www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas patvirtino, kad pagal šiuo metu esamas ilgalaikes prognozes žiema bus maždaug 1-1,5 laipsnio šiltesnė nei įprastai. Šis rodiklis neatspindi galimų temperatūros svyravimų ir šuoliukų, tačiau klimatologijoje tai žymus pokytis.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Žiemos stabiliai šiltėja
Įprasta vidutinė trijų žiemos mėnesių temperatūra yra 2,8 laipsnio šalčio (gruodį – 1,9, o sausį ir vasarį – 3,2 šalčio).
„Pagal naujausias tendencijas, dabar visos mūsų žiemos yra šiltesnės už daugiamečius vidurkius. Užpraėjusių metų žiema buvo labai šilta, viena šilčiausių pastarųjų metų žiemų. Praėjusi žiema buvo visu laipsniu šiltesnė nei įprastai. Panaši žiema turėtų būti ir šiemet. Tačiau tai nereiškia, kad nebus temperatūrų svyravimų ir šalto oro įsiveržimų.
Pagal dabartines tendencijas atrodo, kad labiausiai tikėtina jų sulaukti sausio mėnesį. Būtent jis prognozuojamas šalčiausias iš visų trijų mėnesių, nors taip pat beveik laipsniu šiltesnis už daugiametę normą. Tiesa, tokių šaltų periodų taip pat mažėja, ypač pajūryje. Rytų Lietuvoje jų turime kone kiekvienais metais ir šiemet, aišku, bent keleto šaltų dienų tikrai sulauksime“, – teigė klimatologas.
Pasak jo, norėdami prisiminti šaltesnes žiemas, turėtume grįžti į laikus prieš keletą dešimtmečių. Mat nuo 1990 m. žiemos linkusios akivaizdžiai šiltėti.
Ar bus sniego?
„Keletas žiemų vis dar pasitaikė sniegingų. Tai reiškia, jog buvo pakankamai šalta, kad išsilaikytų pastovi sniego danga. Šalčiausia šio dešimtmečio žiema buvo 2010 m., tačiau šiaip jau vyrauja tendencijos, kad pastovesnė sniego danga pradeda formuotis tik po Kalėdų arba sausio–vasario mėnesiais. Iki tol iškritęs sniegas neišsilaiko. Vis mažiau ir mažiau sniego sulaukia pajūris. Čia jo visada būdavo mažiau nei kitur, bet pastaraisiais metais ši tendencija dar labiau matoma.
Apskritai maždaug per 50 metų dienų su sniego danga per žiemos sezoną sumažėjo 10. Vykstant klimato kaitai jų dar labiau mažės, tačiau sulauksime daugiau ekstremalių reiškinių, kai nuo nulio temperatūra staiga nukrinta iki 20 laipsnių šalčio, arba vienu metu iškrinta labai didelis kiekis sniego. Mat klimato kaita susijusi ne tik su oro šiltėjimu, bet ir su ekstremalių reiškinių ir kontrastų dažnėjimu“, – svarstė pašnekovas.
Ar galime tikėtis saulėtų dienų?
Pasak D.Valiuko, vyraujanti nulinė temperatūra, kurios galime tikėtis ir šiemet, nėra pati komfortiškiausia dėl daugelio priežasčių. Esant tokiai temperatūrai dažnai susidaro plikledis, kurio vairuotojai neįvertina, be to, toks oras labai palankus įvairioms bakterijoms veistis, todėl daugėja peršalimo ligų, esant tokiems orams puikiai peržiemoja ir įvairūs augalų parazitai.
Kaip su šiltesniu oru susijęs saulėtų dienų skaičius? „Yra tiesos pastebėjime, kad kuo žiema šaltesnė, tuo daugiau saulės, o kuo ji šiltesnė – tuo saulės mažiau. Šaltis žiemą paprastai ateina su anticiklonais iš šiaurinių platumų, iš Sibiro ar Arkties, o būtent anticiklonas lemia, kad yra giedras oras: giedra, saulėta ir šalta. Kitas variantas – šilčiau ir apsiniaukę. Kadangi mūsų žiemos šiltesnės, saulėtų dienų savaime mažėja“, – teigė specialistas.
