet suskaičiavo ir išmatavo 5168 įvairaus skersmens ir rūšies kelmus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savivaldybei tai papildomai atsieitų daugiau kaip 100 tūkst. eurų per metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto:

„visi keleiviai reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais Šilutės rajone vežami nemokamai (su 100 procentu nuolaida), išskyrus maršrutą „Šilutė–Klaipėda–Šilutė“;
keleivius vežančios bendrovės išlaidos, patirtos vadovaujantis šio sprendimo 1.1. papunkčiu, vežant keleivius reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais, kompensuojamos iš Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šis sprendimas įsigalioja nuo 2022 rugsėjo 1 d.“

Iš „Šilutės autobusų parko“ rašto:

Iš sprendimo projekto aiškinamojo rašto:

„Planuojama, kad sumažės tarša išmetamosiomis dujomis, daugiau gyventojų naudosis viešuoju transportu, turėtų mažėti automobilių spūstys mieste ir srautai visoje savivaldybėje, gerės eismo saugumas.“

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Antradienį (liepos 19 d.) Švėkšnoje oficialiai nutraukiama pašto skyriaus veikla, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Vietos gyventojai su paštu atsisveikina uždegdami žvakes prie jo durų.

Daugiau – http://www.sveksnosnaujienos.lt…

Susijęs: http://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje galima užsisakyti ekskursiją, per kurią, be kita ko, bus galima užlipti į vieną iš bokštų ir ten susipažinti su istorine liturgine ekspozicija. Taip pat bus galima iš arčiau apžvelgti bokšto laikrodžio mechanizmą, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Data ir laikas derinami individualiai. Žmonių skaičius neribojamas. Kaina – auka bažnyčios remontui ir bokšto ekspozicijos naujinimui.

Daugiau – http://www.sveksnosnaujienos.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas