Minijos kaimo gyventojams teks įteisinti savo lieptus

Trečiadienį, po individualių gyventojų priėmimų ir susitikimo su Šilutės rajono savivaldybės vadovais, Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė lankėsi Minijos kaime ir paragino vietos gyventojus įteisinti savo lieptus.

Minijoje yra kelios dešimtys lieptų, tačiau NŽT nė dėl vieno statybos nėra davusi sutikimo.

„Lieptų įteisinimo procedūros išties yra labai nesudėtingos ir labai paprastos, – sakė D. Gineikaitė. – Norėtųsi, kad lietuviškąja Venecija vadinamame kaime būtų išspręsta lieptų įteisinimo problema. Matome ne vieną stacionarų liepto statinį, tačiau mūsų duomenų bazė rodo, kad nėra išduoto nė vieno NŽT sutikimo dėl liepto statybos Mingėje. Norime paraginti gyventojus ir padėti jiems įsiteisinti savo lieptus“.

Didžioji Minijos kaimo lieptų dalis – pontoniniai, tačiau yra ir stacionarių, ant polių įrengtų lieptų.

Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje visais atvejais yra privaloma gauti NŽT sutikimą, nepriklausomai nuo liepto dydžio.

Sutikimus statyti lieptus išduoda teritoriniai NŽT skyriai, atsiklausę vietinių savivaldos institucijų, regioninių parkų direkcijų ir kitų susijusių institucijų. Sutikimai gali būti išduodami nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra žemės sklypas.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką NŽT reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės (toliau – taisyklės). Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad sutikimas gali būti išduodamas šiems subjektams:

1. Privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį;

2. Valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį;

3. Savivaldybės ir valstybės institucijoms, jeigu laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti.

Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti lieptą, NŽT teritoriniam skyriui pagal vandens telkinio buvimo vietą turi pateikti tik du arba tris dokumentus:

1. Prašymą;

2. Bendraturčio sutikimą dėl planuojamo laikino nesudėtingo statinio statybos valstybiniame vidaus vandens telkinyje, jei žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims;

3. Supaprastintą laikino nesudėtingo statinio projektą.

Prašymus dėl lieptų statybos NŽT teritoriniai skyriai privalo išnagrinėti ir išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) per 20 darbo dienų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse yra reglamentuojama, kad:

1. Asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu ar naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikini nesudėtingi statiniai statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Rekreaciniu žemės sklypu laikomas teritorijų planavimo dokumentais suformuotas kitos pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, skirtas rekreacijai, – kuriam nustatytose naudojimo sąlygose yra reikalavimai, susiję su rekreacinių išteklių naudojimu ir apsauga, rekreacinės infrastruktūros įrengimu, rekreacinių želdinių įveisimu ir kt. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti;

2. Valstybiniame vidaus vandens telkinyje įrengiamas laikinas nesudėtingas statinys negali būti ilgesnis kaip 25 procentų toje vietoje, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį, esančio valstybinio vidaus vandens telkinio pločio, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m;

3. Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms jachtų ir valčių elingų statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga jų funkcijoms atlikti.

Sutikimas neišduodamas, jeigu planuojamo laikino nesudėtingo statinio statyba ir naudojimas valstybiniame vidaus vandens telkinyje prieštarauja Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Liepto statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neturint galiojančio NŽT sutikimo, yra laikoma savavališka statyba (statyba neturint statybą leidžiančio dokumento) ir valstybinės žemės užėmimu, už kurį pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatytos baudos. Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už ATPK 45 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą užtraukia dar didesnę baudą: nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

www.nzt.lt inf.

Susijęs: „Pamario žemė kaimo žmonių ašaromis laistoma“