F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Pastogėlė, IV a., Tilžės g. 10) veikia Lietuvos aviacijos muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Pirmojo ANBO šimtmečiui. Inž. brig. gen. Antanas Gustaitis, tarnyba ir jo lėktuvai“, sukurta minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus. Parodos lankytojai turės galimybę iš arčiau susipažinti su aviacijos inžinieriumi, lakūnu A. Gustaičiu, jo tarnyba ir sukurtais 9 lėktuvais, kurie sudarė pusę tuo metu Lietuvos karo aviacijoje naudotų lėktuvų modelių. Paroda veiks iki balandžio 4 d.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Lietuviškų lėktuvų konstruktorius A. Gustaitis (1898–1941), kilęs iš Obelinės kaimo (Marijampolės sav.), mėgėjišką žemasparnį monoplaną ANBO-I pradėjo statyti 1924 m. Konstravo jį iš metalo, buvo ir medžio konstrukcijos, aptrauktos drobe. Lėktuvas į orą pirmą kartą pakilo 1925 m. liepos 15 d. ANBO-I yra vienintelis išlikęs A. Gustaičio sukonstruotas lėktuvas. Šiuo metu jis eksponuojamas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
A. Gustaitis iš viso sukonstravo įvairios paskirties 9 tipų ANBO lėktuvus ir vadovavo jų gamybai. 1927 m., mokydamasis Paryžiaus aeronautikos institute, sukūrė ANBO-II mokomąjį lėktuvą, kuris buvo geresnis, greitesnis, galėjo atlikti aukštojo pilotažo figūras. Sugrįžęs į Lietuvą lakūnas įtikino karo aviacijos vadovybę, jog reikia gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvus ir atsisakyti Pirmojo pasaulinio karo lėktuvų kopijavimo. Masinė lėktuvų gamyba prasidėjo nuo ANBO-IV, pagaminto 1932 m. Modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinio oro laivyno žvalgybos lėktuvus.
Talentingo konstruktoriaus likimas susiklostė tragiškai. SSRS okupavus Lietuvą, A. Gustaitis sovietų valdžios buvo sekamas. 1941 m. šeima pasitraukė į Vokietiją, jis pats mėgindamas pereiti valstybės sieną, ties Suvalkų Kalvarija, pasieniečių buvo suimtas, išvežtas į Maskvą, ten tardomas ir sušaudytas. Amerikoje atsidūrusi lakūno šeima tik 1968 m. sužinojo apie A. Gustaičio likimą.
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.
