www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vanduo semia daugiau kaip 20 kelių ruožų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 5,43 km, vandens gylis – 40 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0,02 iki 0,32 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 3,40 iki 14,15 km, vandens gylis – 40 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19,80 iki 21,16 km, vandens gylis – 40 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,20 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,77 km, vandens gylis – 30 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 4,80 km, vandens gylis – 40 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 14,57 iki 15,53 km, vandens gylis – 30 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 3,65 iki 3,76 km, vandens gylis – 15 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,65 iki 3,50 km, vandens gylis – 60 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 5,20 iki 5,76 km, vandens gylis – 50 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis – 40 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 5,43 km, vandens gylis – 40 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 2,90 iki 9,90 km, vandens gylis – 40 cm.
Žemaitkiemis–Vabalai, nuo 5,30 iki 7,00 km, vandens gylis – 40 cm.

Kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Priekulė–Stragnai II, nuo 0,70 iki 1,00 km, vandens gylis – 20 cm.
Kamajai–Jūžintai, nuo 7,60 iki 7,90 km, vandens gylis – 7 cm.
Lukščiai–Kalbutiškės–Dusetos, nuo 5,60 iki 5,70 km, vandens gylis – 15 cm.
Minkūnai–Aušrėnai–Jūžintai, nuo 1,70 iki 1,90 km, vandens gylis – 12 cm.
Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – 5 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 17,98 iki 18,00 km, vandens gylis – 20 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 23,86 iki 23,96 km, vandens gylis – 20 cm.

Bendras ruožų ilgis Lietuvoje, kuriuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas – 39,63 km.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

UAB „Šilutės vandenys“ – apie indikatorinių rodiklių viršijimą geriamajame vandenyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

UAB „Šilutės vandenys“ tiekiamą geriamą vandenį tiria UAB „Grota“ ir bendrovės laboratorija. Bendrovės laboratorija turi leidimą Nr.LPL-4, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-09-01, atlikti geriamojo vandens tyrimus. Bendrovė vykdo periodinę ir nuolatinę tiekiamo vandens priežiūrą pagal programinės priežiūros grafiką, suderintą su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Šilutės skyriumi. UAB „Grota“ tiria gręžinių vandenį.

Per metus ištirti 494 geriamojo vandens mėginiai, 4515 analičių.

Tiek geriamojo vandens tiekėjų atliekamos geriamojo vandens programinės priežiūros, tiek valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė nėra pakankama (nustatomas padidėjęs geležies, amonio kiekis). Šios medžiagos nekelia tiesioginės grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes.

Padidėjęs amonio kiekis, UAB „Grota“ teigimu, yra natūralios kilmės, tai nerodo užteršimo. Amonis (nejonizuotos NH3 ir jonizuotos NH4 formos) tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi. Natūraliai jo aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje. Dėl hidrogeologinių reiškinių iš eksploatuojamų gręžinių Šilutės rajono savivaldybės vandenvietėse išgaunamame požeminiame vandenyje gamtinės kilmės indikatorinių rodiklių (amonio) nustatoma koncentracija viršija Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimas“ nustatytą ribinę šių rodiklių vertę.

Geležies kiekis gali padidėti dėl vandens tiekimo įrangos (vamzdžių). Pagal PSO rekomendacijas iki 2000mg/l geležies koncentracija geriamajame vandenyje nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. Esant vandenyje geležies daugiau kaip 200mg/l, blogėja vandens jusliniai rodikliai.

Atliekant tyrimų analizę, nustatyta, kad šių vandenviečių geriamajame vandenyje yra padidėjęs amonio kiekis: Šilutės m., Sakūtėliuose, Macikuose, Armalėnuose, Balčiuose, Žakainiuose, Šyliuose, Petreliuose, Lankupiuose, Pagryniuose. Amonio kiekis viršija leidžiamą vertę (0,50mg/l) iki 1,84 karto.

Atliekant tyrimų analizę, nustatyta, kad šių vandenviečių skirstomojo tinklo geriamajame vandenyje padidėjęs bendrosios geležies kiekis: Paleičiuose, Sakūtėliuose, Tarvyduose, Šilutės m., Armalėnuose, Rusnėje, Balčiuose, Ramučiuose, Žakainiuose, Uostadvaryje, Gaideliuose, Šyliuose, Jonaičiuose, Petreliuose, Lazduonėnuose, Lankupiuose (bendroji geležis viršija leidžiamą vertę (200μg/l) iki 3,60 karto). Pašyšių, Katyčių, Gorainių, Vilkyčių, Švėkšnos, Inkaklių, Kintų, Laučių, Žemaičių Naumiesčio, Degučių, Saugų, Gardamo, Vainuto vandenvietėse yra įdiegta vandens gerinimo įranga.

