www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Visame pasaulyje yra vykdomi ne tik oro ar vandens stebėjimai – stebima ir gyvoji gamta – gyvūnų migracija, jos mastai, augalų vystymasis, paplitimas ir pan. Neseniai Lietuvos ornitologai rašė apie neįprastai anksti sugrįžusius paukščius, taip pat buvo pranešta apie ankstyvą sulos tekėjimo pradžią. Tai, žinoma, rodo, jog gamta keičiasi kartu su besikeičiančiu klimatu.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stotyse kartu su hidrometeorologiniais stebėjimais ir matavimais yra atliekami ir fenologiniai augalų stebėjimai – fiksuojamos vaismedžių, vaiskrūmių, įvairių pavasarinių gėlių ir medžių vystymosi fazės bei jų pasirodymo datos. Šie procesai glaudžiai susiję su orų sąlygomis ir klimatu, todėl augalų stebėjimai yra laikomi vienu paprasčiausiu įrankiu tiriant klimato pokyčius.
Nuo seno ankstyvojo pavasario pradžia yra tapatinama su riešutinio lazdyno žydėjimu. Vidutiniškai Lietuvoje tai įvyksta balandžio 3 d. Tarnybos duomenimis, šiais metais pirmiausia lazdynai pražydo Kuršių nerijoje – vasario 21 d., o kitur šalyje lazdynai žydi būtent dabar. Tačiau fenologiniu požiūriu šie metai neišsiskiria iš kitų – 2008 m. lazdyno žiedai Kuršių nerijoje pastebėti dar anksčiau – vasario 8 d., o 2012 m. priešingai – žydėjimas buvo vėlyvas – nedidukai, rožiniai lazdyno žiedai pasirodė tik kovo 28 d.
Pavasario pranašu taip pat laikomas ir kitas, dar geriau žmonėms žinomas gamtinis procesas – sulos tekėjimas. Įprastai jis prasideda vidutinei paros oro temperatūrai viršijus 4–6 °C. Šiais metais vidutinė paros temperatūra 4 °C pasiekė dar paskutinėmis vasario mėnesio dienomis. Nors vėliau šiek tiek atvėso, gamtiniai procesai medžiuose nesustojo. Tarnybos duomenimis, anksčiausiai klevų sulos tekėjimas šiais metais užfiksuotas vasario 14 d. Raseiniuose. Tačiau praeitais metais klevų sula pasirodė dar anksčiau – vasario 7 d., o 2013 m., dėl gerokai vėsesnio kovo mėnesio, sula pradėjo tekėti tik balandžio pradžioje.
www.meteo.lt inf.
