Skirta 1979 – 1989 m. karo Afganistane pabaigos 24 metų sukakčiai.
Tęsinys. Pradžia (spausti čia).
Po žūtbūtinės kovos už išlikimą išsekusiam (labiau psichologiškai) Stasiui ir brigadoje nebuvo lemta atsipūsti: vos tik jis išlipo iš savo mašinos, kai ant jo galvos pasipylė keiksmažodžių lavina.
- Tu, blyn, idiote, ką pridirbai? Per tave piemenys man vos langų neišmalė! – vienas per kitą rėkė Stasiui iš paskos važiavusieji vairuotojai.
- O ką aš? – nesutriko Stasys. – Ką aš turėjau daryti? – patraukė pečiais, – gal sustoti, kad praleisčiau avis, ir visus jus pakiščiau dūchams prieš taikiklį, ar ką, blemba?
- Ką tu čia paistai, išsigimėli? Koksai prisėdai? (taikiklis rusiškai – priciel, prisėdai – prisiel) – darkyta rusų kalba toliau bliovė “senis” kazachas Chalikovas, plačiai mostaguodamas rankomis. – Aš tuoj tave kai per(tr)auksiu, tai sužinosi, kas yra tas prisėdai!..
- Atsiprašau, gerbiamasis, – nepastebimai žengė žingsnį atatupstas lietuvis, tarsi maldai sudėjęs rankas ant krūtinės – iš to narkomano čiurkos galėjai visko tikėtis. – Kitą kartą…
- Ką kitą kartą? – nutraukė „senis“ kazachas, artindamasis prie Stasio. – Ką kitą kartą, išsigimėli? Aš tavo mamą isau (darkyta rusų kalba – abal), – toliau niršo Chalikovas. Ir velniaižin, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu beįsiplieskiančio konflikto nebūtų pastebėjęs kazacho bendraamžis rusas Ivanas iš Krasnodaro krašto.
- Ei, čiurka, palik ramybėje tą vaikinuką! – šūktelėjo slavas iš Krasnodaro krašto. – Atsirado, matai, protingas aiškinti, – ir priėjo arčiau. – Juk ir pats gerai žinai, kad kelyje mums nevalia sustoti, tu sumautas asile! – pakeltu balsu, tarsi piktas „samtis“ žaliam „čyžikui“, kirto per ano azijietišką savimeilę, – Todėl būk toks pat protingas kaip iškalbus ir padėkok labusui, kad neleido dūchui įtaisyti tau skylės galvoje, tu susmirdęs išake!
- Viskas, viskas, – regis, nuleido garą “senis” kazachas. – Bet vis tiek, labusas, aš tavo motiną isau…
- Užsikimštum tu vieną kartą, trenktas asile, ar ką? – mestelėjo atgal Ivanas, pertraukdamas juoduko tiradą, – o tai tik žmones juokini su savo “isau” ir “prisėdai”! – atrodė, kad Stasio gynėjas visai įniršo. – Pusantrų metų tarnauji armijoje, o rusų kalbos taip ir neišmokai, kad tave kur, bukas kazache!
Pastarieji žodžiai Chalikovui padarė didelį įspūdį. Iš pradžių jis dar norėjo kažką išbliauti jam būdinga darkyta rusų kalba, bet – o dangau! – susilaikė ir numojo ranka. Paskui greitai apsisuko ir nukiūtino prie savo sunkvežimio, iš visų jėgų trenkęs durelėmis pasislėpė kabinoje.
Buvo nesunku suprasti, kad tas „senis“ kazachas liko labai nepatenkintas tokia įvykių atomazga – matai, jo bendraamžis Ivanas, su kuriuo nuo pirmos dienos Afganistane kartu mito dykumos dulkėmis, vargais negalais kabindamiesi į gyvenimą, kartu kilo nerašytos sovietinės armijos šauktinių hierarchijos laiptais, dabar ėmė ir išdavė, dėl to Chalikovo neapykanta Stasiui tik dar labiau padidėjo – ir, jeigu tik pasitaikys galimybė, būtinai pasistengs atkeršyti jaunajam lietuviui…
Stasiui nespėjus mintyse apibendrinti visko, kas ką tik įvyko, prie jo prisiartino Michailas, tas pats ukrainietis iš benderų krašto, kuris vos prieš akimirką dar kuitėsi po savo uralą. „Senis“ rusas Ivanas iš Krasnodaro krašto tuo metu jau buvo paėjėjęs toliau ir linksmai šnekučiavosi su kitais vyresniais Laškariovkos pėstininkų bataliono aprūpinimo grandies vairuotojais bei keletu kolonos stovyklos svečių – senų bičiulių iš Kandagharo brigados. Girdėjosi tik jų pokalbio nuotrupos, pagražintos pašaipiai tariamais „prisėdai“ ir „isau“.
- Jo, bet ir užtaisei gi tu mums gerą fejerverką, – sukrizeno bendera Michailas. – Mums tai tik pirmas reisas į Kandagharą, ir še tau – papuolėm tiesiai į apšaudimą, chi-chi-chi…
- Jo, blyn, gera kelionė mums šiandien išpuolė. O koks kovinis krikštas! – pratrūko juoktis ir Stasys, – gavome į kailį nuo vaikų ir senių – tikrai bus ką papasakoti grįžus į batalioną…
- Gana čia jums žvengti, savo įspūdžiais vėliau pasidalinsite! – staiga šūktelėjo “senis” rusas Ivanas iš Krasnodaro krašto. – O dabar čiuožkite kurti laužą – laikas pamaitinti “senius”!
Bus daugiau.
