VSTT nuotr.Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose (kovo 20-21 d.), primena Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Šią dieną Lietuvos saugomose teritorijose keliama Žemės vėliava, organizuojami šventiniai reginiai, kūrybinės akcijos, išvykos į gamtą, žaliosios pamokos moksleiviams, talkos, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. Senovėje mūsų protėviai Žemei aukodavo. Dažniausiai tai darydavo pradėdami ir baigdami įvairius žemės darbus, pradėdami ar baigdami statyti šeimos namus. Prieš pavasarinį arimą Žemei nupildavo apeiginio gėrimo – alaus ir tik paskui gerdavo patys. Toks alaus nuliejimas – auka deivei Žemynai ir dievui Žemininkui, prisimenant paprotį pagirdyti Žemę. Žemynėlei aukota ir gimimo proga, per sutuoktuves netgi laidotuves. Žemė maitintoja lietuvių tautosakoje neretai vadinama Motinos vardu.
VSTT inf.
Loading ...