www.hi.lt.Higienos institutas primena, kad kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, kurią 1992 metais inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Lietuvoje ji Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Kasmet išrenkama vis kita šios dienos tema. 2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema „Vanduo ir taika“ buvo parinkta atsižvelgiant į pasaulio politinį nestabilumą ir šalių konfrontacijas. Šūkis „Vandens panaudojimas taikai“ parodo vandens išteklių svarbą žmonių egzistencijai.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Vanduo gali sukurti taiką ar įžiebti konfliktą. Dideli potvyniai paprastai skatina žmonių solidarumą ir valstybių bendradarbiavimą. Kai vandens trūksta ar jis užterštas arba kai žmonės kovoja dėl prieigos prie jo, įtampa gali didėti. Yra žinoma, kad vandens trūkumas, nepriteklius sausros metu sukuria nestabilumą. Užsitęsusios sausros gali privesti prie konkurencijos ir priverstinės migracijos, o tai dažnai sukelia smurtinį konfliktą. Tarptautinis tarpvalstybinis bendradarbiavimas vandens srityje yra veiksminga daugelio vandens katastrofų prevencijos forma, galinti prisidėti prie socialinio stabilumo ir taikos palaikymo.
Šiandien vandens ištekliams kelia grėsmę augantis gyventojų skaičius, didėjantys žemės ūkio ir pramonės poreikiai bei klimato pokyčiai. Tik bendradarbiaujant vandens srityje galima subalansuoti kiekvieno asmens vandens poreikius.
Lietuvos įsipareigojimai
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir vandens išteklius, Trečiojoje Europos regiono šalių aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, įvykusioje Londone 1999 m. birželio 16–18 d., 35 šalys pasirašė Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos vandens ir sveikatos protokolą (Vandens ir sveikatos protokolas).
Vandens ir sveikatos protokolas – tai tarpvalstybinė bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei ligų, susijusių su vandeniu, prevencija.
Yra žinoma, kad daugiau nei 3 milijardai žmonių visame pasaulyje yra priklausomi nuo vandens, kuris kerta valstybių sienas. Tačiau iš 153 šalių, kurios dalijasi upėmis, ežerais ir vandeningaisiais sluoksniais su savo kaimynėmis, tik 24 šalys nurodo turinčios bendradarbiavimo susitarimus dėl bendrų vandens išteklių apsaugos.
Lietuva prisijungė prie Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimo, ratifikuodama jį 2004 metais. Siekdami įgyvendinti protokolo nuostatas Lietuvoje sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrai sudarė Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo tarpžinybinę koordinavimo grupę, kuriai pavesta nustatyti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo siektinus uždavinius bei vertinti pasiektą pažangą.
Higienos institutui pavestas Vandens ir sveikatos protokolo kontaktinio asmens funkcijų vykdymas įgyvendinant aplinkos sveikatos priemones, susijusias su Vandens ir sveikatos protokolu. Vieni iš svarbiausių Lietuvos siektinų uždavinių yra aprūpinti gyventojus centralizuotomis kokybiškomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bei užtikrinti gerą Lietuvos paviršinių telkinių (upių, ežerų, Baltijos jūros) vandens būklę.
2017 m. kokybiško geriamojo vandens tiekimo paslaugomis buvo aprūpinti 81,8 proc. Lietuvos gyventojų, 2025 m. planuojama pasiekti 86 proc. Efektyviai veikiančių viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių dalis 2020 m. Lietuvoje sudarė tik 45 proc., 2025 m. jų planuojama 65 proc. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais, 2017 m. sudarė 77,6 proc., 2025 m. planuojama pasiekti 85 proc. Planuojama, kad be valymo išleistų paviršinių nuotekų Lietuvoje turi sumažėti nuo 46,59 proc. (2020 m.) iki 42 proc. (2025 m.). Geros būklės vandens telkinių Lietuvoje dalis 2015 m. sudarė 53 proc., 2025 m. numatytas siektinas rodiklis – 85 proc. Vertinant visą Lietuvoje pasiektą pažangą planuojama remtis rodikliais, tinkančiais Vandens ir sveikatos protokolo apimčiai, numatytais 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane.
Atkreipiamas dėmesys, kad Vandens ir sveikatos protokolo ratifikavimas atvėrė Lietuvai galimybes koordinuoti veiksmus tarpvalstybiniu lygiu su tarpvalstybinių upių baseinų šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai, geriamojo vandens ir maudyklų vandens kokybei užtikrinti, vandeniu plintančių ligų prevencijai ir kontrolei, žmonių sveikatai gerinti bei sudaro galimybę bendradarbiauti kuriant ankstyvojo perspėjimo ir bendrąsias vandeniu plintančių ligų kontrolės ir prevencijos tarpvalstybines sistemas.
www.hi.lt inf.Lietuvoje geriamojo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimai
