www.silutesetazinios.lt archyvo.

Ateinančios dienos bus ne tik lietingos, bet ir vėjuotos, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Penktadienio nakties pirmoje pusėje pajūryje stiprės pietvakarių vėjas, jo gūsiai sieks 15-17 m/s. Dieną šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje vietomis pietvakarių gūsiai įsismarkaus iki 15-18 m/s.

Šeštadienio naktį pietvakarių, vakarų, dieną – vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s.

Stipriausias vėjas pūs šeštadienį vakariniuose ir pietiniuose rajonuose. Tiesa, vėjo gūsiai stichinio lygio nesieks. Nežiūrint to, derėtų išnešti iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite.

Taip pat daugelyje rajonų trumpai palis, vietomis smarkiai (intensyvumas ≥15 mm per ≤12 val.). Daugiausia kritulių (iki 30–70 mm) sulauks vakariniai rajonai.

meteo.lt.

Ventėje tądien fiksuotas uraganinis vėjo greitis – viršijo 33 m/s.

Skaityti toliau

Rugpjūčio 22 d. audra pasižymėjo itin stipriais vėjais, gausiais krituliais, perkūnijomis bei labai plačia aprėptimi: reikšmingi padariniai fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Lietuvoje ypač nukentėjo elektros tinklai: remiantis ESO duomenimis elektros tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančių vartotojų. Šios audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais.

Meteo LT specialistai trumpai paanalizavo kuo ši audra buvo ypatinga bei išskirtinė.

Audrą lėmė iš pietų atslinkęs ciklonas (plačiau apie sinoptinę situacija skaitykite stichinių reiškinių apžvalgoje).

Ši audra išsiskyrė stipriais vėjais: visose Lietuvoje vėjo greitį 10 m aukštyje matuojančiose meteorologijos stotyse buvo registruotas pavojingas (19 stočių), stichinis (9 stotys) ar katastrofinis (1 stotis) vėjo greitis (1 pav.). Reikia pažymėti, kad beveik visur vėjo greitis gūsiuose viršijo 20 m/s, o Ventėje net pasiekė uraganinio vėjo greitį – viršijo 33 m/s.

Paprastai šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia žalos padaro škvaliniai vėjai, nulemti konvekcijos. Tokie vėjai paprastai apima nedidelę Lietuvos teritorijos. Tuo tarpu rugpjūčio 22 d. audra buvo nulemta gilaus pietinio ciklono ir gradientinių vėjų, o tokio tipo vėjai kur kas labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui.

Šios audros metu penkiose meteorologijos stotyse pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai: Dotnuva 22,8 m/s, Lazdijai 24,3 m/s (stichinis), Rokiškis 25,2 m/s (stichinis), Ventė 33,1 m/s (katastrofinis) ir Vėžaičiai 22,7 m/s.

Pagal turimus nuo 1970 m. vėjo duomenis 2026 m. rugpjūčio 22 d. audra buvo vienintelė audra vasarą, kai pavojingas ir stipresnis vėjas registruotas visose vėjo parametrus matuojančiose meteorologijos stotyse.

Iki šiol didžiojoje šalies dalyje vasarą fiksuoti stiprūs vėjai:

1994-06-23 pavojingas vėjas registruotas 17 iš tuo metu vėjus matavusių 18 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 22 m/s registruotas Klaipėdoje;
2024-07-28/29 stiprūs vėjai fiksuoti 25 iš 26 meteorologijos stočių, Panevėžyje registruotas stichinis vėjo greitis (26 m/s).
2025-06-29 pavojingas vėjas registruotas 24 iš 26 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 20 m/s Ventėje.

Ši audra taip pat pasižymėjo ir dideliu kritulių kiekiu: Tarnybos tinklo 11-oje meteorologijos stočių ir 3-ose vandens matavimo stotyse buvo registruoti stichiniai lietūs (50,0–79,9 mm kritulių per 12 val. ar trumpesnį laiką), Šilutėje registruotas katastrofinis lietus (82,5 mm/12 val.), dar 15-oje stočių – pavojingas lietus (15,0–49,9 mm/12 val.). Gausiausi krituliai buvo registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

Lietų ir stiprius vėjus lydėjo perkūnija, daugiausiai vakarinėje šalies dalyje.

Panaši audra buvo ir 2024 m. liepą, tačiau tuomet nors pavojingų ir stichinių kritulių buvo daugiau, maksimalus vėjo gūsiai buvo mažesni.

meteo.lt.

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Skaityti toliau

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

LHMT.

Sekmadienis buvo sausas ir rekordiškai karštas. Aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36, šiaurės rytuose – 28–30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Karščiausia buvo Druskininkuose, kur oras įkaito net iki 36,3 °C. Buvo išmatuoti du aukščiausios oro temperatūros rekordai – birželio 28 dienos (iki tol buvęs 34,0 °C) ir viso birželio mėnesio (ankstesnis 35,7 °C).

Skaityti toliau

Ventėje kaito iki 36,2 °C, Šilutėje buvo 2 laipsniais vėsiau.

Naktį kai kur trumpai palijo, griaudėjo perkūnija. Žemiausia oro temperatūra siekė 17–21, pamaryje – 23–24 laipsniai šilumos.

Šiandien vietomis trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – 31–36, vakariniame pakraštyje – 27–30 laipsnių.

Iki šiol birželio 29-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas buvo +34,0 °C (Varėna, 1940-06-29). Tačiau yra labai didelė tikimybė, kad šiandien bus pasiektas naujas rekordas.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Savaitgalį kais iki 35 laipsnių, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Penktadienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – silpnas. Temperatūra -12–17 laipsnių šilumos. Dieną lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra – 25–30, Kuršių nerijoje – 22–24 laipsniai šilumos.

Šeštadienį – be lietaus. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 28–33, pajūryje – 24–27 laipsniai šilumos.

Sekmadienį – be lietaus. Vėjas – vakarinių krypčių, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 30–35, pajūryje – 26–29 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Birželio 25 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 13–22, ežeruose – 17–23, Kuršių mariose – 19–21, Baltijos jūroje – 19–20 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidutinė pavasario oro temperatūra siekė 7,6 °C (+0,7 °C anomalija). 54 iš 92 pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę. Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C.

Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario žemiausia paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8,0 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, visi jie užfiksuoti kovą.

2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m. Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, arba beveik dvigubai mažiau už klimatinę normą (129 mm). Dar mažiau kritulių išmatuota tik 1974 m. pavasarį, 69,0 mm. Dėl itin mažo kritulių kiekio jau balandžio trečiąjį dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis dažniau palijus situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. ji atsitraukė visoje šalyje.

Šių metų pavasaris tapo trečiu labiausiai saulėtu pavasariu nuo 1961 m., kadangi Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 83 val. (13 %) ilgesnė už daugiametį vidurkį (640 val.). Labiau saulėta nei šiemet buvo tik 1990 m. (727,5 val.) ir 2018 m. (775,1 val.) pavasariais.

Grafike – 2026 m. pavasaris (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors kalendoriuje vasarą skaičiuojame nuo birželio 1-osios, tikroji – meteorologinė vasara Lietuvoje šiemet prasidėjo birželio 6–7 dienomis, kai vidutinė paros temperatūra peržengė 15 °C ribą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Vidutiniškai Lietuvoje meteorologinė vasara trunka 92 dienas. Neskubėkim, mėgaukimės ir gaudykim kiekvieną akimirką.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Daug kur tvyros rūkas. Vėjas – silpnas. Temperatūra – 8–13 laipsnių šilumos. Dieną vietomis numatomas trumpas lietus. Rytą daug kur tvyros rūkas. Vėjas – nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra – 22–27, Kuršių nerijoje – 19–21 laipsnis šilumos.

Trečiadienio naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Vėjas naktį – pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, dieną – vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 11–16, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį daug kur palis, vietomis smarkiai. Dieną kai kur sugriaudės perkūnija. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 14–19, kai kur – iki 22 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Birželio 8 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 18 cm per parą. Žymesnis kilimas, iki 92 cm, stebimas Aunuvoje ties Aunuvėnais. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 9–21, ežeruose – 17–21, Kuršių mariose – 19–20, Baltijos jūroje – 16–18 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kokia bus vasara, dažniausiai galima tik spėlioti, sako sinoptikai. Ir čia pat priduria, kad nevertėtų tikėti visokiais įmantriais pasakymais, jog šalta žiema lemia karštą vasarą ar atvirkščiai.

Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtumėme iš anksto sudaryti patikimas sezonines prognozes, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto Lietuvoje orų kaita didelė, todėl per vasarą pasitaiko ne vienas šiltesnių ir vėsesnių orų laikotarpis.

Skaityti toliau

Ilgalaikės prognozės šiuo metu rodo, jog mūsų regione vasara turėtų būti bent jau truputį šiltesnė ir sausesnė nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto tokie skaičiavimai kone kasmet rodo panašiai, nes iš dalies remiasi daugiametėmis tendencijomis.

Štai iš praėjusių dešimties vasarų (2016–2025 m.) Lietuvoje net 7 buvo šiltesnės, vos 2 – šaltesnės nei vidutiniškai, o 1 – artima normai (vidutinė vasaros oro temperatūra Lietuvoje siekia 17,3 °C). Taigi, net ir statistiškai yra didesnė tikimybė, jog šiemet vasara gali būti bent truputį šiltesnė nei vidutiniškai. Kita vertus, tą patį buvo galima pasakyti ir prieš metus. Vis dėlto 2025 metais ji pasitaikė truputį vėsesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Planuojantiems atostogas Lietuvoje primenama, jog vidutiniškai šilčiausias ir maudynėms tinkamiausias laikotarpis yra liepos antroji ir rugpjūčio pirmoji pusė. Pasirinkus atostogauti šiuo laikotarpiu tikimybė „nudegti“ (t. y. jog bus labai vėsūs orai) yra pati mažiausia.

Be to, kiekvieną vasarą nepavyksta išvengti smarkių bei lokalių liūčių, kai vos per keletą valandų viename didesnio miesto (arba rajono) gale iškrenta pusė ar netgi daugiau mėnesio normos, o kitame – toliau tęsiasi sausringas laikotarpis. Be kita ko, per vasarą pasitaiko kelios audringesnės dienos, kuomet fiksuojamas ne tik smarkus lietus, intensyvesnės perkūnijos, kruša, bet ir škvalas. Skaičiuojama, kad įvairios stichijos Lietuvoje pridaro vis daugiau nuostolių, tad linkima jų nepatirti bei pasidžiaugti tuo atveju, jei žadėtos stichijos ir vėl aplenkė jūsų namus. Visiems linkima smagios vasaros.

Paveikslėlyje pateikta ne sezoninė vasaros prognozė, o internetinis juokelis, kurio esmė labai paprasta – saulėta ir labai šilta vasara kasmet užtikrintai būna tik Pietų Europos regione, o kitur – jau kaip pasiseka.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Be to, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą dalį Europos alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti meteo.lt svetainėje.

Grafike (žemiau) – vidutinės oro temperatūros anomalijos skirtingose Žemės regionuose. Atskaitos taškas – 1991-2020 m. oro temperatūros vidurkis. Augimo trendas nustatytas 1996-2025 m. laikotarpiui. Žemėlapyje kairėje – 2025 m. 2 m aukščio oro temperatūros anomalijos ir ekstremumai. Žemėlapyje dešinėje – 2025 m. jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremumai.

LHMT inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktimis ir toliau sulauksime šalnšų.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę sulaukus šiltesnių orų buvo pasigirdę kalbų, jog svarstoma baigti šildymo sezoną. Bent viena savivaldybė jį jau baigė, o kitos irgi apie tai svarsto.

Lietuvoje šildymo sezonas baigiamas, kai 3 paras iš eilės lauko oro temperatūros vidurkis yra ≥10 laipsnių. Įprastai jis baigiasi antroje balandžio pusėje, bet kasmet dėl nevienodai šiltų orų konkreti data skiriasi. Meteorologiniai duomenys rodo, jog 1991–2020 m. laikotarpiu vidutiniškai perėjimas per 10 laipsnių ribą mūsų šalyje įvykdavo balandžio gale.

Taip pat svarbu, kad išjungus šildymą namuose būtų išlaikomos higienos normos ir temperatūra nenukristų žemiau 18 laipsnių. Vis dėlto ji priklauso nuo būsto energinio naudingumo klasės, nuo pusės į kurią orientuotas būstas ir kt. Pavyzdžiui, į pietinę pusę orientuoti butai saulėtą dieną įšyla labiau, tad ir šildymo poreikis jiems mažesnis.

Pateikto grafiko kairėje pusėje (juoda kreivė) galite matyti, kokia vidutinė oro temperatūra buvo Lietuvoje balandžio 11–19 d., o dešinėje (pastorinta juoda linija) – vidutinės oro temperatūros prognozė šiai savaitei. Raudona kreivė – 1991–2020 m. laikotarpio vidutinės oro temperatūros vidurkis.

Kaip galima matyti grafike, kol kas 10 laipsnių riba dar nebuvo peržengta tris dienas iš eilės. Naujausi skaičiavimai rodo, jog šios ribos ir toliau neperžengsime. Taigi, bent jau kol kas šildymo sezoną reikėtų tęsti (arba to poreikį įsivertinti kiekvienam būstui individualiai).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienį – be lietaus. Vėjas – šiaurinių krypčių, naktį – 4–9 m/s, dieną – 6–11 m/s. Naktį daug kur šalnos – 1–6, dirvos paviršiuje vietomis 7–10 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra 0–3 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 8–10 laipsnių šilumos.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurės vakarų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Naktį daug kur numatomos šalnos – 0–5, dirvos paviršiuje vietomis – iki 9 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra – 1–5 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 8–13 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 20 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas – iki 8 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 23 cm, stebimas Nemuno žemupyje. Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 5–11, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 7, Baltijos jūroje – 5–6 laipsniai šilumos.

LHMT.

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C). Taip pat mėnuo pasižymėjo itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm).

Skaityti toliau

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % , lyginant su SKN (145 val.). Saulės spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė, lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį šiaurinėje šalies pusėje numatomi nedideli krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daug kur numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, vietomis galimi gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – 5–10 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį vietomis numatomi trumpi krituliai. Vėjas – vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje prognozuojami gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daugiausia vakariniuose rajonuose palis. Vėjas – pietvakarių, pietų, 7–12 m/s. Temperatūra – 9–14 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį daug kur palis, dieną protarpiais numatomi krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, dieną daug kur gūsiai – 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 0–4, dieną – 5–10 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 3 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, vietomis iki 31 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 4–9, ežeruose – 5–9, Kuršių mariose – 5, Baltijos jūroje – 4–5 laipsniai šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).

Skaityti toliau

Hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Pateiktame grafike galite matyti vidutines datas kada atitinkamas pavasario laikotarpis prasideda. Maždaug taip atrodo kelias nuo žiemos iki vasaros.

Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje (1991–2020 m.) tai įvyksta vidutiniškai kovo 11 d. Tada prasideda ankstyvasis pavasaris (dar vadinamas ir vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris, kuris prasideda vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5 °C ribą (vidutiniškai tai nutinka balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.

Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu. Taip pat, jo metu medžiai išleidžia lapus ir galop pilnai sužaliuoja.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 laipsnių, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda anksčiau nei tai įvykdavo prieš 50–60 metų.

Gėlės internetu

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias, o sausis – septintas šalčiausias nuo 1961 m. (nuo tada yra atliekami šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai). Na, o vasaris kol kas irgi išsiskyrė šaltumu. Panašiai šalti vasariai buvo pasitaikę tik 2011 ir 2012 metais.

Nors dar prieš 2 savaites skaičiavimai rodė, kad vasaris bus iki 3 laipsnių šaltesnis ir truputį drėgnesnis nei vidutiniškai, tačiau praėjusi dalis vasario buvo šaltesnė ir sausesnė nei skaičiuota mėnesio pradžioje.

Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad kovo pirmoji pusė bus iki 0,5 laipsnio šiltesnė, o kritulių kiekis – iki 50 % mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi, nors ir pamažu, tačiau prasidės ankstyvasis pavasaris.

SVARBU: tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis tvyros rūkas, kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną daug kur protarpiais numatomi nedideli krituliai. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Formuosi plikledis. Vėjas naktį – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, šiaurėje iki 14, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Vėjas – pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Žymesnis kilimas – iki 26-28 cm stebimas Mūšoje ties Ustukiais ir Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kritimas – iki 29 cm per parą stebimas Nemune ties Smalininkais.

Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Ketvirtadienio dieną daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba, kai kuriuose pietiniuose rajonuose – lietus). Daugelyje pietinių rajonų – lijundra, plikledis. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas – rytinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Rekomendacijos: būkite labai atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke. Pabarstykite smėliu su druska prie namų esančius laiptus ir takus.

Lijundra – kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, automobilių, kelių ir šaligatvių.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

O. Lidžiaus nuotr.

Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Prognozuojama, kad atskirų savaičių temperatūros anomalijos daugelyje regionų sieks nuo -3 °C iki -10 °C, didesnė anomalija numatoma per artimiausias dvi savaites.

Šiaurinės ir rytinės Europos regione minimali oro temperatūra daug kur gali nukristi žemiau -20 °C, o vietomis ir dar didesnio šalčio.

Tikimybė jog oro temperatūra šiaurinėje ir rytinėje Europoje bus žemesnė nei įprastai, pirmąją savaitę viršija 90 procentų, antrąją siekia 70–90 procentų, trečiąją – 50–80 procentų, o ketvirtąją išlieka 50–60 procentų intervale.

Dėl tokių prognozuojamų sąlygų padidėja nušalimų, šalčio sukeliamo streso bei žemės ūkio augalų pažeidimų rizika. Taigi, nusiteikime, jog žiema artimiausiu metu nesitrauks.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienį daug kur pasnigs, vyraus negausus sniegas. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 3–8, aukščiausia dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Sekmadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną sniego tikimybė bus maža. Vėjas – šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, pietiniuose rajonuose kai kur – 5–8, dieną – 5–10 laipsnių šalčio.

Pirmadienį nesnigs. Vėjas naktį – rytinių krypčių, 5–10 m/s, dieną – pietinių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, Rytų Lietuvoje vietomis – 18–23, dieną – 6–11 laipsnių šalčio.

Hidrologinė situacija

Vasario 6 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas iki 27 cm per parą.

Artimiausiomis dienomis galimas didesnis vandens lygio svyravimas. Ant ledo atsiras vandens. Vietomis, kur ledas plonesnis, jis gali šiek tiek susilpnėti.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!

Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 39-45 cm.

O. Lidžiaus nuotr.

Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.

Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.

Skaityti toliau

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį siekė 76,2 val., o tai yra 85,9 % daugiau už 1991–2020 m. sausio mėn. vidurkį (41 val.). Sausį Saulė spindėjo netgi ilgiau nei vidutiniškai ji šviečia vasarį (65 val.), kuomet dienos trukmė yra ilgesnė.

Labiausiai saulėtų sausių trejetukas:
1 vieta priklauso 2014 m. (78,6 val. – Lietuvos vidurkis);
2 vieta priklauso 2026 m. (76,2 val. – Lietuvos vidurkis);
3 vieta priklauso 2010 m. (61,8 val. – Lietuvos vidurkis);

2026 m. sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo pagerinti 5 meteorologijos stotyse:
Šilutės AMS (90,4 val.) – buvęs rekordas (71,9 val. 2014 m.);
Nidos AMS (85,9 val.) – buvęs rekordas (78,0 val. 2014 m.);
Klaipėdos AMS (78,8 val.) – buvęs rekordas (60,6 val. 2010 m.);
Kauno AMS (78,7 val.) – buvęs rekordas (70,1 val. 2014 m.);
Kybartų AMS (77,1 val.) – buvęs rekordas (66,6 val. 2014 m.);

Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dūkšto ir Dotnuvos AMS 2026 m. sausis rikiuojasi antroje vietoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2014 m. sausiui). Biržų ir Lazdijų AMS užėmė 3 vietą (daugiau Saulė švietė 2010 ir 2014 m. sausio mėn.), o Telšių AMS – 7 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai sausio mėnesį Saulė yra švietusi Biržuose (98,8 val. – 2014 m.), Dūkšte (91,0 val. – 2014 m.) ir Šilutėje (90,4 val. – 2026 m.).

meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.

Skaityti toliau

REKOMENDACIJOS: pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne, šildymo įrenginiais, įsitikinkite, kad užsandarinti visi plyšiai. Pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos. Pasirūpinkite, kad nesušaltų augintiniai. Be rimtos priežasties venkite vykti iš namų. Prireikus išvykti, lauke stenkitės būti kuo įmanoma trumpiau, nestovėkite vietoje, nuolat judėkite.

Speigas – rečiau pasitaikanti itin žema oro temperatūra, kuri siekia ≤-30 ºC, tai – didelis ir spiginantis šaltis. Šis meteorologinis reiškinys beveik vienodai pavojingas visoms amžiaus grupėms, kai per labai trumpą laiką iškyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei.

Šaltis kelia grėsmę tiek lauke esančių žmonių sveikatai, tiek ir patalpose, jeigu sutrinka elektros ir/ar šilumos tiekimas. Nukenčia ne tik žmonės ar gyvūnai, bet ir augalai – ypač jauni sodinukai, kurie gali iššalti. Per speigą būnant lauke labiausiai pažeidžiamos kūno dalys yra veidas ir galūnės, taip pat neigiamai veikiama kraujotaka bei širdies darbas. Pernelyg ilgas buvimas šaltyje gali tapti rimtų nušalimų, netgi galūnių netekimo priežastimi. Esant šaltam ir sausam orui lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Kaip elgtis per šalčius

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lapkritį ir gruodį gyventojai gąsdinti „nuodingu“ rūku bei teiginiais, jog žiemą visiškai dėl jo nepasirodys Saulė. Sausio viduryje internete buvo platinami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai iš Kamčiatkos pusiasalio. O prieš keletą dienų paskleista melaginga žinutė apie klimatinį ginklą su neregėtu šalčiu. Esą temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki 70 ar net 100 laipsnių šalčio. Tačiau tai yra tik dar viena internete pasirodžiusi apgaulė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Pati žemiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo pasiekta 1956 m. vasario 1-osios ankstų rytą. Utenoje tuomet buvo išmatuotas absoliutus šalčio rekordas – net -42,9 °C.

Primename, kad speigo (t. y. -30 °C ir žemesnės temperatūros) Lietuvoje nebuvo jau beveik 14 metų. Paskutinį kartą speigas Lietuvoje pasitaikė 2012 m. vasario 2, 4, 5 ir 6 dienomis.

Faktas: artimiausiomis dienomis mūsų šalyje orai vėl atšals. Savaitgalis bus labai šaltas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį oro temperatūra gali nukristi net iki 25–30 laipsnių šalčio. Vis dėlto iki absoliutaus šalčio rekordo (-42,9 °C) ar tuo labiau iki nerealių -70..-100 °C – labai toli.

Vyraujant šaltiems orams neretai pasigirsta kalbų, kad klimato atšilimas esą kažkur pradingo. Vis dėlto nereikėtų apsigauti matant už lango net ir labai šaltus orus. Šių metų pirmąjį mėnesį paženklinęs ryškus orų atšalimas tėra tik regioninio masto. Nors sausis Lietuvoje greičiausiai taps šalčiausiu per pastaruosius 16 metų, bet globali temperatūra šiuo metu ir toliau išlieka aukšta. Taigi, žiūrėkime į pasaulį šiek tiek plačiau ir kiekvienas šaltų orų laikotarpis neatrodys kaip naujo ledynmečio pradžia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Skaityti toliau

Saulėti orai žadėdavo būsiant gražią vasarą ir gerus metus, debesuoti – esą daug žmonių mirsią, jeigu lyja arba sninga – bus didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia – tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Paprasčiau tariant, visi orų sąlygų variantai, išskyrus saulėtus, nulemia „blogą prognozę“.

