Reanimuoti savivaldybę

A. Jako vadovaujamas komitetas užsibrėžė tikslą sugrąžinti Šilutės savivaldybę į pirmaujančiųjų gretas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Tokį tikslą sau užsibrėžė Arvydo Jako vadovaujamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas, matydamas, į kokią apgailėtiną padėtį yra nuvaryta savivaldybė.

„Paveldėjome tuščią iždą ir tuščią strategiją, – pirmadienio spaudos konferencijoje savivaldybėje teigė vos dvi savaites didžiausiam Tarybos komitetui vadovaujantis buvęs meras A. Jakas. – Todėl dabar mums reikia gerai padirbėti ir pasiruošti 2014 – 2020 metų finansiniam laikotarpiui, kad savivaldybė vėl būtų pasiruošusi įsisavinti ES lėšas ar kitokiu būdu gauti finansavimą, nes 2007 – 2013 metų finansavimas jau išsekęs, išsekę ir mūsų projektai, naujų nieko neturime“.

Spaudos konferenciją stebint merei Daivai Žebelienei ir jos pavaduotojui Šarūnui Laužikui, A. Jakas pristatė Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto 2012 metų antro pusmečio darbo planą, kuris, kaip pripažino pats komiteto pirmininkas, yra labai ambicingas ir sudėtingas, tačiau politikas sakė esąs įsitikinęs, kad dabartinė rajono valdančioji dauguma pajėgi jį įgyvendinti. Tokios pat nuomonės teigė esantis ir Š. Laužikas.

Iš karto po Tarybos vasaros atostogų, rugsėjį, Ekonomikos ir finansų komitetas ketina imtis savivaldybę žlugdančio komunalinių atliekų tvarkymo. Savivaldybės įsiskolinimas atliekų surinkėjams ir tvarkytojams jau siekia apie 1,7 mln. litų. Todėl, anot komiteto pirmininko, greičiausiai bus peržiūrėta šiukšlių tvarkymo sistema, neatmetama, kad vietinės rinkliavos administravimą bus siūloma perduoti privačiam sektoriui.

Komitetas taip pat žada spręsti dėl Minijos kaimo ir kitų galimai būsimų prieplaukų eksploatavimo, kad jos savivaldybei netaptų papildoma našta. Ketinama išplėtoti „Šilutės – žalio miesto“ viziją. A. Jako teigimu, Šilutė tam turi labai dideles galimybes, – tai vanduo, vėjas, saulė, geoterminiai ir kiti ištekliai, – tereikia jam išnaudoti, pasitelkiant mokslinį potencialą – yra sutartis su Lietuvos mokslų akademija.

Ekonomikos ir finansų komitete rudenį planuojama rengti daugiabučių namų renovacijos programą Zarasų ir Vilniaus pavyzdžiu, kai savivaldybės savo iniciatyva tam pasitelkia įvairius fondus, išvaduodamos gyventojus nuo prievolės imti daugiatūkstantinius kreditus. Toliau bus ruošiamasi inicijuoti kurortinės teritorijos statuso suteikimą Rusnei ir Kintams.

Komitetas daug dėmesio žada skirti prioritetinių projektų, pavyzdžiui, sporto rūmų ar Šilokarčemos kvartalo sutvarkymo, parengimui. Anot A. Jako, tokių projektų turėtų būti kokie trys ar keturi, ir su jais turės būti dirbama niekur nesiblaškant. Savivaldybė turės rasti galimybę finansuoti šių projektų techninės dokumentacijos parengimą, kad atėjus laikui būtų galima teikti paraiškas dėl finansinės paramos jiems įgyvendinti.

Plačiau apie savivaldybės ekonominę ir socialinę padėtį bei galimybes ją pagerinti bus kalbama kitoje spaudos konferencijoje, į kurią merė D. Žebelienė su administracijos vadovais žada pakviesti ketvirtadienį.

Šiandien žinoma tiek, kad savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas liepos 1 d. vis dar siekė beveik 51 mln. litų (prieš kelis mėnesius buvo apie 57 mln. Lt) – tai beveik pusė metinio pajamų į savivaldybės biudžetą plano. Ir tuo viskas pasakyta.