www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Rudens poplūdžiai Lietuvos upėse yra būdingas reiškinys, tačiau šiais metais jis išsiskiria iš kitų savo dydžiu ir pasireiškimo laiku. Dažniausiai rudens poplūdžiai Nemuno žemupyje vyksta spalio – lapkričio mėnesiais, o šiais metais poplūdis prasidėjo mėnesiu anksčiau. Per paskutinius 25 metus rugsėjo–spalio mėnesiais Nemunu nutekėdavo vidutiniškai 3300 m3 vandens, o šiais metais nutekėjo net 8300 m3. Tokį vandens kiekį lėmė gausūs krituliai, kurių per abu mėnesius iškrito 259 mm, palyginimui, norma yra 124 mm.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Panašaus dydžio poplūdis užfiksuotas 1993-aisiais, kai nutekėjo 6600 m3 vandens. Tačiau tais metais vandens lygis Rusnės VMS net nepriartėjo prie stichinio lygio, o kelias Šilutė–Rusnė nebuvo apsemtas. Pastebėta, kad vandens lygis Nemuno žemupyje priklauso ne tik nuo prietakos iš aukštupio, kurios dydį lemia kritulių kiekis, bet ir nuo Baltijos jūros vandens lygio. Dėl sampūtos pakilęs jūros lygis iššaukia Kuršių marių vandens lygio pakilimą, o tai apsunkina Nemuno vandens nutekėjimą į marias ir Baltijos jūrą.
2017-ųjų rugsėjį Baltijos jūros lygis buvo 14 cm, spalio mėnesį lygis 25 cm aukštesnis už daugiametį, o 1993 m. rugsėjo mėnesį Baltijos jūros lygis buvo 1 cm žemesnis, spalio mėnesį 12 cm aukštesnis už daugiametį, todėl Nemuno vandenims nutekėti į marias didelių kliūčių nebuvo.
Kaip vandens lygis Nemuno žemupyje yra tampriai susijęs su Baltijos jūros lygiu – matosi iš sugretintų hidrografų.
Analogiška situacija buvo susidariusi ir šių metų pavasario potvynio metu, kai po besniegės žiemos, daugiausia dėl aukšto jūros lygio, buvo apsemtas Nemuno žemupys. Aukštas jūros lygis fiksuojamas būdavo ir anksčiau, tačiau pavasario potvynio metu pirmaeilį vaidmenį vaidino vandens atsargos sniego dangoje, jūros lygio įtaka buvo nežymi, o pastaraisiais metais Baltijos jūros lygio įtaka potvynių ir poplūdžių dydžiui yra lemianti.
