Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Dieta smegenims

Publikuota: 2014 spalio 27 Kategorija: Gyvenimas, Sveikata

ve.lt nuotr.ve.lt nuotr.

Lavinti atmintį, pagerinti dėmesio koncentraciją ir reakciją įmanoma bet kuriame amžiuje. Padėti nebūtinai gali vien kokie nors mokslininkų atradimai ar juo labiau – “stebuklinga” piliulė. Viskas, ko reikia smegenims, yra maisto produktuose. Pristatome rusų dietologių Marijanos Trifonovos ir Rimos Moisenko sudarytą naudingiausių produktų smegenims sąrašą.

Tonusui pagerinti

Labiausiai mūsų smegenims reikia B grupės vitaminų. Būtent jie svarbūs normaliam nervų sistemos darbui, gerina dėmesį, gebėjimą susikaupti, atmintį ir kitas psichines būsenas. Dietologai pabrėžia šių vitaminų svarbą kūrybinį darbą dirbantiems žmonėms ir vadina juos “kūrybingumo vitaminais” dėl jų poveikio protiniams gebėjimams.

Kur ieškoti: pirmiausia žirniuose, jie gerina visas smegenų funkcijas. Taip pat avižų košėje: ji mus veikia kaip antidepresantai ir padeda nuo nemigos. Toliau sąraše – graikiniai riešutai, nevalyti ryžiai, žalios daržovės, mėsa, pieno produktai.

Atminčiai – vanduo

Visų pirma būtinas vanduo. Jo trūkumas blogina smegenų veiklą: sunku susikaupti ir blogai įsimenama nauja informacija. Aštuonios stiklinės vandens per dieną turėtų pagerinti situaciją. Gerti reikia mažais gurkšneliais, stengiantis pajusti, kaip vanduo organizmui teikia jėgų.

Ginkmedis – gana populiari priemonė Rytuose siekiant susigrąžinti atmintį. Šis augalas gerina kraujo cirkuliaciją, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir maistingųjų medžiagų, taip pat apsaugo smegenis nuo galimo pažeidimo.

Rozmarinas dėl jame esančios karnozolio rūgšties pagerina atmintį iki 18 proc. Netgi rozmarino kvapas gali pakelti darbingumą.

Proto aiškumui

Smegenų senėjimas – tai procesas, kai laisvieji radikalai ilgainiui pažeidžia ląsteles. Žmogaus smegenis sudaro apie 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Tai svarbiausios smegenų audinio ląstelės, kuriose gimsta signalai, koordinuojantys visą žmogaus kūno veiklą. Kitaip negu kitos audinių ląstelės, pažeistos žuvusios nervinės ląstelės nebeatsinaujina. Žmogui senstant palaipsniui mažėja ir neuronų kiekis. Pristabdyti šį procesą gali padėti antioksidantai, būtent B grupės vitaminai, C ir E.

Kur ieškoti: vaisiuose ir daržovėse. Vitamino E ypač turtingi avokadai. Kiek mažiau jo migdoluose, linų ir moliūgų sėklose, taip pat žaliose salotose. Iš šių produktų galima pasigaminti skanias ir naudingas salotas: sumaišykite avokadų gabalėlius, suplėšytus bet kokių salotų lapus, migdolus ir sėklas, pagardinkite sezamų aliejumi. Dietologai rekomenduoja įtraukti šias salotas į kasdienį racioną.

Vitamino C itin gausu uogose – braškėse, serbentuose, avietėse. Daug šio antioksidanto yra ir brokoliuose (netgi daugiau nei citrusiniuose vaisiuose).

Patarimas: pamirškite įprastą rafinuotą aliejų, jame nėra nieko naudingo. Vitamino E rasite tik šaltai spaustame aliejuje. Panašiai ir su javais: greitai paruošiamos košės pagamintos “cheminiu keliu”, joms nebėra kuo su mumis pasidalinti. Naudingų medžiagų rasime tik neskaldytuose grūduose.

Intelektui

Magnis, geležis ir cinkas – svarbiausi smegenų pagalbininkai. Magnis pagerina kraujo cirkuliaciją, o kartu ir protinę veiklą, svarbus kovojant su stresu. Cinkas reikalingas dėmesio koncentracijai, geležis padeda išlaisvinti matematinius gebėjimus.

Kur ieškoti: magnio gausu avokaduose, riešutuose, artišokuose, pupelėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, obuoliuose, jo turi ir česnakai, greipfrutai, lęšiai (pastarieji, beje, labai naudingi gydant anemiją). Geležies turtinga paukštiena, kepenys ir grūdai. Cinko yra ir moliūgų sėklose.

