www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šiandien minime Pasaulinę Žemės dieną, kai ypatingas dėmesys kreipiamas aplinkosauginėms problemoms ir diskutuojama apie aplinkos būklę gerinančius sprendimus. Šiemet dėmesys skiriamas plastiko atliekų mažinimo temai.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Daugiausia plastiko taršos pasaulyje kyla dėl netinkamo didesnių plastiko šiukšlių, vadinamų makroplastikų, surinkimo ir šalinimo. Mikroplastikas – sintetinių polimerų, kurių skersmuo mažesnis nei 5 mm – pramoninių plastiko granulių, susidėvėjusios sintetinės tekstilės, kelio dangos ženklų ir padangų sudedamoji dalis ir kelia rimtų problemų. Smulkios plastiko dalelės patenka į aplinką ir sukelia daugybę neigiamų padarinių, tokių kaip natūralių ekosistemų nykimas.
Gaminant plastiką naudojami dideli iškastinio kuro kiekiai. Metinis išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su plastiko gamyba ES, sudaro apie 13,4 mln. tonų CO2, arba apie 20 proc. visos ES cheminių medžiagų pramonės išmetamų teršalų kiekio, o tai daro įtaką klimato kaitai.
Per metus lietuviai išmeta apie 100 tūkst. tonų plastiko atliekų. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus sukaupia beveik 500 kg komunalinių atliekų, o didžiausią šių atliekų dalį sudaro plastikas ir stiklas. Kasmet šis kiekis didėja maždaug 10-čia kilogramų.
Kaip plastiko atliekas mažiname Lietuvoje?
Mažinant plastiko atliekų kiekį, pernai nuo liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios prekių ir produktų pardavimo vietose draudžia neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.
Nors tikslių duomenų, kiek tokių maišelių buvo sunaudota pernai dar nėra, tačiau, prekybos tinklų teigimu, juos apmokestinus 1 cento mokesčiu, jų paklausa skirtinguose tinkluose sumažėjo nuo 30 iki 70 proc.
Patekę į gamtą, plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką, kurios patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma.
Laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.
Aplinkos ministerija, įgyvendindama Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius, Seimui pateikė ir daugiau teisės aktų pakeitimų.
Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, bus įtvirtintas draudimas teikti rinkai aerobiškai skaidaus plastiko ir tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, maišiklius, tam tikrus vienkartinius gaminius iš išplėstojo polistireninio putplasčio – vartoti paruošto maisto tarą, gėrimų indelius ir tarą), nepaženklintus pagal nustatytus reikalavimus tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (higieninius paketus, drėgnąsias servetėles, tabako gaminius su filtrais, gėrimų indelius).
Kas yra Pasaulinė žemės diena?
Pasaulinė Žemės diena minima kovo 20 – 21 d. (pavasario lygiadienio metu).
Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
Atsiliepdamas į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.
Aplinkos ministerija Žemės dieną pamini kiekvienais metais prie ministerijos iškeldama Žemės vėliavą, kuri plevėsuoja visą mėnesį iki Tarptautinės motinos Žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d.
