Egidijaus Jankausko, VE.lt, nuotr.Negalėdami įvažiuoti į patvinusius laukus ir numinti derliaus Šilutės rajono ūkininkai patirs nemenkų nuostolių. Jie nesitiki sulaukti iš Vyriausybės finansinės paramos nepaisant to, kad dėl nesiliaujančių liūčių visoje Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Tiesa, ūkininkai valdžiai pernelyg nesiskundžia, tačiau nerimauja dėl savo gyvulių.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, vanduo prieš porą dienų užliejo vos ne pusę rajono – vandenyje visas žemupys Šilutės pusėje. „Dėl tų vadinamųjų užliejamų pievų jau nieko nepadarysi. Buvo apsemtas ir Naumiestis, bet tai tik laikinas reiškinys – vakare vanduo pakilo, o dieną nuslūgo. O laukai visur įmirkę. Vanduo įsigėręs į gruntą, mat drenažo sistema nėra itin gerai veikianti. Tikriausiai šį rudenį liks daug nesuartų dirvų, daug nenuimto derliaus“, – sakė jis.
Bėdų pridaro Veiviržo upė
Ūkininkas Steponas Arčevskis iš Šilutės rajono Vilkyčių kaimo netiki, kad dėl liūčių patirti nuostoliai bus atlyginti. „Apie nuostolius dar negalvoju. Suku galvą,kaip bulves nukasti sekmadienį, jeigu nustos lietus. Negalėjau įvažiuoti į laukus iškulti kviečių, nuostolis bus didelis. Anksčiau dar gaudavome papildomų išmokų dėl nepalankių sąlygų, dabar pakeitė mokesčių sistemą, padarė išmokas už užliejamas pievas, bet nežinau, kaip už jas bus skaičiuojama“, – kalbėjo ūkininkas.
P. Budvyčio teigimu, tik vienas kitas ūkininkas pranešė, kad apsemti pasėliai. Prie Lapynų yra apsemti grikiai, kukurūzai, jų laukuose stovi vanduo, Lankupiuose apsemtuose laukuose nekulti javai. Vilkyčiuose patys matėme laukuose likusius kopūstus, nes žmonės nesitikėjo tokių liūčių šiuo metu ir nespėjo nuimti derliaus.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Antradienį patvinusi Veiviržo upė, įtekanti į Miniją, artėjo prie S. Arčevskio, kuris čia ūkininkauja nuo 1990 metų, namų. Pasak jo, ši problema jį kankina nuolatos, kai tik pakyla vanduo Veiviržo upėje. Stepono manymu, taip nutinka todėl, kad pažeista drenažo sistema. Yra atsidaręs tvenkinio vasarą lietaus vandeniui skirtas sutekėti vožtuvas. Gal ir žmogus prikišo rankas, tad iš tvenkinio perteklinis vanduo išbėga į Veiviržą. Kuo labiau vanduo upėje kils, tuo labiau bus semiama jo sodyba. Vyras sakė kreipęsis ir į rajono Savivaldybę, ir į seniūniją, bet niekas nieko nedaro, nes neturi lėšų. Steponas ir jo sūnus Mindaugas mano, kad tereikėtų tik nedidelio Savivaldybės darbo – sutvarkyti nefunkcionuojantį inžinerinį įrenginį, ir problema būtų išspręsta.
Pasak Stepo, šiemet potvynis nėra baisiausias. Maždaug prieš 10 metų, kai buvo pralaužtas pylimas, vandens buvo kur kas daugiau, visus pastatus apsėmė, nedaug betrūko, kad vanduo būtų pradėjęs tekėti ir į gyvenamąjį namą. „Buvo ir liūdnesnių metų. Pastaruoju metu potvynių sumažėjo, bet šiemet tas lietus, prasidėjęs nuo spalio 3 d., savo padarė. Dar vakar veršius ganėme, atėjome rytą – jie jau vandeny“, – kalbėjo S. Arčevskis.
Neįvažiuoja į laukus
Šiame krašte gimęs ir užaugęs ūkininkas S. Arčevskis iš viso su nuomojamais sklypais turi daugiau kaip 150 ha žemės ir sako, kad iš ūkininkystės įmanoma pragyventi. Pelningiausia – grūdininkystė. Šiemet jis spėjo nuimti daugiau nei pusę derliaus. Liko nenuimti apie 12 ha grikių, grūdinių kultūrų apie 40 ha bei 14 vagų, apie 14 arų, nenukastų bulvių.
Be laukų Vilkyčiuose, jis turi pasėlių plotus ir Lankupiuose, kurie šiuo metu yra visiškai apsemti. Ūkininkas gailisi, kad daugiau kaip 20 ha kviečių nėra nukulti, nes įvažiuoti į laukus nebegali net su traktoriumi. Pasak jo, jau viskas, žemės darbai be kitų metų juose nebebus dirbami.
