Vieša kritika Šilutėje - tabu? (ivairove.lt pav.)Po teismus keletą metų vaikščiojęs žvejybos įmonės savininkas Modestas Griciūnas iš paskutiniojo posėdžio išėjo pakelta galva. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas neseniai paskelbė nutartį, kuria atmetė Virginijaus Domarko, buvusio žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovo pretenziją dėl visuotiniame susirinkime neva patirto šmeižto. Nes ji nepagrįsta.
V.Domarkas prieš penkerius metus buvo atleistas iš asociacijos pirmininko pareigų, kaip praradęs jos narių pasitikėjimą. Jis buvo patikrintas slaptu balsavimu, kuriame daugumos palaikymo vadovas negavo. Neužilgo V.Domarkas ir užsuko teismų karuselę.
Privataus kaltinimo tvarka jis kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąsias bylas dėl šmeižto dviem asociacijos tarybos nariams – Andriui Repinui ir Modestui Griciūnui. Jie susirinkime asociacijos tarybos daugumos vardu, svarstant V.Domarko veiklą, griežtai kritikavo tuomečio vadovo sprendimus ir veiklos metodus.
V.Domarkas susirinkime elgėsi arogantiškai, neišsklaidė žvejų įtarimų, bet išplatino pareiškimą, kuriuo apkaltino jį kritikuojančius tarybos narius neva siekiančius jį nušalinti dėl galimybės prieiti prie europinės paramos dalybų.
Vieša kritika – tabu
V.Domarko įtarimai dėl tarybos narių sąmokslo prieš jį ir gviešimosi į europinės paramos dalybas subliūško.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijole Bagdonienė pernai rudenį atmetė V.Domarko prašymą privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamą bylą dėl šmeižto A.Repinui ir priteisti iš jo 10 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimą, kaip nepgarįstą. Šią nutartį apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, V.Domarkas bylos nelaimėjo. Jam teko kompensuoti 4000 litų žalą, kurią A.Repinas patyrė samdydamas advokatą.
Dabar analogišką bylą V.Domarkas pralošė prieš kitą žvejybos įmonės vadovą – M.Griciūną. Jam V.Domarkas teismo sprendimu privalės kompensuoti apie 3 tūkst. litų išlaidas advokatui. Šios nutarties aukštesnės instancijos teismui jis neapskundė, ir ji jau įsiteisėjo.
Šios teismuose subliūškusios bylos yra ne vienintelės, kuriomis provincijos veikėjai šokdino tuos, kas drįsta juos kritikuoti.
Į klasikinę persekiojimo už kritiką istoriją prieš porą metų buvo įmurkdyti vietinio laikraščio „Šilutės naujienos“ leidėjai. „Darbiečiui“ S.Stankevičiui nepatiko vieno straipsnio pavadinimas ir jame pareikšta kritika dėl prastai atliekamos muziejaus rekonstrukcijos, kurią vykdė jo valdoma bendrovė.
Pasipinigauti nepavyko
Iš „Šilutės naujienų“ leidėjo teismuose buvo reikalaujama 100 tūkst. litų kompensacijos už neva patirtą neturtinę žalą. Bet Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė 2012-ųjų spalį atmetė tą ieškinį kaip nepagrįstą, o leidybinės įmonės naudai iš ieškovo buvo priteistos 2,5 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) „Šilutės naujienų“ redakciją dabar vėl kviečia į naują svarstymą.
Darbo partijos veikėjas S.Stankevičius reiškia pretenziją dėl to, jog autorius, aprašydamas incidentą Šilutės uoste, dėl kurio šių metų pavasarį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kuriame įsipainiojo ir šis politikas, pavadino jį gėdingu.
Tąsyk Šilutės uoste vos nepaskendo į vandenį įstumtas turistas, buvo apstumdyta jį gelbėjusi moteris. Ši pora nukentėjo, kai pareiškė pastabą Šilutės rajono tarybos „darbiečių“ frakcijos kompanijai, dideliu greičiu naktį iš Šyšos įlėkusiai vado S.Stankevičiaus kateriu į uostą.
Šiemet liepos 14-ąją teisėja Dalia Zimantienė savo nutartimi patvirtino ikiteisminį tyrimą kontroliavusio Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro Mamerto Pauliko sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (motyvai – šalys susitaikė) šilutiškį Saulių Stankevičių, kurį turistų pora buvo apkaltinusi užpuolimu.
Teisėjos D.Zimantienės nutartyje konstatuota, jog S.Stankevičius pripažįsta uoste padaręs nusikalstamą veiką. Ši nutartis neapskųsta ir jau įsiteisėjusi.
Šilutės savivaldybės Etikos komisija, kuriai vadovauja konservatorė Vincenta Bubilienė, „darbiečio“ elgesio iki šiol nesvarstė.
Aldona Aleksėjūnienė, 15min.lt
1) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;
2) teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų;
3) sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą;
4) skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus;
5) padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;
6) pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;
7) nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui;
9) atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.(…)
1. Valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas);
2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:
1) valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, valstybės politikų prašymu ar savo iniciatyva teikia metodinę pagalbą dėl šio kodekso nuostatų įgyvendinimo;
2) gavusi duomenų apie tai, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams;
3) seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams;
Patinkantis. Įvertink komentarą:
10 
1
Nemėgstamas. Įvertink komentarą:
2 
11