UAB „Šilutės vandenys“, vadovaudamasi HN 24:2022, 12 punkto nuostatomis, atlieka veiksmus geriamojo vandens saugai ir kokybei palaikyti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Šilutės rajono savivaldybė suderino leidimą laikinai nukrypti nuo teisės aktų reikalavimo viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės indikatoriniams rodikliams (bendroji geležis ir amonis) šiose vandenvietėse: Šilutės m., Juknaičių, Paleičių, Sakūtėlių, Tarvydų, Macikų, Armalėnų, Rusnės, Balčių, Vilkėnų, Ramučių, Žakainių, Uostadvario, Gaidelių, Šylių, Jonaičių, Petrelių, Lazduonėnų, Lankupių ir Pagrynių gyvenvietėse 2022–2030 metų laikotarpiui (2022-09-21, Nr. R3-4695). Leidimas suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentu.

Vartotojai yra informuoti apie geriamojo vandens kokybę UAB „Šilutės vandenys“ internetiniame puslapyje.

15min.lt nuotr.

Policijos pareigūnai ragina vairuotojus būti atidžiais ir vadovautis kelio ženklais, kurie įspėja apie pavojingus kelio ruožus.

Vakar, sausio 23 d., apie 11.15 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Šilutės r., Juknaičių sen., Paleičių k., vandens apsemtame kelyje skęsta automobilis „Hyundai Tucson“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pastebėjo į vandens apsemtą kelio ruožą įvažiavusį automobilį, o ant jo variklio dangčio sėdintį vyrą, gim. 1990 m., kuris nemokėjo plaukti.

Automobilio vairuotojas, gim. 1959 m., jau buvo pasiekęs krantą ir šaukėsi aplinkinių pagalbos.

Paleičių kaimo gyventojai neliko abejingi šiai nelaimei ir suvieniję jėgas parplukdė valtimi į krantą ant automobilio variklio dangčio sėdėjusį ir pagalbos laukusį vyrą.

Sušalusius vyrus policijos pareigūnai nedelsdami pristatė į gydymo įstaigą.

Ugniagesių gelbėtojų pagalba iš vandens ištrauktas ir apsemtas automobilis.

Šilutės rajone dėl prasidėjusio potvynio kai kurie keliai yra apsemti ir tapo neišvažiuojami.

Policijos pareigūnai ragina vairuotojus būti atidžiais ir vadovautis kelio ženklais, kurie įspėja apie pavojingus kelio ruožus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietos valdžios vyrų ir moterų veiklos ataskaitos rajono seniūnijų bendruomenėms bus teikiamos nuo vasario 6 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2022 m. veiklos ataskaitų pateikimo Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenėms grafikas

Parengta pagal www.silute.lt inf.

am.lrv.lt nuotr.

Nuo sausio 17 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių, mažinamas leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių, ungurių išteklių būklė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu „Dėl verslinės žvejybos įrankių limito 2023-2027 metais Kuršių mariose nustatymo“ galite susipažinti čia.

Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja bendras žuvų gausumas ir biomasė. Viena iš prastos šių žuvų būklės priežasčių – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Žvejyba 40-44 mm akių dydžio tinklais nuo šiol Kuršių mariose visiškai uždraudžiama, kadangi juose pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis. Beveik visi (97,6 proc.) šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose 2022 m. siekė 28,4 proc.

Lyginant su iki šiol leidžiamu naudoti žvejybos įrankių skaičiumi 57 proc. mažinamas 45-50 mm akytumo ir 18 proc. – 70-80 mm akytumo tinklų, taip pat 21 proc. – marinių gaudyklių limitai.

Taip pat uždraudžiama žvejoti dreifiniais tinklais, nustatoma, kiek stintinių tinklaičių galima naudoti. Be to, nuo šiol draudžiama žvejybos įrankius keisti į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar kito akių dydžio žvejybos įrankius. Atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius uždraudžiama žvejyba ūdomis.

Tikimasi, kad dėl šių apribojimų žuvų eksploatavimo intensyvumas Kuršių mariose neviršys saugių biologinių ribų.