Jau daugiau kaip savaitę į Steponas į laukus važiuoja tik su traktoriumi. Nebuvo nė vienos dienos, kad juose būtų galima dirbti be jo. Kartą užbuksavo, nutraukė trosą, sudaužė priekinį žibintą. Jam tas traktorius kainavo 185 tūkst. litų. Steponas sakė, kad daugiau traktoriaus nebemurkdys – nėra naudos.
Žinoma, tokio derliaus kaip ankstesniais metais Steponas nesitiki. Ir grūdų kokybė suprastės. Pasak jo, lenkai labai perka pašarinius grūdus, bet šiemet ir jų bus gerokai mažiau. Ūkininkas turi šiek tiek grūdų parduoti, bet nežino ar juos pirks, o vietos jiems sandėliuoti daug neturi. Priekaboje laikomo grūdų kiekio nenori parduoti, nes juk pavasarį reikės kažką sėti.
Steponas turi 9 stambius raguočius ir keturis veršiukus, dėl kurių nerimauja. „Iš drenažo kanalų bėgantis vanduo apsėmė ganyklas. Gyvuliai vargsta, stovi vandeny. Pirmą naktį į antradienį galėjo atsigulti. Vandens atsirado netgi ten, kur jo anksčiau net per didžiulius potvynius niekada nebūdavo. Gyvuliai paliko neišvežti, toks vargas. Anksčiau dėl pievų reikėdavo turėti sąlyginį gyvulių skaičių, nuo jų priklausydavo išmokos. Neturi gyvulių, sumažindavo beakcizinio kuro kiekį„, – pasakojo S. Arčevskis ir pridūrė, kad planuoja mažinti gyvulių skaičių, nes labai didelis vargas su jais. Ir vis dėlto vyras pasidžiaugė, kad verčiasi ne iš pieno ūkio – tik dabar pakėlė litro kainą iki 20 centų, o anksčiau ji buvo 8 centai.
Problema – vanduo kanaluose
Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus antradienį teigė, kad Šyšos vandenys pakilę nežymiai, 4 cm. „Šyša, Tenenys grįžta į savo vagas kaip pavasarinio potvynio metu, tačiau vandens yra pilni drenažo kanalai, jis yra apsėmęs pievas – tai didžiausia problema“, – sakė jis.
Kalbinti žmonės mano, kad jeigu būtų išpumpuojamas vanduo iš drenažo kanalų, ūkininkų situacija pagerėtų. Vasarą vanduo buvo išpumpuotas vos ne iki dugno, net gyvuliui kibiro vandens nebuvo galima pasemti. Kai šiemet rugsėjį prasidėjo pirmoji liūčių banga, vanduo iš kanalų dar buvo išpumpuojamas. „Vanduo juose nukrito kokius 30 cm, apsidžiaugėme – išgyvensime. Bet dabar nuo spalio 3 d. prasidėjo antroji banga, vandens, ko gero, niekas nebepumpuoja. Gal ne pagal planą visa tai. Senesniais laikais visada pumpuodavo. Juk esame pačiame žemupyje, žemiausiame taške, tai iš visur čia plūsta vanduo“, – sakė Steponas.
Gyventojai nepanikuoja
Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjo P. Budvyčio, žmonės dėl apsemtų sodybų į Savivaldybę nesikreipia. R. Rimkus pridėjo, kad vanduo bėga šalia kelių sodybų Žemaičių Naumiestyje, patvinę yra Vilkyčiai, Lankupiai, Valankupiai, pralaužtas Saugų seniūnijos Petrelių kaime esantis pylimas. Pasak jo, vadinamosios pelkininkų sodybos visada būną užliejamos ir vasaros metu, tad apie situaciją dabar nėra ko ir kalbėti – prie jų nei prieisi, nei privažiuosi.
Saugų seniūnija, turinti 3,6 tūkst. gyventojų, prasideda nuo Vilkyčių, nuo Veiviržo ir tęsiasi beveik iki Šilutės. Jos seniūno pavaduotojas, 15 metų Vilkyčiuose gyvenantis Kęstutis Sadauskas sako, kad Savivaldybė ekstremalią situaciją paskelbė dėl ūkininkų. Dėl potvynio gyventojai per daug nesiskundė, nors buvo kviečiami ir gelbėtojai, kad išvestų gyvulius. Kadangi melioracijos sistemos prastai veikia, vandens yra ir pačioje Saugų gyvenvietėje – semiami žmonių kiemai ir rūsiai.