Dar kitokie liaudies spėjimai remiasi sausio 25 d. vidurdienio orų sąlygomis. Senoliai galvojo, kad jei barsukas išlenda iš savo olos ir diena yra saulėta, žvėrelis pamatęs savo šešėlį išsigąsta ir eina atgal į guolį, tada apsiverčia ant kito šono ir užmiega. Tai reiškia, kad pavasaris bus vėlyvas. Jeigu oras apniukęs, barsukas išlenda iš urvo ir pripėduoja. Tuomet pranašaujama, kad kita žiemos pusė bus šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.

Ši diena dar vadinama ir Kirmėline (arba kirmėlių diena), nes tikėta, kad tądien trumpam iš žiemos miego pabunda gyvatės ir žalčiai. Taip pat, per pusiaužiemį žmonės žadindavo gyvybę: papurtydavo sode obelis, kad būtų derlingesnės, pastuksendavo į avilius ir taip žadindavo bites.

Tuo tarpu moksliškai sudarytos ilgalaikės prognozės šiuo metu žada, kad likusi kalendorinės žiemos dalis bus truputį šaltesnė ir sausesnė už daugiametį (1991–2020 m.) vidurkį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.

Skaityti toliau

Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu.

2025 m. Lietuvoje nuo 2017 m. neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Taip pat pernai fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai – Kybartuose (489 mm).

Pernai buvo užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

2025 m. balandžio 22 d. įvyko pirma metuose ir ankstyva šiltojo metų laiko (konvekcinė) audra. Jos metu iškritusi kruša, galėjusi siekti iki 3 cm skersmens, padarė nuostolių: apsunkino eismą krušos sluoksniu padengtuose keliuose, dėl vėjo ir perkūnijos trumpam buvo sutrikęs elektros tiekimas apie 3 000 vartotojų. Tačiau daugiausiai nuostolių patyrė žemės ūkis, kai krušos ledėkai vietomis stipriai pažeidė žydėti besiruošusius rapsus.

Po labai šilto kovo mėnesio (buvo vidutiniškai 3,7 °C šiltesnis nei įprastai) 2025 m. balandžio 25 d. prasidėjusios šalnos baigėsi tik gegužės 24 d. Tai buvo labai ilgas pavasarinis šalnų laikotarpis, su pertraukomis trukęs net 32 dienas. Daugiausiai nuo šalnos nukentėjo vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dėl didžiulio poveikio sodininkystės ir uogininkystės sektoriams buvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.

Iššūkių ūkininkams pridėjo ir liepos mėnesį buvusios mažai judrios vasarinės audros, nulėmusios ilgai trunkančius smarkius lietus. Atskiromis liepos dienomis vietomis buvo fiksuotos stichinio lygmens ir viena katastrofinio lygmens liūtis, o liepos 30 d. audros metu 28 stotyse iškrito stichinio ir 3 stotyse katastrofinio lygio kritulių kiekis. Intensyvios liūtys kai kur išguldė javus, apsėmė daržus, sodus, pastatus, vietomis išplovė kelius. Įmirkęs dirvožemis apsunkino javapjūtę: buvo sunku įvažiuoti į laukus nuimti derlių, trikdė kitus darbus. Dėl ilgo lietingo laikotarpio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

„Copernicus” klimato kaitos tarnyba paskelbė 2025 m. pasaulio klimato pokyčių ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagrindinės pasaulio ir regionų klimato tendencijos per metus.⁣ 2025 m. buvo treti šilčiausi metai pasaulyje po 2023 ir 2024 m., kuomet vidutinė temperatūra pasaulyje 2023–2025 m. laikotarpiu viršijo 1,5 °C palyginti su priešindustriniu (1850–1900 m.) lygiu, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis lygis buvo viršytas trejus metus iš eilės. Vidutinė metinė vandenynų paviršiaus temperatūra buvo 0,38 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Tai irgi trečia aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją.

2025 m. buvo treti šilčiausias metai Europoje, kurių vidutinė temperatūra buvo 10,41 °C, t. y. 1,17 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį.