Oresto Lidžiaus nuotr.Kuršių marių žvejų teigimu, nuo praeitų metų įsigaliojusios žuvininkystės įstatymo pataisos ne juokais apsunkino jų gyvenimą. Todėl jie iš naujo beldžiasi į LR Seimo duris, tikėdamiesi išprašyti palankesnių sąlygų savo verslui.
Be to, jie norėtų, kad Kuršių marios būtų priskirtos Baltijos jūros priekrantei, mat tuomet jiems atsivertų galimybės gauti didesnę paramą iš ES fondų verslo plėtrai.
Penktadienį Šilutės rajono savivaldybėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame kalbėta apie Kuršių mariose žuvį gaudančias įmones slegiančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
Pamario žvejų interesams atstovaujančios asociacijos „Lampetra“ pirmininkės Sigitos Jakubauskienės teigimu, praeitų metų pavasarį Seimui priėmus kai kurių žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo naujais straipsniais įstatymą, Kuršių marių žvejus užgriuvo naujos problemos, kurios esą apkartino jiems gyvenimą ir apsunkino verslą.
Daugiausia problemų dabar esą kyla dėl dvigubo apmokestinimo žuvų ištekliams atkurti, žvejybos įrankių kvotų skirstymo ir šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų, atsirandančių dėl pakartotinių žvejybos produktų apskaitos pažeidimų.
Dvigubas apmokestinimas
Anksčiau Kuršmarių žvejai mokėjo vieną mokestį – Aplinkos ministerijai – 3 proc. nuo pradinės žuvų kainos. Dabar jiems užkrautas naujas mokestis – už žvejybos įrankius, kurį jie turi sumokėti žemės ūkio ministerijai. Abiem atvejais lėšos skiriamos žuvų ištekliams atkurti.
Dalį žvejybos įrankių kvotos įmonės privalo įsigyti aukcione, todėl mokestinė našta joms dar labiau padidėja.
S. Jakubauskienės teigimu, dėl to kai kurioms įmonėms vien tik šiems mokesčiams tenka atseikėti 8 proc. visų savo pajamų, o visų Kuršių mariose žvejojančių įmonių (tokių priskaičiuojama per 40) vidurkis – 5 proc. visų pajamų.
Esą Baltijos jūros priekrantės žvejų tokia mokestinė našta neslegia, todėl Kuršių mariose žvejojančios įmonės, nors ir žvejoja kone tokias pat žuvis, tampa nekonkurencingos.
Kuršmarių žvejai pageidauja, kad būtų paliktas vienas mokestis. Esą ir Seimo Teisės departamentas savo išvadose dėl parlamentui pateiktų naujų žuvininkystės įstatymo pataisų pripažįsta, kad dviejų mokesčių žuvų ištekliams atkurti neturėtų būti.
Žvejai prašo, kad būtų skaičiuojamas tik mokestis už žvejybos įrankius (Žemės ūkio ministerijai), o mokesčio Aplinkos ministerijai būtų atsisakyta.
Problemos dėl aukcionų
Pernai metais Kuršmarių žvejai žvejybos įrankių kvotų aukcionų dar išvengė, mat jų kvotos buvo paskirstytos dar iki įsigaliojant žuvininkystės įstatymo pakeitimams, todėl tie, kas žvejojo mariose bent trejus metus, turėtą įrankių skaičių išsaugojo savo rankose be papildomų išlaidų. Tačiau jau nuo šių metų dauguma žvejybos įmonių buvo priverstos dalyvauti aukcione dėl teisės naudoti žvejyboje dalį savo tinklų. Mat dabar be aukciono vienam ūkio subjektui gali būti skirta ne daugiau kaip 2 procentai Aplinkos ministerijos nustatyto limito – tai yra ne daugiau kaip 19 žvejybos įrankių.
-Kai kurios įmonės dalyvauja europiniuose projektuose ir negali mažinti veiklos apimčių. Todėl jos yra priverstos dalyvauti aukcione, kad išsaugotų teisę naudoti visus turimus įrankius, – Seimo Kaimo reikalų komitetui aiškino S. Jakubauskienė. – Ačiū Dievui, kad šiemet aukcione nepasirodė naujų žaidėjų, ir mūsų įmonės varžėsi tik tarpusavyje. Bet jeigu ateityje ateitų naujų, tai ne visiems mūsų žvejams bepavyktų išsipirkti turėtas kvotas, todėl jiems taptų neįmanoma vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir viskas sugriūtų…
Absurdo tokioje tvarkoje teigė įžvelgiantis ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Anot jo, kaip gali būti, kad, pavyzdžiui, 67 įrankius žvejyboje naudojančiai įmonei paliekama teisė į 19 tinklų, o dėl teisės naudoti kitus ji turi dalyvauti aukcione. „Tokio absurdo aš neįsivaizduoju ne tik žvejyboje, bet ir bet kuriame kitame versle“, – teigė Seimo narys.
Kuršmarių žvejai pageidauja, kad be aukciono leidžiamos gauti įrankių kvotos dydis vienai įmonei būtų padidintas bent iki 3 procentų bendro limito – tai yra iki 29 įrankių. Esą net ir tokiu atveju aukcionui liktų 7 proc. žvejybos įrankių – 2 proc. daugiau nei žvejybos Baltijos jūros priekrantėje įrankių aukcionuose.
Žuvų kiekis – iš akies
Ištraukę tinklus ir dar būdami vandenyje, žvejai privalo užpildyti žvejybos žurnalą, įrašydami į jį sugautų žuvų rūšis ir apytikslius kiekius, nepamirštant įrašyti žvejybos datos. Šie duomenys tikslinami jau krante, peržiūrėjus ir pasvėrus žuvis.
Tačiau, anot žvejų, valtyje vidury marių ne visada įmanoma atskirti, kokių tiksliai rūšių žuvys spurda tinkluose. O jeigu marios audringos ar pliaupia lietus, tai ši misija tampa dar sunkiau įveikiama. Esą todėl pildant žvejybos žurnalą pasitaiko klaidų, kurios laikomos verslinės žvejybos tvarkos pažeidimu. Bet blogiausia tai, kad žvejybos žurnalo pildymo reikalavimai toliau griežtinami, ir gali nutikti taip, kad tokio pobūdžio pažeidimas, padarytas antrą kartą per metus, gali būti prilygintas šiurkščiam pažeidimui. O už du šiurkščius pažeidimus iš įmonės gali būti 3 metams atimta žvejybos kvota.
Kuršmarių žvejai pageidauja, kad pirminė žuvų apskaita būtų supaprastinta.
Kad įtikintų Seimo narius, jog valtyje ant vandens iš tikrųjų ne taip paprasta net apytiksliai nustatyti sugautų žuvų kiekį ir jų rūšys, žvejai pakvietė parlamentarus po posėdžio kartu plaukti į marias traukti tinklų.
Kuršių marios – Baltijos jūros dalis?
Kuršių marių žvejai nebenori žvejoti vidaus vandenyse, dabar jie jau pageidauja, kad marios būtų priskirtos Baltijos jūros priekrantei. Juolab kad Kuršių mariose gėlas vanduo kuo toliau, tuo labiau maišosi su jūros sūrimu. Jau nekalbant apie visokius jūros gyvius, kurių vis daugiau pakliūna į mariose žvejojančių įmonių tinklus.
Vis dėlto S. Jakubauskienė neslėpė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl pamario žvejai pageidauja Kuršių marių statuso pakeitimo, yra susijusi su europine parama naujajame finansiniame laikotarpyje – jiems, kaip vidaus vandenų žvejams, šviečiasi viso labo 50 proc. paramos intensyvumas, tuo tarpu jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms bus kompensuojama iki 80 proc. projektų išlaidų.
LR Seimo Kaimo reikalų komitetas tam neprieštaravo. Parlamentarai teigė suprantantys bei palaikantys pamario žvejus ir dėl kitų penktadienio posėdyje iškeltų problemų. Vis dėlto galutinį sprendimą visais žvejybos verslininkams rūpimais klausimais turės priimti Seimas.