„Mūsų žmonės prie tų potvynių yra įpratę. Prasidėjus antrai liūčių bangai, padėtis pablogėjo. Patvino Tenenys, pralaužtas Petrelių kaimo pylimas. Pylimai yra netvarkyti dar nuo sovietmečio laikų. Mums kiekvienais metais tenka susidurti su potvyniais, todėl gyventojai nepanikuoja, tik ūkininkams blogai. Bet kad laukai būtų apsemti, seniai taip bebuvo. Žmonės buvo įpratę iki lapkričio laukuose gyvulius laikyti“, – sakė seniūno pavaduotojas.
Pasak jo, iš laukų pareinančio Tenenio intako Zumiškės upelio vanduo turėtų ištekėti iš Tenenio, bet dabar jo srovė pakeitė kryptį ir jis liejasi į laukus.
Nerimauja dėl gyvulių
„Tie potvyniai mums įprastas dalykas. Tik tiek, kad žmonėms blogai dėl gyvulių, ir dėl pašarų bus liūdniau. Tas, kas spėjo, vos ne visu mėnesiu anksčiau juos susivarė į tvartą, tai pašarų reikės daugiau. O šiemet ir tos žolės ne tiek daug buvo, kažin ar bus kur jos pirkti.
Be to, taip staigiai nėra kur suvaryti tų gyvulių, gerai, kas tvartus susiremontavo, bet jeigu tik dabar važiuoja pirkti cemento, tai nekas. Aš su veršiukais turiu tik 15 gyvulių, tai suvedžiau į tvartą, ir viskas. Esu tik smulkus ūkininkas, turiu tik beveik 30 ha žemės. Gyvenu iš pensijos ir parduodu pieną. Anksčiau turėdavau 18 pieninių karvių, dabar turiu tik 8. Pasenau.
Ūkininkai bus nuskriausti, bet šiaip tas vanduo pas mus užeina, tai įprastas dalykas, ir jo kartais būna žymiai daugiau. Didžiausias potvynis buvo 2002-aisiais. Tada mano kieme vandens yra buvę man iki diržo, troboj šaldytuvą apsėmė, kieme – garažą. Su valtimi plaukdavau iki kelio. Gyvulius į priekabą sukėliau, vis tiek sėmė.
Dar tai visai mažas tas potvynis, tik tiek kad pievas pasėmė, gyvulius. Vienu žodžiu, jis ne laiku. Kad tai būtų nutikę kiek vėliau, kai jau gyvuliai tvartuose, tai pašaltų, susidarytų ledas, ir mes sau vaikščiotume, bėdos nebūtų. Dabar tragedijos nėra, Tenenys ne tokia didelė upė, vanduo jame labai greitai pakyla ir labai greitai nusėda. Bet jeigu taip visą laiką lis be sustojimo, išsilies ir Minija, – kalbėjo visą gyvenimą miškininku dirbęs, dabar ūkininkaujantis Antanas Balandis iš Sakučių kaimo, šioje vietoje gyvenantis daugiau kaip 40 metų.
Jis savo sodyboje turi tvenkinuką, žuvų prileidęs. Kai sodybą apsemia, jos išplaukia. Tuo metu, kai mes lankėmės, žuvys nebuvo išbėgusios, bet buvo gaila kieme apsemtų ir nenurinktų aviečių.
Beje, A. Balandžiui ankstesnių potvynių metu teko gelbėti stirnas Sakučių miške. „Rasdavome ir lapių, ant šakų persisvėrusių ir sudžiūvusių. Esame radę ir po 6-7 stirnas kartu nuskendusias. Kai pavasarį ilgai tęsiasi potvynis, blogai ir miško žvėreliams – žūva tiesiog neturėdami maisto. Dabar dar tokio pavojaus nėra“, – dalijosi prisiminimais ponas Antanas.
„Nuostoliai viršys 40 mln. eurų“
Šalies premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad Vyriausybės rezerve yra tik 1,5 mln. eurų. Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, reikia suprasti, kad nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams paramos nebus, tačiau Lietuva kreipėsi dėl paramos į Europos Sąjungos žemės ūkio komisarą.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius Liuksemburge, Ministrų Taryboje, pristatė Lietuvos žemdirbių patirtus sunkumus. Jo manymu, surinkus galutinę informaciją iš visų šalies savivaldybių, nuostoliai viršys 40 mln. eurų.
„Gavome įpareigojantį Žemės ūkio ministerijos raštą tikrinti informaciją apie rajono ūkininkų patirtus nuostolius ne pinigine, o hektarų išraiška. Kol kas dar nėra metodikos, kaip bus skaičiuojami nuostoliai“, – sakė P. Budvytis
Dalia Bikauskaitė, VE.lt