Kuršių mariose naujas žvejybos kvotas žvejybos įmonėms paskirs Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kol bus paskirstytos naujos žvejybos kvotos, Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms leidžiama žvejoti pagal iki šio ministro įsakymo patvirtinimo turėtas žvejybos kvotas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras apsemtų kelių ruožų ilgis siekia 26,06 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Priekulė–Stragnai II, nuo 0,53 iki 1,20 km, vandens gylis – 40 cm.
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 5,62 km, vandens gylis – 60 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0,02 iki 0,32 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 3,40 iki 5,00 km, vandens gylis – 30 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19,80 iki 21,00 km, vandens gylis – 40 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,20 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,77 km, vandens gylis – 30 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 4,80 km, vandens gylis – 40 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 14,85 iki 15,38 km, vandens gylis – 70 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 17,58 iki 18,05 km, vandens gylis – 90 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 23,86 iki 24,00 km, vandens gylis – 90 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2,10 iki 2,15 km, vandens gylis – 30 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 3,65 iki 3,76 km, vandens gylis – 20 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,65 iki 3,50 km, vandens gylis – 60 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 5,20 iki 5,76 km, vandens gylis – 50 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis – 40 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 2,00 km, vandens gylis – 80 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 2,00 iki 9,90 km, vandens gylis – 40 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – 5 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras apsemtų kelių ruožų ilgis siekia 25,46 km.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Priekulė–Stragnai II, nuo 0,53 iki 1,20 km, vandens gylis – 40 cm.
Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 5,62 km, vandens gylis – 60 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0,02 iki 0,32 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 3,40 iki 5,00 km, vandens gylis – 30 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19,80 iki 21,00 km, vandens gylis – 40 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,20 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,77 km, vandens gylis – 30 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 4,80, vandens gylis – 40 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 14,85 iki 15,38 km, vandens gylis – 70 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2,10 iki 2,15 km, vandens gylis – 30 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 3,65 iki 3,76 km, vandens gylis – 20 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,65 iki 3,50 km, vandens gylis – 60 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 5,20 iki 5,76 km, vandens gylis – 50 cm.
Atmatos upės krantas–Tulkiaragė, nuo 0,00 iki 2,74 km, vandens gylis – 40 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 2,00 km, vandens gylis – 80 cm.
Šilutė–Šyša–Krokų Lankos, nuo 2,00 iki 9,90 km, vandens gylis – 40 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – 5 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras apsemtų kelių ruožų ilgis siekia 16,7 km (sąrašas pridedamas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 5,62 km, vandens gylis – 30 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0,02 iki 0,32 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 3,40 iki 5,00 km, vandens gylis – 30 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 19,80 iki 21,00 km, vandens gylis – 40 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,20 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,77 km, vandens gylis – 30 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 5,80 km, vandens gylis – 50 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2,15 iki 3,79 km, vandens gylis – 40 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,65 iki 3,50 km, vandens gylis – 60 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 5,20 iki 5,76 km, vandens gylis – 50 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 2,00 km, vandens gylis – 30 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Slavinčiškis–Adomynė–Aluotas, nuo 12,80 iki 12,90 km, vandens gylis – 15 cm.
Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – 5 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 5,40 iki 5,70 km, vandens gylis – 15 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 3,35 iki 3,50 km, vandens gylis – 15 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 15,22 iki 15,27 km, vandens gylis – 15 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bendras apsemtų kelių ruožų ilgis siekia 15,5 km (sąrašas pridedamas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas

Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, nuo 3,52 iki 5,62 km, vandens gylis – 30 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 0,02 iki 0,32 km, vandens gylis – 50 cm.
Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo 3,40 iki 5,00 km, vandens gylis – 30 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 7,20 iki 9,90 km, vandens gylis – 50 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,65 iki 4,77 km, vandens gylis – 30 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 4,77 iki 5,80 km, vandens gylis – 50 cm.
Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, nuo 2,15 iki 3,79 km, vandens gylis – 40 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,65 iki 3,50 km, vandens gylis – 60 cm.
Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 5,20 iki 5,76 km, vandens gylis – 50 cm.
Plaškiai–Lazdėnai, nuo 0,00 iki 2,00 km, vandens gylis – 30 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas

Žemaičių Naumiestis–Teneniai–Pajūralis, nuo 15,59 iki 15,59 km, vandens gylis – 5 cm.
Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai, nuo 5,40 iki 5,70 km, vandens gylis – 15 cm.
Užliekniai–Paleičiai, nuo 3,35 iki 3,50 km, vandens gylis – 15 cm.
Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė, nuo 15,22 iki 15,27 km, vandens gylis – 15 cm.
Slavinčiškis–Adomynė–Aluotas, nuo 12,80 iki 12,90 km, vandens gylis – 15 cm.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” šalina nepalankių oro sąlygų – šalčio ir ypatingai gausiai iškritusio sniego – sukeltus trijų traukinių gedimus, todėl nuo gruodžio 20 d. turi atšaukti dalies maršrutais Klaipėda–Šilutė, Kaunas–Marijampolė, Vilnius–Jašiūnai kursuojančių traukinių reisus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokiu būdu bendrovė siekia kuo greičiau suremontuoti paveiktus riedmenis, o keleiviams užtikrinti galimybę kuo geriau planuotis keliones. Kitus bendrovės organizuojamus traukinių reisus numatoma vykdyti įprastai.

Kadangi traukiniai naudojami itin efektyviai, trimis traukiniais organizuojami 14 kasdienių reisų, kurie nuo gruodžio 20 d. minėtuose maršrutuose atšaukti. Jais kartu sudėjus per dieną vidutiniškai vyksta apie 400 žmonių. Laikini pokyčiai palies šiuos traukinių reisus: 953 (Vilnius-Jašiūnai), 954 (Jašiūnai–Vilnius), 687, 989, 683 (Kaunas-Marijampolė), 690, 682, 686 (Marijampolė–Kaunas), 505, 507, 501 (Klaipėda–Šilutė) ir 508, 510, 504 (Šilutė–Klaipėda).

Jais vykti planavusiems keleiviams bus grąžinti už bilietus sumokėti pinigai, arba vietoje šių reisų kviečiama vykti kitu metu kursuojančiais traukiniais arba alternatyviomis transporto priemonėmis. Bendrovė tikisi, kad dalis reisų vėl kursuos iki Kalėdų ir primena, kad naujausia informacija apie bet kokius tvarkaraščių pokyčius visuomet galima pasitikrinti interneto puslapyje www.LTGLink.lt arba informaciniu tel. +370 700 55 111. Bendrovė atsiprašo tiek visų jau bilietus įsigijusių, tiek keliones tik planavusių keleivių už galimus nepatogumus.

