Pastarieji penkeri metai buvo nuostolingiausi per visą stebėjimų laikotarpį, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.
1980–2025 m. ekstremalūs meteorologiniai ir klimato reiškiniai Europos Sąjungoje (ES) sukėlė apie 920 mlrd. eurų ekonominių nuostolių, iš kurių daugiau kaip 270 mlrd. eurų patirta vien per pastaruosius penkerius metus. Tai rodo Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbti rodiklio „Ekonominiai nuostoliai dėl ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių Europoje“ apžvalgos duomenys. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai stiprės, todėl jų sukeliami ekonominiai nuostoliai ateityje gali dar labiau išaugti.
2026-ieji jau dabar išsiskiria dideliais ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių sukeltais nuostoliais. Audros, karščio bangos ir sausros padarė didelį poveikį Europos ekonomikai, nors metai dar nesibaigė. Naujausi EAA paskelbti duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ekonominiai nuostoliai itin išaugo. Beveik trečdalis visų per 45 metus užfiksuotų nuostolių patirta 2021–2025 m. Svarbu paminėti, kad pateikiami duomenys atspindi tiesioginius ekonominius nuostolius, apskaičiuotus 2025 m. eurų verte, tai yra, į juos neįtraukti netiesioginiai ekonominiai nuostoliai, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio darbo našumo ar bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pirmajame Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA) konstatuota, kad su klimato kaita susijusios rizikos didėja vis sparčiau, o jų grandininis poveikis gali kelti sisteminių iššūkių visai visuomenei. Prognozuojama, kad ekstremalūs reiškiniai ateityje dar labiau intensyvės, tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimas kol kas nėra pakankamai spartus. EUCRA vertinimu, pasaulinei temperatūrai pakilus 3 °C, ES ir Jungtinėje Karalystėje metiniai ekonominiai nuostoliai galėtų siekti ne mažiau kaip 175 mlrd. eurų.
Būsimi su klimato kaita susijusių pavojų sukeliami nuostoliai priklausys ne tik nuo ekstremalių reiškinių dažnumo ir intensyvumo, bet ir nuo kitų veiksnių, įskaitant rizikos veikiamo turto vertę bei prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veiksmingumą.
Kur patiriami didžiausi ekonominiai nuostoliai?
Potvyniai sudarė 44 proc. visų 1980–2025 m. užfiksuotų ekonominių nuostolių. Klimato reiškiniai, tokie kaip sausros, šalčio bangos ir šalnos (neįskaitant karščio bangų ir gamtinių gaisrų), bei meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip audros ir žaibai (neįskaitant krušos), sudarė maždaug po ketvirtadalį visų nuostolių. Gamtiniai gaisrai, kruša ir karščio bangos kartu lėmė apie 5 proc. tiesioginių ekonominių nuostolių. Didžiąją ekonominių nuostolių dalį sukėlė palyginti nedidelis ekstremalių reiškinių skaičius. Vos 5 proc. didžiausius nuostolius sukėlusių su klimatu susijusių reiškinių teko net 63 proc. visų ekonominių nuostolių, o 1 proc. tokių reiškinių lėmė 31 proc. visų nuostolių.
Ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių ekonominis poveikis ES valstybėse narėse labai skiriasi. Vertinant absoliučiais dydžiais, 1980–2025 m. didžiausi ekonominiai nuostoliai užfiksuoti Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Pagal vienam gyventojui tenkančius nuostolius pirmavo Slovėnija, Ispanija ir Liuksemburgas, o pagal teritorijos ploto vienetui tenkančius
nuostolius – Slovėnija, Belgija ir Liuksemburgas. Nerimą kelia ir tai, kad, 1980–2025 m. duomenimis, ES buvo apdrausta mažiau nei 20 proc. visų patirtų ekonominių nuostolių. Draudimo apsaugos mastas valstybėse narėse labai skyrėsi: Bulgarijoje, Kipre ir Rumunijoje apdrausti nuostoliai sudarė mažiau nei 2 proc., Lietuvoje – apie 2 proc., o Danijoje ir Liuksemburge – daugiau kaip 60 proc. visų patirtų nuostolių.
ES veiksmai atsparumui klimato kaitai didinti
2021 m. priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir 2026 m. spalį Europos Komisijos pristatyta ES atsparumo klimato kaitai sistema siekiama stiprinti Europos Sąjungos atsparumą klimato kaitai, gerinti pasirengimą valdyti su klimatu susijusias rizikas ir mažinti ekstremalių meteorologinių bei klimato reiškinių sukeliamus nuostolius. Ši sistema apima pasiūlymą dėl Europos atsparumo klimato kaitai teisės akto ir praktinių priemonių rinkinį. Jomis siekiama padėti ES pereiti nuo reagavimo į jau įvykusias nelaimes prie išankstinio klimato kaitos poveikio numatymo, rizikų valdymo ir žalos, kurios galima išvengti, prevencijos.
aaa.lrv.lt inf.









