am.lrv.lt nuotr.Aplinkos ministerija informuoja apie Europos Komisijos (EK) pritarimą, kad Lietuvos žvejams verslininkams, žvejojantiems vidaus vandenyse, būtų mokamos išmokos už pasitraukimą iš žvejybos verslo.
Iš valstybės biudžeto šiuo metu tam skirta 1,5 mln. eurų. Išanalizavus realius poreikius, įmonių efektyvumą, yra numatyta galimybė skirti papildomą sumą.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Pagrindinis išmokų tikslas – sumažinti verslinę žvejybą ir jos neigiamą poveikį aplinkai, kartu prisidedant prie aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tvaresnės mėgėjų žvejybos plėtros.
Numatoma, kad pradėti teikti paraiškas dėl išmokų mokėjimo už pasitraukimą iš žvejybos verslo žvejai verslininkai galės šių metų vasaros pradžioje Aplinkos projektų valdymo agentūrai paskelbus kvietimą tiesioginėms dotacijoms gauti.
Išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotų. Iš žvejybos verslo pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms – verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, kurias turėjo išmokas gavusios įmonės.
Šios sąlygos numatytos Seimo narių parengtose Žuvininkystės įstatymo pataisose, kurias praėjusiais metais priėmė Seimas. Įgyvendinant Vyriausybės programą, įstatyme numatyta nuo 2026 m. uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir upėse, išskyrus stintų žvejybą ir žvejybą, kuri sertifikuota kaip tautinis paveldas ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Verslinė žvejyba Kuršių mariose lieka, tačiau atsižvelgus į mokslines rekomendacijas, bus keičiamos žvejybos reglamentavimo priemonės. Pagal išmokų už žvejybos veiklos nutraukimo tvarką, kompensacija suteikiama Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdančioms įmonėms, kurios savo veiklą nutraukia savanoriškai.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog valstybė gali keisti ūkinės veiklos sąlygas ar nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta. Tačiau nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir kompensuoti ūkio subjektams praradimus, patirtus dėl teisinio reguliavimo pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, Žuvininkystės įstatyme numatyta sumokėti kompensacijas už verslinės žvejybos nutraukimą ežeruose, upėse, mariose.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, apie planuojamas valstybės pagalbos priemones valstybės narės turi informuoti EK. Lietuva išankstinio pranešimo procedūrą pradėjo 2023 m. lapkričio 7 d., o 2024 m. kovo 8 d. pranešė EK apie minėtą kompensavimo schemą.
Balandžio 4 d. Europos Komisija pateikė išvadą, kad parengta kompensacijų mokėjimo priemonė skatina ekonominės veiklos plėtrą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, todėl yra suderinama su ES vidaus rinka.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad verslinės žvejybos apribojimai gali būti naudingi ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, dėl verslinei žvejybai nustatyto apribojimo didėja žuvų ištekliai ir taip pat bus sudarytos patrauklesnės sąlygos mėgėjų žvejybai. Verslinės žvejybos įmonėms skirtos išmokos leis joms perorientuoti savo veiklą į turizmą, mėgėjų žvejybos organizavimą ir kitas paslaugas.
Preliminariais duomenimis, pasitraukti iš žvejybos verslo Kuršių mariose planuotų trečdalis įmonių, atitinkamai bus sumažintas ir žvejybos limitas Kuršių mariose.