Informacija apie visus pokyčius keleiviams teikiama kaip įmanoma iš anksto kasose, bendrovės internetiniame puslapyje ir mobiliojoje programėlėje, taip sudarant sąlygas klientams įsivertinti, ar vykti kitu traukinio reisu, ar rinktis kitus kelionės būdus.

Lėšos už atšauktų reisų bilietus keleiviams bus kompensuotos. Jei klientas bilietą pirko internetu ar per programėlę, pinigai bus grąžinti į mokėtojo sąskaitą automatiškai per 5 d. arba greičiau, o dėl lėšų grąžinimo už geležinkelio stotyse įsigytus bilietus bendrovė kviečia kreiptis į kasas arba el. paštu nuomone@ltglink.lt prisegant kelionės bilietą ir nurodant banko sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai.

am.lrv.lt inf.

Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siūloma visiškai uždrausti žvejybą 40-44 mm akių dydžio tinklais. Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad to paties ilgio 40-45 mm akytumo tinklu neverslinio dydžio žiobrių pagaunama beveik 40 kartų daugiau nei 46-50 mm tinklu.

45–50 mm akių dydžio statomųjų tinklų siūloma sumažinti daugiau nei per pusę – vietoje 230 vnt. leisti žvejoti tik 99 vnt., 66 vnt. mažinamas ir 70–80 mm akių dydžio statomųjų tinklų kiekis, 46 vienetais siūloma mažinti marinių gaudyklių kiekį.

Be to, siūloma uždrausti žvejybą dreifiniais tinklais ir drausti žvejybos įrankių konvertavimą – pagal žvejybos įmonei paskirtą žvejybos kvotą turimų žvejybos įrankių keitimą į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar akytumo žvejybos įrankių, pagal žvejybos efektyvumą.

Šie pakeitimai planuojami atsižvelgus į pastarųjų metų žuvų išteklių tyrimus Kuršių mariose. Jie parodė, kad dalies žuvų išteklių būklę apibudinančių indeksų reikšmių neatitinka geros apsaugos būklės, tuo pačiu ir Lietuvos įsipareigojimų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žuvų bendrijų būklė yra bloga – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje. Įvertinę šiuos rodiklius mokslininkai siūlo verslinės žvejybos intensyvumą ir žuvų išteklių eksploatavimą šiose akvatorijose sumažinti ne mažiau kaip trečdaliu.

Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja žiobrių, ešerių gausumas ir biomasė. Didžiausias šių žuvų neverslinio dydžio šalutinis laimikis yra 40–50 mm akių dydžio tinkluose.

Visi 2016-2018 m. šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, 2019 m. jų priegauda siekė 73,9 proc., 2020 m. – 93,4 proc., 2021 m. – 73,7 proc. Žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose skirtingais metais siekė nuo 25,5 proc. iki 52,9 proc. Į tokio akių dydžio tinklus pakliūva ir nemažai draudžiamų žvejoti lašišų bei šlakių.

Ir toliau kasmet Kuršių mariose bus atliekami žuvų išteklių moksliniai tyrimai, vykdoma stebėsena ir vertinama, kaip šios priemonės veikia žuvų išteklius ir žuvų bendrijos ekologinę būklę indikuojančius rodiklius.

Šių priemonių sėkmė priklauso ir nuo žvejybos Rusijos Federacijai priklausiančioje marių akvatorijoje, kuri sudaro beveik tris ketvirtadalius šio vandens telkinio.

Su šiuos pakeitimus numatančiu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl verslinės žvejybos įrankių limito 2023-2027 metais Kuršių mariose nustatymo projektu“ galite susipažinti čia. Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki gruodžio 22 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, išklausęs Vilniuje piketą surengusių rusniškių, pažadėjo, kad Nemuno deltos vandens keliai bus pagilinti per 2023 m.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš ministro S. Gentvilo pranešimo feisbuke:

„Šiandien 100 rusniškių atvyko į Vilnių reikalaudami išvalyti Nemuno deltos atšakas (Rusnaitę ir Pakalnę). Istoriškai ten visada plaukiodavo laiveliai. Gilesnės vagos apsaugo gyventojus ir polderius nuo ledonešių. Gilesnės vagos padeda ir žuvų migracijai.

Tačiau itin jautri Nemuno delta reiklauja ir labai pamatuotų valymo ir gilinimo darbų. Šiandien sutarėme su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Rusnės bendruomene „Rusnės sala“, jog skubos tvarka patikslinsime salos buveinių apsaugą ir per 2023 m. deltos upių keliai bus išgilinti.“

www.lrski.lt nuotr.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė paskelbė ataskaitą apie situaciją Macikų socialinės globos namuose. Tai didžiausi globos namai Lietuvoje, kuriuose šiuo metu gyvena 340 asmenų. 2020 m. atlikto šių globos namų patikrinimo metu buvo nustatyta nemažai trūkumų, liudijančių apie nepakankamą žmogaus teisių apsaugos standartų laikymąsi, ir pateiktos 44 rekomendacijos šiems trūkumams šalinti. Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė inicijavo pakartotinį patikrinimą, kurio metu buvo vertinamas pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kalbant apie paslaugų žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia teikimą būtina akcentuoti, kad pamatinis prioritetas, siekiant užtikrinti žmogaus teisėmis grindžiamas paslaugas, turi būti deinstitucionalizacija. Institucinė globa turi būti keičiama bendruomenėje teikiamomis, asmeniui pritaikytomis, autonomiją ir gyvenimą visuomenėje įgalinančiomis paslaugomis. Kita vertus, negalime ignoruoti fakto, kad Lietuvoje veikia ne viena socialinės globos įstaiga, todėl sąlygų šiose įstaigose patikrinimas yra svarbi Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos, veiklos sritis“, – teigė Erika Leonaitė.

Pakartotinio patikrinimo Macikų globos namuose rezultatai atskleidė daug teigiamų pokyčių, rodančių, kad dauguma rekomendacijų buvo įgyvendintos. Pavyzdžiui, atsisakyta žmogaus teisių požiūriu itin kritiškai vertinamos praktikos – fizinio suvaržymo priemonių taikymo sujaudintiems gyventojams, akcentuojamas poreikis sudėtingas situacijas spręsti kalbantis, leidžiant asmeniui nurimti. Lyginant su 2020 metais, kai netgi buvo rasta savadarbių suvaržymo priemonių, o jų taikymo procedūra įvertinta kaip galinti prilygti nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui, tai itin reikšmingas pokytis. Globos namų gyventojams sudaryta galimybė teikti pageidavimus dėl valgiaraščio, kalbinti gyventojai gerai vertino tiekiamo maisto kokybę, be to, globos namų korpusuose įrengtos virtuvėlės. Darbuotojams organizuojami mokymai apie psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą.

Tiesa, dalis rekomendacijų buvo įgyvendintos tik iš dalies. Pavyzdžiui, dėl didelio darbo krūvio ir laiko stokos nepakankamai dėmesio skiriama gyventojų užimtumui, be pagalbos negalintys į lauką išeiti asmenys nepakankamai dažnai išvežami pakvėpuoti grynu oru, iš lovos pakilti negalinčių asmenų higienos procedūros darbuotojams skubant ne visada atliekamos gerbiant asmens orumą ir privatumą (procedūros atliekamos matant kitiems gyventojams). Didelė dalis gyvenamųjų kambarių išlieka mažai individualizuoti ir minimaliai apstatyti baldais, dėl to labiau primena ligoninių palatas nei nuolatiniam gyvenimui skirtą aplinką.

„Tikiuosi, kad ataskaitoje pateikti pastebėjimai dėl tobulintinų dalykų ir naujos rekomendacijos paskatins toliau gerinti sąlygas ne tik Macikų socialinės globos namuose, bet ir kitose šios paskirties įstaigose“, – apibendrino Erika Leonaitė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paskelbti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2022 nugalėtojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkurso nugalėtojais  tapo:
I vieta – sodyba „Po vienu rūmu“ (Šalčininkų r.),
II vieta – Suvalkiečio sodyba (Šakių r.),
II vieta – etnografinė Bilionių sodyba „Gīvenėms“ (Šilalės r.),
III vieta – sodyba „Ėvė“ (Šilutės r.).

Šios sodybos pripažintos ir šių metų geriausiomis etnokultūrinėmis savo etnografinio regiono sodybomis: „Po vienu rūmu“ – Dzūkijos (Dainavos), Suvalkiečio sodyba – Sūduvos, Bilionių sodyba – Žemaitijos, „Ėvė“ – Mažosios Lietuvos.

Kitoms Konkurso dalyvėms skirtos specialiosios nominacijos už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje.

Sodybai „Šilas“ (Varėnos r.) – nominacija už Dzūkijos (Dainavos) amatų bei kulinarinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą.
Ažvinčių sodybai (Ignalinos r.) – nominacija už Aukštaitijos mažųjų dvarelių savitos kultūros puoselėjimą.
Sodybai „Mociškių palivarkas“ (Pagėgių sav.) – nominacija už Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą.
Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio (Joniškio r.) pripažinta 2022 m. geriausia etnokultūrine Aukštaitijos sodyba.
Sodybai „Dobilynė“ (Vilkaviškio r.) skirta padėka už dėmesį etninei kultūrai ir aplinkai. Sodybai „Garsios tylos observatorija“ (Kėdainių r.) skirta padėka už dalyvavimą konkurse.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą organizuoja Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija bei Turizmo rinkodaros asociacija TURA.

Konkurso prizines vietas užėmusioms sodyboms suteikiamas etnokultūrinės sodybos ženklas. Jos apdovanojamos Etninės kultūros globos tarybos įsteigtu prizu – graviruotomis lentelėmis ir Turizmo rinkodaros asociacijos TURA dovanomis – 300 (I vieta), 250 (II vieta) ir 200 (III vieta) eurų vertės reklama skaitmeniniame žurnale „Lietuva prie Baltijos jūros“. Visi sodybos dalyviai pagerbiami diplomais, padėkomis ir Žemės ūkio ministerijos įsteigta dovana – etnokultūrinių albumų rinkiniais.

