www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nuo 1981 m. kiekvienais metais spalio 16 d. mini Pasaulio maisto dieną. Ši data buvo pasirinkta todėl, kad 1945 m. būtent spalio 16 d. buvo įkurta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Minėdamos šią dieną šalys organizuoja įvairius renginius ir akcijas, maratonus, parodas, spektaklius, konkursus ir kt.
Kiekvienų metų pradžioje oficialiai skelbiama Pasaulio maisto dienos tema arba devizas. Šių metų tema „Klimatas keičiasi, o kartu su juo keičiasi pramonė ir žemės ūkis“.
Ši diena minima siekiant informuoti visuomenę apie pasaulio maisto trūkumo problemą, netinkamą ir nesubalansuotą mitybą bei skurdą.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Jungtinės Tautos 2015 m. darnaus vystymosi viršūnių susitikime įsipareigojo per ateinančius 15 metų išspęsti bado problemą. Tačiau nesprendžiant klimato kaitos problemos šis tikslas nebus pasiektas. Viena didžiausių problemų, susijusių su klimato kaita, yra maisto saugumas. Skurdžiausių pasaulio šalių ūkininkai, žvejai, gyvulių augintojai kenčia nuo kylančios oro temperatūros ir vis dažnėjančių su oro sąlygomis susijusių nelaimių. Tuo pačiu pasaulio gyventojų skaičius stabiliai auga. Numatoma, kad 2030 m. reikės išmaitinti 8 mlrd. žmonių ir kad didės mėsos paklausa. Norint patenkinti šį poreikį, pasaulinę maisto gamybos apimtį reikės padidinti bent 40 proc.
Europoje kasmet iššvaistoma daugiau nei 100 milijonų tonų maisto produktų. Maistas švaistomas visose maisto gamybos, pardavimo, maitinimo paslaugų bei suvartojimo etapuose. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 16,7 proc. lietuvių prisipažino nuolat išmetantys apie 30 proc. įsigytų maisto produktų. 2–3 proc. lietuvių išmeta net 50 proc. viso įsigyto maisto. Tai veikia aplinką, ekonomiką ir visuomenę. Pagal Europos Sąjungos Tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategiją, iki 2020 m. ketinama iššvaistomo valgyti tinkamo maisto kiekį sumažinti perpus. Manoma, kad reikia žmonėms suteikti daugiau informacijos apie išvaistomą maistą, aiškinti užrašų ant etikečių „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ reikšmes, rūpintis, kad žmonėms netrūktų galimybių įsigyti saugaus ir kokybiško maisto.
Europos Sąjunga siekia, kad visame pasaulyje būtų užtikrintas aprūpinimas maistu. Taip pat, kad mitybos klausimai būtų įtraukti į švietimo ir sveikatos politiką. Europos Sąjunga bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis, kad būtų parengtos veiksmingos maisto valdymo sistemos, dėl kurių padidėtų neturtingiausių ir pažeidžiamiausių pasaulio žmonių grupių aprūpinimo maistu saugumas.
Jei žmonija nori, kad ir toliau būtų galima vartoti pakankamai saugius maisto produktus, turi pradėti rūpintis ją supančia aplinka. Žemė, vanduo, augmenija ir gyvūnija tai gamtos ištekliai, kurie mus maitina.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti saugodami šiuos brangius gamtos išteklius ?
1. Nešvaistykite be reikalo vandens (vietoj maudymosi vonioje rinkitės dušą; kol valotės dantis, užsukite vandens čiaupą; skalbdami skalbimo mašina, maksimaliai ją prikraukite skalbinių; sode augančius augalus laistykite surenkamu lietaus vandeniu).
2. Pabandykite plėsti savo mitybą (mėsos gamybai išnaudojama daug išteklių, t.y. vandens, elektros energijos, auginami grūdai bei kitas pašaras, todėl vietoj mėsos kartą per savaitę pabandykite vartoti ankštinius produktus).
3. Saugokite nykstančias žuvų rūšis (rinkitės valgyti žuvį, kurių yra populiacija yra didelė).
4. Žemė ir vanduo turi išlikti švarūs (nešiukšlinkite, mažiau naudokite cheminių medžiagų: dažiklių, chloro, rinkitės ekologiškus produktus, kurie mažiau teršia gamtą).
5. Pirkite ekologiškus maisto produktus (tai padės išsaugoti gamtą ir mažins klimato kaitą).
6. Tausokite elektros energiją (pirkite elektros energiją taupančius prietaisus bei elektros lemputes; jei nesinaudojate elektros prietaisais išjunkite juos iš lizdo; prižiūrėkite savo automobilius – taip sumažinsite išmetamų dujų kiekį).
7. Naudokite saulės baterijas ar kitas „žaliosios“ energetikos sistemas (sužinokite, ar galimas šių išteklių panaudojimas namuose, mokyklose, darbovietėse).
