Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Kuršių mariose – išsamūs moksliniai tyrimai

Publikuota: 2014 vasario 27 Kategorija: Aktualijos, Iš'spaudos

Egidijaus Jankausko, ve.lt, nuotr.Egidijaus Jankausko, ve.lt, nuotr.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Kuršių mariose atliekami išsamūs moksliniai tyrimai po ledu. Mokslininkai bando atsakyti į klausimus, ar deguonies stygius jose žiemą yra kasmetinis reiškinys, ar jis sąlygoja tik neigiamus reiškinius – išveja žuvis, o gal skatina ir vandens apsivalymą nuo maistmedžiagių.

Ko gero, netolimoje ateityje žvejai mėgėjai, sėdintys ant ledo ne dėl adrenalino ir ne dėl laisvalaikio praleidimo, o norintys žuvimis pamaitinti šeimas, galės užsisakyti mokslininkų paslaugas ir sužinoti, kur yra žuvų, o kur – ne, ir jiems nebereikės be reikalo šalti visą dieną ant ledo. Mokslininkai galės prognozuoti, kada žuvų nebus tam tikrose marių vietose.

Finansuoja Lietuvos mokslo taryba

Deguonies trūkumo ir dugno nuosėdų tyrimus Kuršių mariose atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkas stažuotojas dr. Mindaugas Žilius pagal įgyvendinamą projektą “Podoktorantūros (postdoc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje”. Šiam tikslui jis subūrė Kuršių marių tyrėjų komandą, kurią sudaro 7 žmonės. Beje, tarp jų yra ir pasaulyje garsių mokslininkų iš Italijos. Anot M. Žiliaus, pastariesiems labai patinka atvykti į Klaipėdą ir kartu atlikti tyrimus.

Tyrimai atliekami ir duomenys renkami jau antrus metus. Šiemet darbai turėtų būti baigti, duomenys apibendrinti ir paskelbti jų rezultatai. Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba, patariamoji institucija Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

Fiksuotas deguonies stygius

Atsitiktiniai pavieniai moksliniai tyrimai Kuršių mariose, žinoma, buvo atliekami ir anksčiau, tačiau deguonies ir kitų vandenyje ištirpusių dujų kiekio po marių ledu dar niekas taip detaliai Lietuvoje nebuvo matavęs.

Šių išsamių mokslinių tyrimų metu aiškinamasi, kokie procesai vyksta Kuršių mariose. Pritaikant naujausius metodus ir technologijas visi tyrimai atliekami kitaip nei iki šiol. Pastebima, kad marių vandens storymei būdingas susisluoksniavimas, todėl bandomi sukurti vandens judėjimo modeliai esant ledo dangai.

Dr. M. Žiliaus komanda pernai žiemą pirmą kartą atliko detalius deguonies kiekio matavimus mariose. Ant ledo buvo gręžiamos eketės, imami vandens mėginiai ir tiriami laboratorijoje. Buvo stebima, per kiek laiko suvartojamas deguonis, kokią įtaką tai daro dugno nuosėdoms, atliekami kiti įvairūs eksperimentai. Tyrimų dėka mokslininkai galėjo pasakyti, per kiek laiko atsirado deguonies badas ir ar marių nuosėdose buvo išlikusių gyvių. Jie netgi sudarė deguonies pasiskirstymo Kuršių mariose žiemą žemėlapį.

Dr. M. Žiliaus teigimu, pernai nustatytas deguonies trūkumas mariose ties Nida greičiausiai atbaidė stintas ir jos pasitraukė ten, kur deguonies buvo daugiau. Tai patvirtino ir senbuviai žvejai. Pastebėta, kad žuvys paprastai laikosi arčiau dugno, nes ten šilčiau ir yra mažiau pastebimos plėšrūnų. Kai nėra deguonies, visos žuvys pasitraukia į seklesnes vietas, į šiaurinę Kuršių marių dalį. Suprantama, toje dalyje ir žvejų būna daugiau.

Kas sąlygoja deguonies stygių?

Mokslininko M. Žiliaus teigimu, deguonies stygiaus atsiradimą sąlygoja trys aplinkybės. Kai marias užkloja ledas, į jas nebepatenka deguonis iš atmosferos. Kitas svarbus dalykas, didžiąją dalį deguonies suvartoja dugno nuosėdose gyvenančios bakterijos ir kirminai. Beje, įvairūs kirminai, pavyzdžiui, uodo trūklio lervos, įsikūrusios dugno nuosėdose, yra prisitaikiusios pakęsti deguonies stygių. Trečia aplinkybė – žiemą, kai nebūna stipraus vandens judėjimo, kai srovės nebemaišo vandens ir dugno nuosėdų, per ilgesnį laiką irgi atsiranda deguonies trūkumas.

Pasak M. Žiliaus, moksliniu požiūriu deguonies stygius mariose nėra jau toks viskam blogas reiškinys, kaip žmonės įsivaizduoja. Dėl šio reiškinio vyksta vandens apsivalymas. Nemuno upė prineša į Kuršių marias azoto. Pastebėta, kad kai nėra deguonies, šios maistmedžiagės suskaidomos tiek, kad visiškai išnyksta iš marių. Taigi deguonies stygius sukuria unikalias sąlygas kai kuriems mikroorganizmams ir dėl to padidėja vandens apsivalymo efektyvumas.

Šiuo metu visos šalys kreipia didelį dėmesį į vandens užterštumo maistinėmis medžiagomis, azotu, mažinimą. Kuršių marios, esančios tarp Baltijos jūros ir Nemuno upės, yra tarsi savotiškas filtras. Norint apskaičiuoti, kaip efektyviai vanduo apvalomas ir kiek maistinių medžiagų patenka į jūrą, reikia žinoti vykstančius bakterijų veiklos procesus ir vandens judėjimo modelius. Beje, pasak mokslininko stažuotojo, iš marių ištekantis vanduo gali užteršti maistinėmis medžiagomis ir Melnragės paplūdimius.

Šiemet tyrimai tęsiami

Ir šiemet Kuršių marių tyrėjų komanda atlieka deguonies ir azoto kiekio matavimus. Mėginiai mariose, talkinant pasieniečiams iš Nidos užkardos, buvo paimti praėjusį penktadienį.

Šiemet toliau bus gilinamasi į tai, ar deguonies stygius mariose yra kasmetinis reiškinys, ar ne. Dar kartą bus atliekami tyrimai norint įsitikinti, ar dugno nuosėdos iš tikrųjų sugeba apsivalyti dėl deguonies stygiaus.

Dvejus metus atliekamų tyrimų rezultatai lems tai, ar panašūs tyrimai Kuršių mariose bus atliekami nuolatos, ar ne.

Tyrėjų komanda bando aiškintis ir tai, kodėl vasarą mariose žydi vanduo. Nemunas šiuo metų laiku vos vos teka, tačiau kažkodėl vandens žydėjimas būna intensyvesnis. Tačiau tai jau kito rašinio tema.

Dalia Bikauskaitė, ve.lt

1 skaitytojų komentaras
stebetojas 2014 vasario 27d., 12:08188.69.214.20

daug ką aiškinsis jau seniai žinoma

Įvertink komentarą: Thumb up 0 Thumb down 2

Atsakyti

Rašyti komentarą