Šių ir ankstesnių metų Konkurso laimėtojus rasite Etninės kultūros globos tarybos svetainėje, Etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gide: https://ekgt.lt/veiklos-sritys/gidai/etnokulturines-kaimo-turizmo-sodybos/.

Dėkojame visoms sodyboms, dalyvavusioms konkurse! Visos yra vertos padėkų ir pagyrimų už meilę savo krašto tradicijoms ir kūrybingą paveldo panaudojimą turizmo versle. Kviečiame keliautojus šias sodybas aplankyti, pasigrožėti jose kuriama aplinka, paskanauti jose gaminamų kulinarinio paveldo patiekalų ir pasisemti žinių apie amatus, kalendorines šventes, vietos papročius ir kitas etninės kultūros vertybes.

ekgt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lapkričio 1-2 d. autobusai važiuos kaip darbo dienomis, o autobusas maršrutu Macikai – Traksėdžiai suks ir pro Šilutės kapines, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas”.

Maršruto Macikai – Traksėdžiai grafiką rasite čia: http://silutesautobusai.lt…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tekstilės atliekos bus surenkamos kartą per mėnesį.

Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ spalį pradeda tekstilės surinkimą Šilutės mieste ir rajone – savivaldybė pastatė 20 naujų tekstilei skirtų konteinerių. Gyventojai šiuose konteineriuose gali palikti jiems nereikalingą, tačiau dėvėti dar tinkamą tekstilę. Iš konteinerių tekstilė bus vežama į tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje ir paruošta antriniam naudojimui arba perdirbimui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pradės rinkti tekstilę

Į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą vežama tekstilė iš 10 savivaldybių, prie kurių nuo šiol prisijungs ir Šilutės miestas bei rajonas. Nauji tekstilės surinkimui skirti konteineriai suteiks gyventojams galimybę patogiai palikti jiems nebereikalingus tekstilės gaminius.

„Palikdami tinkamą naudoti tekstilę tam skirtuose konteineriuose, gyventojai suteiks jiems antrą gyvenimą, taip pat mažins atliekų kiekius buitinių atliekų konteineriuose ir sąvartynuose. Tačiau, kad šis procesas vyktų sklandžiai, labai svarbu dar namuose tekstilę tinkamai atrūšiuoti ir paruošti palikimui konteineriuose“, – sako „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas.

Pasak K. Gurino, pirmiausia svarbu atrinkti dar tinkamą naudoti tekstilę. Konteineriuose galima palikti tik nesuplyšusius, švarius ir dar tinkamus naudoti drabužius, batus porose, rankšluosčius, patalynės užvalkalus, užuolaidas, diržus ir rankines, kuprines. Tekstilę reikia sudėti į plastikinius maišelius ir juos sandariai užrišti, nes taip ji bus apsaugota nuo drėgmės, aplinkos poveikio, užteršimo.

Jau sudėvėtus ir naudoti netinkamus tekstilės gaminius, atraižas, kilimus reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Surinks kartą per mėnesį

Numatyta, kad Šilutės mieste ir rajone „Ecoservice“ tekstilę iš konteinerių surinks vieną kartą per mėnesį. Pastebėjus, kad konteineriai užsipildo greičiau, bus organizuojamas dažnesnis surinkimas.

„Norėtume gyventojų paprašyti, kad konteineriams prisipildžius, jie nepaliktų tekstilės šalia konteinerių. Rudenį orai yra ypač nenuspėjami, o drėgmė tekstilę sugadina, gali įsimesti pelėsis, tuomet ji tampa netinkama perdirbimui ar antriniam panaudojimui. Radus pilną konteinerį, prašome susisiekti ant konteinerio nurodytu telefonu, o surinktą tekstilę atvežti kiek vėliau arba nugabenti į kitą artimiausią konteinerį“, – pataria K. Gurinas.

Tekstilės surinkimo konteinerius Šilutės mieste ir seniūnijoje galima rasti Lietuvininkų g. 17, PC „IKI“, Dariaus ir Girėno g. 11, Tilžės g. 22 prie autobusų stoties, Geležinkelio g. 4, Dzūkų g. 24, Tilžės g. 59, Verdainės kaime šalia „Viada“ degalinės, Mokyklos g. 6, Laučių kaime, Beržų g., Macikų k. (prie autobusų stotelės, ties Vilties g. 5 esančiu namu), Santakos g. 2, Pagrynių k., Miško g. 22, Grabupių kaime. Taip pat tekstilės konteineriai yra Juknaičiuose Vengrų g. 2, Vainute Griaužinės g., Žemaičių Naumiestyje Pergalės a. 15, Saugose Mažosios Lietuvos g. 4, Kintuose Jaunimo g. 3, Gardame Šaulių g. 9, Švėkšnoje Liepų a. 24, Usėnuose Nemuno g. 1A, Rusnėje Šilutės g. 1 ir Katyčių miestelyje Turgaus a. 1.

