Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             .                             

Sulos mėgėjams

Publikuota: 2016 kovo 14 Kategorija: Gyvenimas, Įvairenybės

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sula šiemet pradėjo bėgti vasario pradžioje, tad ja bus galima mėgautis ilgiau nei įprasta. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, ką būtina žinoti sulos mėgėjams.

Norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai šį gėrimą paženklinti, suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.

Leidžiant sulą taip pat privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal šią tvarką, sulą tekinti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos iš šiaurinės pusės, ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

Baigus leisti sulą, medžių žaizdas būtina užkimšti mediniais kaiščiais ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistas vietas nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medžiai nepradėtų pūti.

Labai svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.

Suloje yra daug vertingų mineralinių medžiagų, ją geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą, pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti keletą mėnesių.

vmvt.lt inf.

Išskirtinės kokybės sulčių pasterizatorius rasite Linchema.lt.

2 skaitytojų komentarai
as 2016 kovo 15d., 15:3181.7.78.91

Pavasario sula ir varguoliai…
Vos saulelė vėl atkopdama pradeda budinti svietą, viena dalis varguolių pradeda triūbyti apie sulą ir jos naudą etc., o kita dalis su bidonais, grąžtais ir kitais padargais sliūkinti į gamtą – vogti sulos… Beržų ir (kartais, nes ne visi pažįsta) klevų syvų. Atsigerk, žmogau, vandens iš krano geriau – bus geriau ir tau pačiam, ir gamtai.
Vegetarai ir kiti visokie negeria pieno ir mėgsta postringauti, kad pienas – veršiukų ėdesys ir žmogus su tuo reikalu neturi turėti nieko bendro. A nia? Tai ko tada visi taip garbina sulą? Juk sula – medžių šakelėms, lapeliams ir pumpurėliams. Negi taip vargingai gyvenam, kad sprindinį grąžtą sukišam beržo kamienan? Vos vos salsvą vandenėlį renkam? Jau verčiau į Lenkiją nuvažiuot, jei bėda prispyrė ir Lietuvoj cukraus nebeįperkat.
O dabar prie reikalo. Praeitą savaitę nusiperku geltoną žurnalą. Liaupsės sulai. Feisbuke – liaupsės sulai. Va, iš vienos sveikuolių feisbuke grupės informacija apie sulą:
“Beržų sula-kaip gyvas vanduo.Ji turi galybę naudingų savybių, ir jokio neigiamo poveikio.Suloje yra 0,5-2 % sacharinų,(gliukozė,fruktozė),C, PP vitaminų,kalcio(56,5mg/kg), magnio(22,0mg/kg), natrio(14,5mg/kg), kalio(115mg/kg), geležies druskų,daugiau kaip 10 organinių rūgščių,aromatinių junginių, 9 mikro-ir makro elementai. Šviežios beržų sultys gerai tonizuoja, mažina nuovargį,išsekimą, mieguistumą ir vispusiškai stiprina organizmą. Beržų suloje retai aptinkama nitratų.”

Panagrinėkim? Kas yra sacharinai? Tik varguoliai žino. Jei jie būtų ne varguoliai, vartotų mokslišką terminą “sacharidai”, o jei būtų išsilavinę – tai – angliavandeniai. Bet… Kam jiems tie “sacharinai”, jei tie patys forumai ir spauda klykia – cukrus – blogai, cukrus sukelia vėžį… O čia, prašau, “sacharinai” pristatomi kaip gėris. O kalcis ir magnis? Patikėkit, jūsų visų vanduo iš šulinio ar iš čiaupo tikrai turi daugiau tų mineralų nei sula. Vuo, sula turi ir natrio? Biesas jo nematė, bet juk tai kita baltoji mirtis! Druska. Taip, tai elementari valgomoji druska. Na, suloj jos “mizeris”, bet kam dėti tą akcentą? Ai, dar geležies druskų yra? Bet juk geriamajame vandeny jos tiek, kad net kai kurios vandenvietės šalina jos perteklių. Beje, garantuoju, kad rašantys negalėtų įvardinti nė vieno aromatinio junginio. Lažinamės? Beje, ką duoda tų junginių paminėjimas? Ar tikrai rašantys suvokia, kad pats paprasčiausias aromatinis junginys yra … benzenas (mokykliniais laikais dar vadintas benzolu)? Nuodingas, mirtinas, vėžį sukeliantis junginys. Cha cha.

Bet iš kur ir kada suskambo tie ditirambai sulai? Ogi iš baudžiauninkų ir varguolių gyvenimo aplinkos, kai dauguma žmonių dėl tam tikrų aplinkybių gyveno pusbadžiu ir … nesveikai. Taip taip, nesveikai; ir baikim idealizuoti senąjį kaimą prieškariu ar dar anksčiau. Gyvulių mėšlas keliaudavo čia pat, ant dirvos, auksinį tualetą, kaip Kaune, už 600000 Lt, irgi ne kiekvienas ūkininkas turėjo (ką jau kalbėti apie samdinius ir jų šeimas), tad kakojimas už trobos į dirvą buvo natūralus ir visiems priimtinas (juk lietuviai didžiuojasi indiška kilme, ten veržiasi nušvitimo, o pasirodo, tą nušvitimą buvo galima pajusti kiekvienos gryčios patrobiuose). Kakojimas su kirmėlėmis ir jų kiaušinėliais bei nitratais, kai visai šalia – šuliniai. O taip, tais laikais sula buvo grynų gryniausias tyrumas, palyginus ją su tuo, ką tada gerdavo. O ką valgydavo? Viduržiemį organizmas buvo alinamas Advento. Tik geriausiuose ūkiuose visi gaudavo raugintų kopūstų. Geriausiu atveju – pažaliavusios bulvės. Virtos bulvės su aliejuota druska. Karvės užtrūkusios, pienuko nėra… Ir tada – Gavėnia – dar vienas išbandymas ir garantuota priemonė avitaminozei… Garantuotas oranizmo “damušimas”. Jei netikite, paskaitykite, kas dar neskaitė, Žemaitę, Baltušio parduotas vasaras…
Vo, tada pavasarinė sula ir buvo išganymas nualintam organizmui. Nesvarbu, kad vitamino C joje vos keli miligramai, bet organizmas, garantuoju, net nuo tokio kiekio giedodavo priešvelykines giesmes. Ir tie keli švariame (plius minus) gamtos eliksyre atsidūrę miligramai natrio, kalio ar kitų mineralinių medžiagų darė stebuklus, aromatiniai junginiai įsipindavo į organizmo antioksidacines sistemas, o organinės rūgštys – į Krebso ciklą. Žodžiu, balius oranizmui.
O dabar? Kam ta sula su organinėmis rūgštimis ir vitaminu C, jei net pačio vargingiausio varguolio šaldytuve rasi bent pusę citrinos (nes iš kitos pusės jau bus išspaustos sultys ir išgertos “ant tuščio”) ar butelį vytauto mineralinio, kurio litre dešimtys kartų daugiau mineralų, nei litre sulos? Kam jums aromatinės medžiados iš sulos, jei žaliosios (ar juodosios, ne taip madingos) arbatos puodelyje jų yra šimtus kartų daugiau, nei visame sulos bidone?
Atsibuskit. Atsibuskit ir sulą palikit medžiams. Nežalokit jų kamienų, nors ir teigiama, kad tai ir nedaro žalos. Esate matę miške apgleivijusius beržų kamienus po sulos leidimo? Gražu? Sakote, kad darote gerą darbą, nes skruzdėlės ten dar pageria prarūgusių syvų? Nesvaikit, skruzdėlės tikrai pačios susiras, ko joms reikia.
Trūksta vitaminų? Traukia gamta? Tai kriskit ant pilvo – zuikio kopūstai jau kelia galvas. Tikrai norit gamtinio vitamino C? Keli gražiai nupjauti eglišakiai žalos gamtai nepadarys, o vitamino C juose – kaip kokiuose trijuose kibiruose sulos. Pagaliau galite nueiti į vaistinę vitaminų, o jei labai striuka su pinigais – tai į rusiškų papildų kioskelį turguje (Kalvarijų ar Kaune prie stoties).
Tai kokio velnio reikia gręžti beržų kamienus?

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 3

Atsakyti

skaitytojui AS 2016 kovo 16d., 15:1484.46.204.1

varguoli tu varguoli, daug ismanai apie tai kaip pilstyti kiaurai, daugiau nieko. Sula kaip ir arbuzas valo inkstus, pasalina susikaupusias nuodingas medziagas per slapima, va kur jos nauda. Minimaliai turi ir kitu lementu, kurie gyvenimo kokybes daug nekeicia. O toliau skonio reikalas. paciam matau kaip 6 lygio veganui sunku priimti zmogaus prigimti buti mitybos grandines virsuje, tai prasom, megaukis sintetiniais vaistukais ir maitinkis viskuo kas nemeta seselio:) sekmes!

Įvertink komentarą: Thumb up 2 Thumb down 0

Atsakyti

Rašyti komentarą