Šilutė drąsinasi prieš antrąją potvynio bangą

R. Renčeliauskas prognozuoja vieną didžiausių potvynių istorijoje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pavasarinis potvynis (arba iki galo dar neatslūgusio šiųmečio potvynio antroji banga) Lietuvos pamaryje gali būti vienas didžiausių istorijoje, prognozuoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

R. Renčeliauską šitaip manyti verčia ne tik potvynio zonos gyventojų pastebėjimai, bet ir gamtinės sąlygos Lietuvoje bei Baltarusijoje: Kuršių marias ir Nemuno deltos upes kausto ledas, o Baltarusijoje susikaupę labai daug sniego, kuriam tirpstant vanduo gali gausiai plūstelėti ir į Nemuną.

Savo nuogąstavimais dėl galimo naujo grėsmingo vandens stichijos antplūdžio į pamario kraštą R. Renčeliauskas pasidalijo trečiadienio rytą įvykusiame Šilutės r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK) posėdyje.

Tačiau posėdžio dalyvių tokios niūrios prognozės, regis, neišgąsdino: visų specialiųjų tarnybų vadovai kaip vienas – beje, kaip visada, – tvirtino, kad yra pasiruošę visiems išbandymams, kuriuos tik gali įveikti su turima technika. Juolab kad į pagalbą ir toliau bus galima pasitelkti kariuomenės pajėgas, kurių vikšrinė amfibija dar vis stovi Vileikių pasienio užkardoje, o ypatingu atveju, kai nelaimės ištiktų žmonių potvynio zonoje neis pasiekti nei keliais, nei vandeniu, kariškiai padės iš oro – Nemirsetoje nuolat budintis sraigtasparnis su kariškiais gelbėtojais ir paramedikais į nelaimės vietą atlėks per 45 minutes.

Šiuo metu kelias į Rusnę beveik sausas. Tačiau rajone dar vis apsemta apie 16 tūkst. hektarų teritorija, į kurią patenką 24 kaimai su 72 sodybomis, jose gyvena 175 žmonės.