Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Heraldikos komisija pristato: Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbai, vėliavos ir antspaudas

Publikuota: 2024 liepos 09 Kategorija: Aktualijos, Lietuvoje, Rajone

Lietuvos heraldikos komisijos.Lietuvos heraldikos komisijos.

Naujai sukurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas, praneša Lietuvos heraldikos komisija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiojo herbo aprašymas: sidabriniame lauke raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį. Raudonoje skydo galvoje sidabrinis šviečiantis švyturys. Herbo skydininkai – sidabriniai kurėnai. Kurėnų atskiros detalės – vėlukai, kairiosios vėtrungės karūnos trys apvalios detalės, virvių blokai, stiebai, kartys, rėja, ardamas, gikas, šliožos (švertai) ir elmentas – auksiniai. Auksinėje juostoje juodų raidžių devizas: SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS. Herbinis skydas, skydininkai ir devizas įkomponuoti ant senovinio medinio sidabro spalvos molo.

Mažojo herbo aprašymas: Sidabriniame lauke raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį. Raudonoje skydo galvoje sidabrinis šviečiantis švyturys.

Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai. Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Didžiojo herbo devize panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata – SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS, kuris atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvninkų tarmės ypatumus.

Dailininkas Arvydas Každailis.

Lietuvos heraldikos komisijos inf.

Daugiau – https://www.facebook.com…

Rašyti komentarą