Žmogaus smegenys “mėgsta” riebalus. Žinia, riebalai skirstomi į naudingus ir žalingus. Taigi riebi vištiena su gruzdintomis bulvytėmis ne tas pats, kas riebi silkė ir sėmenų aliejus. Smegenims reikalingos nepakeičiamos riebalų rūgštys omega-6 ir omega-3. Pirmųjų daug yra aliejuje ir jo pagrindu pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, margarine. Antrųjų – žuvų taukuose, riešutuose, linų sėmenyse, sėmenų aliejuje. Atminkite: užtenka 100 gramų žuvies ir šaukštelio augalinio aliejaus per dieną, kad smegenys būtų aprūpintos reikiamu omega-3 kiekiu.

Dienos režimas

“Mes nuolat girdime dietologus sakant: geriausia dieta – reguliarus maitinimasis. Ir tai ne šiaip žodžiai. Jei organizmui trūksta kokių nors mikroelementų, jis “atima” juos iš smegenų, taip gerokai sumažindamas kaupiamas atsargas”, – aiškina dietologė M. Trifonova. Kad taip neatsitiktų, svarbu laikytis tam tikrų principų.

Pusryčiai: pradėkite rytą nuo košės, išvirtos neriebiame piene. Tokie pusryčiai turtingi angliavandenių, o tai reiškia, kad organizmą aprūpinsite jėga bei ištverme, ilgai nejausite alkio, o ir gerą nuotaiką bus lengviau išsaugoti.

Pietūs: kad padidintume darbingumą ir pagerintume atmintį, vidurdienį suvalgykite mėsos ar žuvies, garnyrui – pavyzdžiui, rudųjų ryžių.

Vakarienei labai naudinga valgyti natūralų jogurtą, gerti pasukas ar kefyrą. Baltymai stiprina raumenis, o naudingieji riebalai mažina streso daromą poveikį.

Optimizmui – manganas

Prislėgtą nuotaiką dažnai lemia elementarus mangano trūkumas. Šį mikroelementą dietologai vadina “optimizmo sargu” – jis mažina dirglumą, padeda smegenų ląstelių sintezei ir veikia informacijos perdavimo greitį. Kai organizmas nejaučia mangano trūkumo, greičiau suvokiame informaciją, jaučiamės ramiau ir tvirčiau.

Kur ieškoti: kopūstuose, burokėliuose, nesmulkintų grūdų produktuose, žalumynuose. Šiuose produktuose taip pat yra ląstelienos, kuri, žinia, neblogai valo žarnyną.

Ramybei – folio rūgštis

Streso valdymas daugiausia priklauso nuo hipofizės gebėjimo gaminti vadinamuosius antistresinius hormonus. Dirglumas gali padidėti dėl to, kad hipofizei labai trūksta vitamino E, B grupės vitaminų, ypač B5, B2, cholino ir magnio. Jaudriam ir nuolat pavargusiam žmogui gali trūkti ir folio rūgšties.

Kur ieškoti: avokaduose, migdoluose, lęšiuose, avižiniuose dribsniuose, žaliose salotose, sūryje, piene, kviečių sėlenose, moliūgų ir sezamų sėklose, migdoluose ir kituose riešutuose, špinatuose, pupelėse. Folio rūgšties yra žaliose daržovėse – šparaginėse pupelėse, žaliuose žirneliuose.

Kai reikia “suvalgyti” stresą…

Jei turite įprotį nervindamiesi valgyti, tai rinkitės bent jau naudingus produktus, pavyzdžiui, kartųjį šokoladą, migdolus, uogas.

Kartusis šokoladas turi teobromino, magnio, vitaminų E ir B2, padeda sumažinti dirglumą, ramina ir skatina endorfinų, laimės hormonų, gamybą.

Migdoluose taip pat yra magnio ir vitamino E, tačiau jie labiau kaloringi, taigi reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 50 g per kartą. Visos dienos norma – saujelė.

Liesos jautienos, ėrienos ar triušienos gabalėlis padės nugalėti nuovargį ir padidins ištvermę.

Streso metu organizmas itin aktyviai naudoja vitaminą C, taigi rinkitės vaisius ir uogas, turtingus šio vitamino. Dietologai patiriant stiprų stresą rekomenduoja šių produktų užkąsti kas valandą.

Gali būti aktualus magnio pasisavinimas.

Rašyti komentarą