Būti ar nebūti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui Šilutėje?

To vienintelio teisingo atsakymo į šį kone hamletišką klausimą jau ne pirmus metus niekaip nesugebanti (arba nenorinti) rasti Šilutės r. savivaldybė ir toliau sėkmingai imituoja susirūpinimą dėl ją mokesčiais maitinančio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros rajone.

Fondo pinigais kaišo biudžeto skyles

Šilutės r. savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas (toliau – fondas) įsteigtas 2001 metais. Vienintelis jo pajamų šaltinis – 10 proc. nuo įplaukų į savivaldybės privatizavimo fondą ir banko palūkanos už sąskaitoje laikomus pinigus.

Iki 2009 metų fonde sukaupti pinigai galėjo būti naudojami naujų darbo vietų įkūrimo išlaidoms iš dalies finansuoti, daliai palūkanų dengti už paskolas verslo plėtros projektams įgyvendinti, verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių steigimo, kūrimosi ir veiklos išlaidoms iš dalies finansuoti, verslininkams mokyti ir konsultuoti, informacijai apie verslo plėtojimą kaupti ir teikti, taip pat verslo parodoms, konferencijoms, seminarams organizuoti ir jose dalyvauti, leidiniams leisti.

Tačiau 2009 – ųjų liepos 23 d. Tarybos sprendimu fondo nuostatai buvo papildyti nauju punktu, kad, nesant kitokio poreikio, fonde sukauptos lėšos gali būti naudojamos dar ir Savivaldybės įsiskolinimams apmokėti pagal atskirus Tarybos sprendimus.

Nuo tada fondo lėšos vien tik tam ir benaudojamos: 2009 m. fondo sąskaita buvo užkišta 400 tūkst. litų savivaldybės biudžeto skylė, per 2010 – uosius fonde sukaupta pinigų suma – daugiau kaip 137 tūkst. litų liko iš viso nepanaudota, o praeitais metais iki gruodžio 15 d. į fondą įplaukusiomis piniginėmis lėšomis – beveik 157 tūkst. litų buvo nuspręsta padengti dalį įsiskolinimo Šilutės uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“ už Verdainės pagrindinėje mokykloje atliktus remonto darbus.

Beje, jokių mokėjimų iš fondo nebuvo atlikta ir per visus 2008 – uosius.

Prieš tai iš fondo buvo finansuojama nuo kelių iki keliolikos projektų per metus. Didžiausia parama smulkiam ir vidutiniam verslui buvo skirta 2002 m. – beveik 99 tūkst. litų.

Siūlo naikinti fondą

Kad ir kaip ten bebūtų, bet reikia pastebėti, kad Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai, daugiausia iš opozicijos, apie fondą ir jame sukauptų pinigų panaudojimą dažniausiai prisimena tada, kai Tarybai pateikiami sprendimų projektai dėl fondo lėšų nurašymo savivaldybės skoloms dengti. Taip nutiko ir prieš dvejus metus, ir pastarąjį kartą, kai visi fonde sukaupti tūkstančiai buvo pervesti į „Žibų“ bendrovės sąskaitą.

Reaguodamas į tai, Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis praeitą savaitę pakvietė vietos verslininkus pasitarti, ką toliau daryti su fondu. Deja, ši mero iniciatyva didesnio atgarsio Šilutės verslo bendruomenėje nesulaukė – į susitikimą savivaldybėje susirinkusius įmonių vadovus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Nepaisant to, savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas perskaitė pranešimą apie fondą, jo panaudojimą, galimybes ir perspektyvą.

Be prieš tai paminėtų skaičių apie fondo lėšų panaudojimą, R. Budrikas pasidalijo dar ir savo pastebėjimais, kad per 2002 – 2007 metų laikotarpį smulkaus verslo įmonės teikė palyginti mažai paraiškų naujų darbo vietų kūrimo išlaidoms ir bankinėms palūkanoms iš dalies kompensuoti. Esą būta metų, kai iš fondo verslui skirtų pinigų liūto dalis atiteko reprezentaciniams projektams.

Todėl, anot R. Budriko, jam kyla didelių abejonių, ar toks fondas iš viso reikalingas Šilutei. Esą būtų geriau jį iš viso panaikinti, kad Savivaldybė turėtų daugiau finansinių išteklių vykdomiems projektams finansuoti, ir rasti kitą būdą, kaip finansiškai paremti smulkųjį ir vidutinį verslą. Nebent fondo nuostatai būtų pakeisti taip, kad išaugtų paramos sumos ir daugiau verslo subjektų susidomėtų galimybe gauti finansinę paramą.

Formuos naują darbo grupę

R. Budriko nuomonei, kad fondą reikia panaikinti, o smulkųjį ir vidutinį verslą remti kokia nors kitokia forma, pritarė meras ir susitikime dalyvavęs Tarybos narys Edvardas Vitkauskas. Tačiau su tuo nė iš tolo nenorėjo sutikti Šilutės turgavietės vadovas, kuris, beje, irgi yra Tarybos narys, Alfonsas Vanagas, taip pat maisto prekyvietės „Halė“ savininkas Rimantas Jaruškevičius ir individualios įmonės savininkas Edvardas Jurjonas.

Pastarųjų teigimu, toks fondas labai reikalingas tiek pradedantiesiems, tiek plečiantiems veiklą verslininkams. Todėl apie jo likvidavimą negali būti nė kalbos. Esą geriau jau pataisyti fondo nuostatus taip, kad savivaldybės siūloma finansinė parama taptų lengviau pasiekiama verslo smulkiesiems.

Galiausiai buvo nutarta suformuoti darbo grupę naujiems fondo nuostatams parengti. Į ją savo atstovus turėtų deleguoti Tarybos veikloje dalyvaujančios partijos ir Šilutės verslininkai.

Pirmuoju į šią darbo grupę užsirašė E. Jurjonas.

Pasiūlymų būta ir anksčiau…

Pasiūlymų dėl fondo nuostatų savivaldybei buvo teikiama ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2010 – ųjų gegužę, to paties Tarybos nario A. Vanago vadovaujama darbinė grupė, kuriai buvo pavesta parengti pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio 2011 metams, tuomet aptarė ir galimybes, kaip atgaivinti fondą.

Be kita ko, buvo siūloma fondo pinigais kompensuoti individualių įmonių steigimo išlaidas Darbo biržoje registruotiems bedarbiams ir skatinti atsinaujinančios energetikos įmones.

Tačiau savivaldybės administracija į verslininkų ir politikų pastangas išjudinti užsikirtusį fondo ratą iš mirties taško numojo ranka…

Ar naujajai darbo grupei užteks išminties parengti visus rajono smulkiuosius ir vidutinius verslininkus tenkinančius fondo nuostatus ir ar jie bus patvirtinti Taryboje, parodys laikas.