sumin.lrv.lt nuotr.Darbai keliasi į Pagėgių ir Šilutės r. savivaldybių teritorijas.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuoja užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto apimties darbų.
Šiuo metu vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius, reikalingas užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija. Vagos modernizavimo darbus sudaro trys etapai. 2021 m. buvo atlikti I etapo darbai Kaune ir Kauno rajone bei pradėtas II modernizavimo etapas Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybėse. Būtent II ruože šiemet vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai. Šiame ruože sausmečiu Nemuno laivakelio situacija buvo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia bus pastatyta daugiausiai bunų iš visų trijų projekto ruožų. Nemune jau pastatyta 343 bunos. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis – laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė.
Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas neatsilieka nuo darbų grafiko ir jau pradėjo trečiąjį – paskutinįjį darbų etapą Pagėgių bei Šilutės r. savivaldybėse. Projektą planuojama užbaigti 2023 metais, bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį.
Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto.
Vidaus vandens kelių direkcija jau dabar sulaukia laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis labiausiai bus jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.
„Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“, – pasakojo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V. Vinokurovas.
vvkd.lt inf.