Į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą vežama tekstilė iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Švenčionių, Skuodo, Kretingos. Per vienerius veiklos metus „Ecoservice“ centre iš viso išrūšiavo 2900 tonų tekstilės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Keleivinių traukinių maršrutas Klaipėda–Šilutė bus išsaugotas, praneša Susisiekimo ministerija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susisiekimo ministerija ieško būdų, kaip išlaikyti šiuo metu esamus traukinių maršrutus regionuose. Kartu su Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių ir Panevėžio savivaldybėmis Susisiekimo ministerijos vadovai nuotoliniu būdu aptarė vietinio susisiekimo geležinkeliais organizavimo klausimus.

Susitikime buvo konstatuota kad UAB „LTG Link“ neužtikrino pakankamo bendradarbiavimo su savivaldybėmis, o kiekvienoje savivaldybėje susiklosčiusi padėtis dėl jos maršrutų tinklo turėtų būti vertinama individualiai, bendrų pokalbių su specialistais metu. „LTG Link“ atstovai patikino, kad imsis aktyvių veiksmų, siekdami susitikti su visomis savivaldybėmis, diskusijoje aptarti šiuos klausimus ir rasti galimus sprendimus.

„Atsakingai vertiname visus šiuo metu esamus traukinių maršrutus, taip pat galimybę keisti juos naujais, valstybės biudžetui mažiau nuostolingais maršrutais. Tačiau ypač svarbu atsižvelgti į kiekvieno regiono ypatumus ir aptarti visus galimus variantus su savivaldybėmis, kad gyventojams būtų užtikrintos kuo patogesnės ir kokybiškesnės susisiekimo paslaugos. Žmonėms galimybė keliauti išliks, atsižvelgiant į turimą biudžetą, todėl dabar svarbu suderinti lūkesčius ir finansus“, – susitikime kalbėjo susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Pasak viceministro, tikslas – kuo labiau populiarinti geležinkelius kaip „žalią“, saugų ir patogų viešąjį transportą. Tam reikia ir savivaldybių pastangų bei suderinimo su vietinio susisiekimo maršrutais. Taip pat svarbus ir finansinis indėlis, nes Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, keleivių vežimas viešuoju transportu yra subsidijuojamas, taip paskatinant gyventojus rinktis mažiau taršų viešąjį transportą. Pastaraisiais metais Lietuvoje valstybės kompensacija maršrutų nuostoliams padengti priartėjo prie 40 mln. eurų per metus.

Galimybė savivaldybėms prisidėti prie viešojo susisiekimo finansavimo yra numatyta Geležinkelių transporto kodekse.

Savivaldybėms nusprendus neprisidėti prie nuostolių kompensavimo, vietoj šiuo metu egzistuojančių kelių besidubliuojančių maršrutų siūloma, kad keleiviai galėtų būti vežami vienu nauju maršrutu Mažeikiai–Panevėžys. Šis maršrutas padengtų didžiąją dalį kelionių geležinkelių transportu šiaurės Lietuvoje poreikio, tačiau diskutuojant apie tai neturėtų būti užmiršti ir savivaldybių gyventojų lūkesčiai bei paslaugų poreikis jas gauti laiku.

Be to, ir toliau išliktų dabartiniai traukinių maršrutai Vilnius–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, kuriais kursuodami traukiniai kelis kartus per dieną stoja Šiauliuose ir Radviliškyje. Bus išsaugotas maršrutas Klaipėda–Šilutė, kadangi tai yra nauja ir besiformuojanti kryptis.

Taip pat labai svarbu su geležinkelių maršrutais suderinti ir viešąjį transportą.

Susisiekimo ministerijos atstovai susitikime pakvietė savivaldybes kartu su „LTG Link“ bendradarbiauti ir ieškoti galimybių atliepti savivaldybių poreikius bei galimų priemonių, skatinančių keleivius rinktis keliones traukiniais, taip siekiant išlaikyti, o gal netgi didinti keleivinių traukinių maršrutų skaičių ateityje.

Susijęs: „Geležinkeliu į Klaipėdą: pasidžiaugėme ir gana?“

sumin.lrv.lt nuotr.

Darbai  keliasi į Pagėgių ir Šilutės r. savivaldybių teritorijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuoja užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto apimties darbų.

Šiuo metu vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius, reikalingas užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija. Vagos modernizavimo darbus sudaro trys etapai. 2021 m. buvo atlikti I etapo darbai Kaune ir Kauno rajone bei pradėtas II modernizavimo etapas Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybėse. Būtent II ruože šiemet vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai. Šiame ruože sausmečiu Nemuno laivakelio situacija buvo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia bus pastatyta daugiausiai bunų iš visų trijų projekto ruožų. Nemune jau pastatyta 343 bunos. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis – laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė.

Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas neatsilieka nuo darbų grafiko ir jau pradėjo trečiąjį – paskutinįjį darbų etapą Pagėgių bei Šilutės r. savivaldybėse. Projektą planuojama užbaigti 2023 metais, bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį.

Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto.

Vidaus vandens kelių direkcija jau dabar sulaukia laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis labiausiai bus jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.

„Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“, – pasakojo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V. Vinokurovas.

www.silute.lt nuotr.

Už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimai taip pat skirti Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkei Karinai Firkavičiūtei.

Šalies savivaldybėms, labiausiai nusipelniusioms konkrečiose srityse, spalio 7 dienos vakarą Vilniuje išdalinti svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai – 16 bronzinių „Auksinės krivūlės“ statulėlių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau septynioliktus metus Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje „Auksinės krivūlės“ statulėles, sukurtas skulptoriaus Ramūno Almino, merams įteikė visų 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.

