Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Atsirita nauja karščio banga

Publikuota: 2014 rugpjūčio 01 Kategorija: Aktualijos, Orai

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Pietryčių, pietų srautai, atginę atogrąžų orą į Lietuvą, tik trumpam pasitraukė iš mūsų šalies. Praėjusio laikotarpio kaitra, kai 30 ºC ir aukštesnė oro temperatūra laikėsi daugiau nei 3 paras, ilgiausiai užtruko Šilutėje, Druskininkuose bei Skuode (liepos 24–31 d.).

Pati aukščiausia oro temperatūra šiomis dienomis išmatuota Birštone – liepos 29 d. ji pasiekė 34,7 ºC. Šiek tiek mažiau karščio teko gyvenantiems Kalvarijoje, Palangoje ir Zarasuose, nes čia ir alinančio karščio laikotarpis buvo keliomis dienomis trumpesnis, ir temperatūra vos keletu laipsnių žemesnė.

Vakar (ketvirtadienį) rytą iš vakarų priartėjęs šaltasis atmosferos frontas pajūrio ruože atvėsino orą iki 24 ºC, nes vėjas atsisuko nuo gerokai už sausumą vėsesnės jūros. Ši debesų zona su perkūnijomis, smarkiomis liūtimis, pavieniais škvalais per Lietuvą judėjo lėtai, todėl pietrytiniuose ir centriniuose rajonuose oras dar spėjo sušilti iki 30 ºC. Poilsiautojų džiaugsmui, vanduo Baltijos jūroje ties Nida nuo savaitės pradžioje buvusios 15–18 laipsnių temperatūros šoktelėjo iki 20 laipsnių.

Šiandien jau po visą šalį pasklido mums įprastesnis, vidutinių platumų, tačiau vis dar labai šiltas oras: prie jūros numatoma 24–26 ºC, o šalies rytinėje dalyje temperatūra sieks 28 ºC. Šiuose regionuose didesnė trumpo lietaus su perkūnija ir škvalinio vėjo sustiprėjimais tikimybė.

Rytoj, rugpjūčio 2 d., oro masių pernaša iš pietvakarių vėl pasisuks iš pietų ir Baltijos šalims sugrąžins atogrąžų orą, o kartu ir aukštą temperatūrą. Šeštadienį Lietuvoje numatomas 29–34 laipsnių karštis, sekmadienį, kai vyraus giedresni orai, temperatūra pietiniuose rajonuose šoktelės iki rekordinės 35–36 ºC. Be abejo, jutiminė temperatūra, kol po praėjusių liūčių dar laikysis gana aukšta santykinė oro drėgmė, gali pasiekti net pavojingą sveikatai 40–43 ºC temperatūrą. Patariama vidurdienį nebūti saulėje, vengti fizinio aktyvumo lauke, gerti daugiau skysčių ir pan. Deja, mažai atgaivos lauks ir naktimis. Naktys bus tvankios ir šiltos (paryčiais atvės tik iki 17–23 ºC).

Naujos savaitės pirmosios dienos nežada vėsesnių orų, nes Lietuvos orams iki savaitės vidurio įtakos turės šiltoji anticiklono, esančio ties Rusija, pusė. Panašu, kad antradienį sulauksime gausesnio lietaus (jis labiau tikėtinas pietvakarinėje šalies pusėje), tačiau didelė šiluma iš mūsų krašto dar nesitrauks.

