lrs.lt nuotr.Gegužės 1 d. įsigalioja Seimo priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, kuris įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau 1 ir 2 ct monetos išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jomis bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.
Pagal įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.
Lietuvos banko tvirtinimu, apvalinimas yra neutralus pardavėjo ir pirkėjo atžvilgiu ir ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų. Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumokėtų tai 1 ar 2 ct mažiau, tai 1 ar 2 ct daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.
Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).
