fotokudra.lt nuotr.Pamario kraštą, iš kurio taip nenoriai traukiasi užsitęsusio Nemuno potvynio vanduo, jau ima niokoti kita visa naikinanti stichija – ugnis, kurią atšilus orams apleistose pievose vis dažniau įskelia tų žemių savininkai su gyvenime vietos sau nerandančiais paaugliais. Todėl šį trečiadienį Šilutės r. savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro (toliau – ESVC) posėdyje buvo priimtas sprendimas imtis griežtesnių priemonių prieš žolės degintojus.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) viršininkas Kęstutis Šarka ESVC nariams pateikė tokius duomenis: šiemet Šilutės rajone pievos degė jau 38 kartus (Lietuvoje būta per 600 tokių gaisrų – red. pastaba).
Daugiausiai žolės degintojų gyvena Šilutės seniūnijoje – 7 gaisrai. Ypač aktyvūs šioje veikloje yra žmonės iš Šilutės priemiesčio Pagrynių ir Traksėdžių gyvenviečių.
Šilutiškiams nedaug tenusileidžia Juknaičiai (6 gaisrai) ir Gardamo seniūnijos gyventojai (5 gaisrai). 5 kartus pievos jau degė ir Rusnės saloje.
Žolės degintojams surašyti 3 protokolai: viena pensininkė turės sumokėti 100 litų baudą, dvigubai didesnės nuobaudos skirtos neįgaliam žmogui (abu jie gyvena Juknaičių seniūnijoje) ir niekur nedirbančiam žemaičiui ir Naumiesčio apylinkės.
Du pažeidėjai iš trijų, anot K. Šarkos, buvo išaiškinti per specialius reidus, kuriuos šį mėnesį rajone rengia Šilutės PGT.
Su žolės degintojais Šilutės ESVC žada kovoti ne tik reidais ir baudomis, bet ir skelbdami jų pavardes krašto visuomenės informavimo priemonėse.
Nuošalyje neturėtų likti ir gyventojai. Apie pastebėtą gaisrą jie turėtų pranešti ugniagesiams, kad ugnis būtų užgesinta, kol neišplito.
Per praeitus metus Lietuvoje buvo išdeginta iš viso apie 13 000 hektarų pievų. Tuose gaisruose žuvo 3 žmonės, vienas patyrė traumų, sudegė 17 pastatų. Padaryta milžiniška žala gamtai.