Lietus trumpam atgaivino upes

Liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d. per Lietuvą praslinkdamas atmosferos frontas ne visur atnešė tiek kritulių, kiek buvo tikėtasi. Didžiojoje šalies dalyje iškrito apie 10 mm kritulių, daugiausia prilijo Kartenoje (22 mm), Klaipėdoje (23 mm) ir Raseiniuose (41 mm). Po lietaus vandens lygis upėse pakilo 1–3 cm. Nors kritulių buvo negausu, jie upių nusekimą sulėtino. Kol kas tik Upitoje vandens debitas sumažėjo iki gamtosauginio (gamtosauginį debitą pasiekė liepos 28 d.). Šiuo metu daugiausia yra nusekusios vakarinių rajonų upės: Akmena, Šyša, Akmena-Danė ir Bartuva. Jeigų jų vandens lygis nukris 8–17 cm, vandens debitas pasieks gamtosauginį. Akmenos-Danės ir Bartuvos upėse įrengti tvenkiniai leidžia reguliuoti nuotėkį, todėl reikia ilgalaikės sausros, kad jos nusektų iki gamtosauginio debito.

Upės nusekimas iki gamtosauginio debito dar nesukelia ekstremalios situacijos, nes nuo to momento tik prasideda ekosistemų gyvavimo blogėjimas, kuris vyksta lėtai. Lietuvoje išskirta 11 vietų, kuriose upių nuotėkio sumažėjimas iki gamtosauginio debito laikomas stichiniu hidrologiniu reiškiniu, viena iš jų – Skuodas. Kitose vietose per artimiausias 2 savaites upių nusekimas iki gamtosauginio debito neprognozuojamas.

Vasaros pavojai: karštis, žaibai ir vanduo

Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo 44 gaisrai. Laimei, žmonių aukų ir traumų juose pavyko išvengti, tačiau šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą. Per praėjusią parą dėl žaibo iškrovos kilo net 4 gaisrai. Vidurdienį Joniškio rajone, Satkūnų kaime, Žiedo gatvėje, dėl žaibo iškrovos užsidegė gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė dalis stogo, apdegė medinės stogo konstrukcijos, palėpėje apdegė namų apyvokos daiktai, sulietos namo sienos. Kiek vėliau Šilalės rajone, Juodžių kaime, Juodžių gatvėje, žaibui trenkus į palydovinę anteną išsilydė kabelis, išdegė perdengimo apšiltinimo medžiaga, sugedo televizorius ir kompiuteris.

Apie 17 val. Alytaus rajone, Miroslavo kaime, gyvenamojo namo viduje užsiliepsnojo užuolaida. Gaisras kilo žaibui trenkus į televizijos anteną. Gaisro metu išsilydė televizijos kabelis, elektros instaliacijos laidai, sudegė užuolaida, aprūko kambario siena. Tuo pačiu metu Lazdijų rajone, Vaickūniškės kaime, dėl žaibo iškrovos užsidegė garažas. Ugnis supleškino garažą, viduje buvusius daiktus ir netoliese stovėjusią malkinę.

Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni. Todėl kol dar neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.

Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Jeigu audra užklupo lauke, reikėtų nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Artėjant karštajam savaitgaliui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikėtų nedelsiant skubėti į krantą. Taip pat ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų ypač atsargiai elgtis prie vandens telkinių. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nepatariama stovėti ir žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas. Taip pat nereikėtų maudytis vienam, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Vaikų vienų negalima palikti besipliuškenančių ir nedidėliuose baseinėliuose. Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones.

Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad perkaitus saulėje, negalima staiga šokti į vandenį, reikėtų prieš tai juo apsišlakstyti. O siekiant išvengti kitų karščio sukeliamų pasekmių, rekomenduojama sutrumpinti buvimo lauke laiką, atidžiai rinktis drabužius, vengti keliavimo viešuoju transportu, gerti daug vandens, vengti alkoholinių gėrimų (jie skatina šilumos išskyrimą organizme ir didina perkaitimo riziką), nevartoti maisto produktų, kurie turi organizmą šildančiųjų savybių (medaus, lašinių, riebios mėsos), nesportuoti lauke vidurdienį.

Be to, karštuoju metu ilgai būti saulėje pavojinga. Saulės smūgį dažniausiai patiria vaikai, nėščios moterys ir neblaivūs žmonės. Saugokite save ir kitus!

Parengta pagal meteo.lt ir vpgt.lt inf.

Rašyti komentarą