Vienas svarbiausių Žolinės akcentų yra bendruomeniškumas. Tuo įsitikinęs etnologas Libertas Klimka. Jo manymu, tai buvo ir viena priežasčių, kodėl ši šventė paskelbta valstybine.
Per Žolinę visi džiaugsis laisvadieniu: vieni važiuos pas gimines, kiti – į atlaidus, treti Žolinę švęs mieste. Bėgant metams keičiasi ne tik gyvenimas, kartu su juo – ir žmonės, tradicijos, papročiai: vieni išnyksta, kiti atsiranda. Bet, kaip sako L.Klimka, svarbu, kad papročiai atliepia gyvenseną.
„Žmogus papročiais ir apeigomis įprasmina savo darbus“, – teigė etnologas.
Žolinė – derliaus šventė. Lietuvoje įvedus krikščionybę Žolinės šventė buvo sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.
Šaunu, kad ši diena tapo valstybės paremta švente. Ačių dievuliui, kad jis priglaude verslo magnatą, kuriam labai norejosi, kad laisvu sventiniu dienu butų kuo mažiau. Lietuviai (tie kurie turi darbus) tikrai dirba zymiai daugiau nei kitu saliu žmones. (psich centrai perpildyti pacientais).
Įvertink komentarą:
1 
0