Teismas: Martinkus – kaltas

VRK nuotr.

Antanas Martinkus turės grąžinti savivaldybei daugiau nei 21 tūkst. eurų nepagrįstai gautų išmokų.

Panevėžio apygardos teismas, trečiadienį išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, priėmė nutartį, kuria iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau patvirtino, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus privalo grąžinti didžiąją dalį nepagrįstai gautų išmokų, susijusių su Tarybos nario veikla.

Teisėjų kolegija galutinai priteisė iš A. Martinkaus Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 21 615,03 Eur nepagrįstai įgytų lėšų kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl savivaldybės biudžeto lėšų, kurias A. Martinkus nepagrįstai gavo kaip Tarybos nario veiklos išlaidų kompensaciją 2019–2023 m. kadencijos metu. Bendra Tarybos nariui kompensuota suma siekė daugiau nei 26 tūkst. Eur.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išmoka Savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, skirta kompensuoti išlaidas, patirtas išimtinai vykdant Tarybos nario veiklą, o ne asmeninėms ar partijos reikmėms.

Teismas patvirtino, kad bylos metu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo A. Martinkaus nesąžiningą elgesį gaunant kompensaciją, nes nustatytas itin didelis dyzelino suvartojimas, kuras buvo pilamas kelis kartus per dieną, o tarp pylimų egzistavo itin trumpas laiko tarpas. Be to, nustatyta, kad automobilis „Opel Movano“ su Socialdemokratų partijos reklaminiais lipdukais nebuvo reikalingas Tarybos nario funkcijoms, o karantino laikotarpiu, kai veikla turėjo būti organizuojama nuotoliu ir buvo ribojamas judėjimas, didelių išlaidų degalams negalėjo susidaryti.

Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad automobilis „Mitsubishi L200“ (visureigis) galėjo būti naudojamas Tarybos nario funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į tai, jog teko važinėti ir neasfaltuota kelio danga.

Taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija nusprendė, kad teisinga būtų kompensuoti tik 30 proc. išlaidų, patirtų šio automobilio kurui ir remontui, atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams. Tačiau teismas kategoriškai atmetė kitus apelianto argumentus.

„Atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama,“ – pažymėjo teismas.

Teisėjų kolegija nusprendė nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų (patirtų apeliacinės instancijos teisme). Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad prokuroro reikalavimai buvo atmesti tik nedidele dalimi, o visą civilinį procesą ir su juo susijusias išlaidas iš esmės lėmė paties atsakovo veiksmai – jis Savivaldybei teikė nepagrįstus dokumentus ir teisme neįrodė didžiosios dalies jam išmokėtų lėšų teisėtumo.

Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.