„Šių metų nominacijos rodo, kad koks įtemptas bei kupinas iššūkių bebūtų bendras kontekstas, gyvenimas eina į priekį. Savivaldybės ne tik padeda valstybei sudėtingose situacijose, bet rūpinasi ir ne mažiau svarbiais kasdieniais gyventojų poreikiais – švietimu, regionų ekonomikos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, infrastruktūra, aplinkosauga, kultūros sklaida ir kita. Juk kuo stipresni ir saugesni viešajame gyvenime jausis Lietuvos gyventojai, tuo stipresnė ir atsparesnė bus visa mūsų valstybė,“ – renginyje kalbėjo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Šiais metais net kelios nominacijos susijusios su žaliuoju kursu: Aplinkos ministerijos apdovanojimas nominacijoje „Už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą“ atiteko Kauno rajono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už nuopelnus žaliajai ekonomikai“ apdovanojo Vilniaus miesto savivaldybę, Alytaus rajono savivaldybė tapo Energetikos ministerijos laureate „Už indėlį kuriant Naujosios kartos/Žaliąją Lietuvą“, o Lazdijų rajono savivaldybė laimėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nominacijoje „Už įžvalgumą remiant ateities žaliąją energiją ir pagalbą realizuojant žaliojo verslo idėjas“.

Pastaroji savivaldybė į Lazdijus išsiveš ir antrąją „Auksinės krivūlės“ statulėlę – „Už paramą apgyvendinant taikos meto užduotis vykdžiusius karius per nelegalios migracijos krizę“ ją apdovanojo Krašto apsaugos ministerija.

„Už atsakingą viešųjų finansų valdymą ir privačių investicijų pritraukimą“ Finansų ministerija įvertino Kaišiadorių rajono savivaldybę. Susisiekimo ministerija apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybę kaip „Daugiausiai investavusią į vietinių kelių infrastruktūrą“, o Sveikatos apsaugos ministerija „Už lyderystę sveikatos apsaugoje“ – Joniškio rajono savivaldybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Už pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos“ apdovanojimą skyrė Jonavos rajono savivaldybei. Nominaciją „Už savarankiškumą, iniciatyvą bei pastangas kuriant šiuolaikišką ir atvirą mokyklą“ įsteigusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertino Kėdainių rajono savivaldybę, o „Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“ Užsienio reikalų ministerija apdovanojo Panevėžio miesto savivaldybę.

Kasmetinėje savo nominacijoje „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ Kultūros ministerija šiemet „Auksinės krivūlės“ statulėlę įteikė Trakų rajono savivaldybei, Vidaus reikalų ministerija „Už ekstremalių situacijų suvaldymą“ – Alytaus miesto savivaldybei.

„Už pagalbą sugrįžtantiems į visuomenę, stiprinant pusiaukelės namų tinklą“ Teisingumo ministerija apdovanojo Tauragės rajono savivaldybę. Žemės ūkio ministerija „Už didžiausią indėlį rengiant ir įgyvendinant svarbius melioracijos projektus“ įvertino Anykščių rajono savivaldybę, o Birštono savivaldybė apdovanojimą pelnė „Už aktyvumą atstovaujant kurortų ir juose veikiančių verslų interesus“ – šią nominaciją įsteigė Lietuvos verslo konfederacija.

LSA prezidentas M. Sinkevičius taip pat paskelbė „Auksinės krivūlės“ riterio vardo laureatus. Šie apdovanojimai, teikiami asmenims už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, šiemet skirti Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Rusnės seniūnijos bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkui Sauliui Bukantui ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkei Karinai Firkavičiūtei.

Susijęs: „Švėkšnos seniūnas – Auksinės krivūlės riteris“

www.silute.lt nuotr.

Ir Šilutėje, ir Macikuose, ir Žemaičių Naumiestyje, ir kitose rajono vietovėse – iš viso 20 konteinerių (vietų sąrašas pridedamas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tekstilės atliekų konteinerių vietos

Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 17.
PC „IKI“, Dariaus ir Girėno g. 11, Šilutė.
Autobusų stotis, Tilžės g. 22, Šilutė.
Geležinkelio g. 4, Šilutė.
Dzūkų g. 24, Šilutė.
Tilžės g. 59, Verdainės k. (VIADA degalinėje).
Mokyklos g. 6, Laučių k.
Beržų g., Macikų k. (prie autobusų stotelės).
Santakos g. 2, Pagrynių k.
Miško g. 22, Grabupių k.
Juknaičių k., Vengrų g. 2.
Vainuto mstl., Griaužinės g.
Žemaičių Naumiesčio mstl., Pergalės a. 15.
Saugų k., Mažosios Lietuvos g. 4.
Kintų mstl., Jaunimo g. 3.
Gardamo mstl., Šaulių g. 9.
Švėkšnos mstl., Liepų a. 24.
Usėnų k., Nemuno g. 1A.
Rusnės mstl., Šilutės g. 1.
Katyčių mstl., Turgaus a. 1.