Pozityvūs pamintijimai su vienu lyriniu nukrypimu po Šilutės rajono savivaldybės vadovų spaudos konferencijos.
Teisėjas skyrė laisvės atėmimo bausmę buratinui ir palaimingai atsikvėpė:
-Pagaliau ir aš pasodinau medį.
Maždaug taip ar panašiai skamba anekdotas, kurį neseniai man priminė vienas pažįstamas vyrukas.
Bet nereikia būti teisėju, kad pasodintum medį.
Tuo akivaizdžiai buvo galima įsitikinti praeitą šeštadienį įvykusios pirmosios nacionalinės miško sodinimo šventės metu.
Neslėpsiu, gražiais prisiminimais apie ją gyvenu iki pat šiol.
Beveik 7000 medelių, šiltų vaikiškų, švelnių moteriškų ir tvirtų vyriškų rankų su meile paliestų.
Dėl ateities – ar gali būti geriau?
Tikriausiai gali.
Klausimas – kam?
Juk yra tokių, kuriems visada bus negerai.
Bet esama ir tokių, kurie dar moka džiaugtis tuo, ką turi.
Lyrinis nukrypimas
Nors už lango ir stūgauja vėjas,
Nors danguj tvenkias lietus,
Šiandien aš būsiu pozityvus.
Todėl nerašysiu, kad valdžia bloga – ką išrinkom, tą turim.
Gal kitą kartą pavyks geriau?
Nors kas tas „geriau“, jau niekas ir nebežino.
Juolab kad visiems vis tiek nebus gerai.
Galbūt tai ir yra gerai.
Kitaip būtų baisiai nuobodu ir pilka.
Tektų iš naujo išgalvoti spalvas.
Atskirti juodą nuo balto.
Ar mums to reikia?
O dabar viskas savo vietose.
Vieni vykdo žvyrkelių programą, stato bokštus ir estakadas.
Kiti stebi ir peikia.
Treti teisia.
Ir visiems gerai – visi turi ką veikti.
Gerai ir tam, kurs žadėjo duoti man premiją už eiles, už šmaikštų žodį, bet nedavė – kad jį kur!… atsiprašau, išsprūdo, – juk tai vis šioks toks įvertinimas.
Ir nematau reikalo pykti.
Orestas
P.S. Apie spaudos konferencija parašysiu kitą kartą. Galbūt rytoj.
Kartais, tiesa, labai retai, tu nustebini. Dar rečiau – maloniai.
Įvertink komentarą: 3 3