Klaipėdos mieste, taip pat Klaipėdos ir Kretingos rajonuose sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis jau peržengė epidemijos slenkstį – ten jau serga daugiau kaip 1 proc. gyventojų (per 100 iš 10 000 gyventojų).
Sergamumo rodiklis Šilutės rajone praeitą savaitę buvo mažesnis – 62,3 atvejo 10 000 gyventojų. Tačiau ir čia jau stebimas sergančiųjų skaičiaus didėjimas – sausio 13 – 20 d. sergamumo rodiklis buvo beveik 8 punktais mažesnis – 54,6.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą, kaip epideminį, visuomenės sveikatos centrai atsižvelgia į teritorijos sergamumo rodiklius, dinamiką ir kitus ypatumus.
Informaciją apie sergamumo lygį savivaldybės gydytojui perduoda visuomenės sveikatos centras ir teikia rekomendacijas dėl epidemijos savivaldybės teritorijoje skelbimo.
Savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės gydytojo teikimu, skelbia gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje.
Gripo epidemijos metu galimos ribojimo priemonės:
- Ugdymo įstaigų laikinas veiklos nutraukimas;
- Masinių renginių ribojimas.
Paskelbus gripo epidemiją savivaldybės teritorijoje, savivaldybės administracijos direktorius, kartu su vaikų ugdymo įstaigų steigėjais, svarsto ir priima sprendimus dėl vaikų ugdymo įstaigų laikino veiklos ribojimo.
Nesant epideminio sergamumo lygio, savivaldybė kartu su visuomenės sveikatos centru, gali svarstyti vaikų ugdymo įstaigų laikiną veiklos nutraukimą, jei mokyklos dėl ligos nelanko daugiau kaip 50 proc. moksleivių.Jeigu daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių teritorijų vienu metu paskelbiama gripo epidemiją, Valstybinė gripo pandemijos komisija teikia siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai dėl gripo epidemijos paskelbimo Lietuvoje.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gripas – tai viena iš dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kuria kasmet suserga 5-10 proc. gyventojų. Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Sergamumas gripu laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų pradžios sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje sparčiai auga.
Plintant gripui ir kitoms virusinėms kvėpavimo takų ligoms, rekomenduojama kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.
