Šilutė – kraštas, kur politiniai „netyčiukai“ kuria gyvenimą…

Iš keturių Šilutės r. savivaldybės merų, pradedant 1995 metų rinkimais, vienintelis dabar jau į socialdemokratus atsivertęs naujasąjungietis Algirdas Balčytis visiškai pelnytai, jeigu galima taip sakyti, savo laiku buvo išrinktas į rajono vadovus. Visi kiti – konservatorius Šarūnas Laužikas, liberalcentristas Arvydas Jakas ir valstietis liaudininkas Virgilijus Pozingis, – vertinant iš šalies, savo karjerą savivaldybėje pradėjo visiškai atsitiktinai arba nepelnytai – nepriklausomai nuo jų politinio išprusimo ir rinkėjų valios.

Apie tai liudija visagalė statistika.

Pradėkime nuo Š. Laužiko. Per 1995 metų rinkimus konservatoriai Šilutėje iškovojo 11 mandatų. Ir nors Š. Laužikas buvo šio sąrašo gale, partiečiai būtent jam patikėjo mero pareigas.

Po dvejų metų Š. Laužikas rinkimuose pasirodė jau daug geriau – pakartotinai 11 mandatų laimėjusių konservatorių sąraše jis įsitvirtino 1 – oje vietoje ir buvo perrinktas meru.

Tokią Š. Laužiko pradėtą politinių „netyčiukų“ dviejų žingsnių (kadencijų) programą vėliau pratęsė A. Jakas, kuris po 2000 – ųjų rinkimų keturis mandatus laimėjusių centristų sąraše irgi buvo paskutinis. Jam mero kėdė nukrito kaip aklam šuniui kaulas – 2001 metais Taryba jį išrinko į savo vadovus vietoj uragano „Anatolijaus“ iš šių pareigų nublokšto A. Balčyčio.

2002 – ųjų gruodį centristams sekėsi žymiai geriau – buvo iškovoti septyni madatai, o A. Jakas išsilaikė sąrašo pradžioje ir buvo perrinktas meru antrai kadencijai.

Būtent tada tarsi iš niekur Šilutės politinėje arenoje pasirodė žemėtvarkininkas nuo Švėkšnos V. Pozingis.

Valstiečiai liaudininkai (tuomet jie vadinosi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga) tuose rinkimuose iškovojo keturis mandatus. Nors V. Pozingis su savo 223 pirmumo balsais porinkiminiame bendražygių sąraše tebuvo 13 – tas, tačiau Taryba nusprendė jį paskirti savivaldybės administracijos direktoriumi.

Šios pareigos jam tapo starto aikštele toliau kilti politinės karjeros laiptais.

Per 2007 – ųjų rinkimus valstiečiai liaudininkai telaimėjo tris mandatus, o V. Pozingis pagal gautus pirmumo balsus tebuvo antras, po Genovaitės Kimbrienės. Tačiau tuomet jis jau buvo įgijęs pakankamai patirties, kad „išmaudytų“ daugiausiai mandatų – 6 iškovojusius liberalcentristus ir nustumtų jų lyderį A. Jaką nuo mero kėdės.

Po šių metų rinkimų V. Pozingis, ne be porinkiminę koaliciją išdavusių „tvarkiečių“ pagalbos, buvo perrinktas meru antrai kadencijai…

Galbūt čia ir slepiasi atsakymas į klausimą, kodėl Šilutės kraštas, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą, sulig kiekviena Tarybos kadencija vis giliau smunka į moralinę ir finansinę duobę, ir tik tiems politiniams „netyčiukams“ su kitais „pateptaisiais“ (vėlgi dažnai netyčia arba nepelnytai) čia vis dar miela gyventi.

Kaip visada be pykčio
Orestas