Jono Girskio nuotr.Jurbarko rajone atsirado Verba konkurentė?
Artėja Verbų sekmadienis, kai visi tikintieji skubės į bažnyčias pašventinti savo verbų ir laukti šv. Velykų – Kristaus prisikėlimo dienos. Švėkniškiams ši diena ypatinga tuo, kad bažnyčioje bus galima išvysti nuostabaus grožio Verbą milžinę. Taip maloniai nustebinti gyventojus sumanė Švėkšnos neįgaliųjų draugija. tikimasi, kad ši verba pateks į Lietuvos rekordų knygą, rašo Jonas Girskis interneto svetainėje „Švėkšnos naujienos“.
Rekordinės verbos gaminimui Švėkšnos neįgaliųjų draugijos moterys ruoštis pradėjo dar vasarą: augino, rinko įvairiausius žalumynus, juos džiovino. Verba pinta laikantis senųjų tradicijų. Ši gražuolė buvo paruošta dar kovo pradžioje ir nugabenta į bažnyčią. Kovo 21 d. (ketvirtadienį) švėkšniškių verba buvo sujungta ir pastatyta. Vertinimo komisija, kurią sudarė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, pedagogas Jonas Girskis, Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Saulius Katkus, aktyvi visuomenininkė Violeta Astrauskienė, užfiksavo švėkšniškių verbos ilgį ir svorį. Verba siekia 7,20 m, o sveria 10 kg.
Pasirodė keista, kad verba sveria tik tiek, nes iki šiol Lietuvos agentūros “Factum ” užfiksuota didžiausia verba (6,4 m aukščio, surišta tautodailininkės Teresos Michalkevič ir jos dukros Veslavos Mažeikienės iš Čekoniškių, Vilniaus r.) svėrė apie 150 kg.
Jurbarko rajone atsirado Verba konkurentė?
Plačiai pasklidus žiniai apie šią verbą milžinę po visą Lietuvą, atsirado bandymų pagerinti šį rekordą. Ir tai yra sveikintina iniciatyva. Portalas lrytas.lt rašo, kad Raudonės (Jurbarko raj.) pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Vilma Urbštienė, kartu su mokyklos bendruomene surišo net septynių su puse metro aukščio verbą.
Gaila tik, kad ši verba atrodo surišta siekiant padaryti ją kuo ilgesnę. Šios verbos sumanytoja nelinkusi siekti pripažinimo ir registruoti rekordo neplanuoja. Mokytoja labiau norėjo sudominti vaikus verbos darymu. Džiugu, kad pavyko tiek žmonių sudominti šios tradicijos puoselėjimu. Kadangi verbos neketinama registruoti, tuomet konkurente didžiajai Švėkšnos verbai jos nereikėtų laikyti. Bet ne tai svarbiausia – rekordas tai ar ne. Svarbiausia, kad suteikiama džiaugsmo ir šilumos žmonėms, įgyvendinant originalius kūrinius.
Dabar apie žadėtą mistiką, arba norit tikėkit norit – ne
Dauguma dvasių fotonuotraukose atrodo kaip beformis tiršto rūko darinys arba išskydusios figūros žmonių, kurių fotografavimo metu niekas nematė. Nuodugnus tokių nuotraukų tyrimas dažnai tik patvirtindavo autentiškumą. Tai reiškė tik vieną – į objektyvo, galinčio atskirti daiktus žymiai platesniame bangų diapazone, nei žmogaus akis, regėjimo lauką pateko kažkas tokio, kas realiai egzistuoja, tačiau dėl savo savybių yra nematoma žmonėms.Statant didžiąją Švėkšnos verbą dėl jos aukščio kilo keblumų ją išlaikyti. Būtent tuo momentu, kai kilo grėsmė verbai nuvirsti, buvo padaryta keletas nuotraukų. Vienoje iš jų matyti tiršto rūko darinys, nors aplinkui nebuvo nei dūmų, nei židinio jiems atsirasti. Tuo momentu fotografavo ir kolegė, jos nuotraukose atsirado baltų taškų. Skeptikai apie tai pasakytų, kad tai tik reikiamu momentu pagautos šviesos atspindžiai ir pan. O gal vis dėl to yra jėgos, kurios mus saugo iš anapus? Atidžiau peržiūrėjus kitas nuotraukas, keliose aptiktos keistos žalios dėmės. Ką manote Jūs? Užtikrinu, kad nuotraukos „nefotošopintos“.
Jonas Girskis, www.sveksnosnaujienos.lt
