Antroji projekto „Žalia šviesa – tvariai ateičiai” mokinių kelionė.
Jau antrą dešimtmetį Šilutės Martyno Jankaus mokykloje tradiciškai tęsiama tarptautinė projektinė veikla. Projektų koordinatorės Rita Barkauskienė ir Aida Skarbalienė inicijuoja po 2–3 tęstinius projektus per metus. Per šešiolika projektinės veiklos metų pasisemti užsienio šalių edukacinės patirties ir pasidalinti savais pasiekimais įtraukta labai daug mokinių ir pedagogų.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Vienas iš tokių projektų – NordPlus Junior „Žalia šviesa – tvariai ateičiai“. Sausio 29 – vasario 2 dienomis surengta išvyka į Suomijos Joutseno mokyklą. Trijų mokytojų – Aidos, Ritos ir Dalios lydima penkiolikos mokinių grupė (5–7 kl.) visą savaitę turėjo galimybę susipažinti su Suomijos švietimo sistema, gyvenimo būdu, tradicijomis, gamta.
Viešnagė mokykloje po apsigyvenimo suomių šeimose prasidėjo nuo didelio draugystės rato žaidžiant kuriamo pasitikėjimo, draugystės ir bendrumo žaidimus. Svečius pasveikino mokyklos direktorė, palinkėjo sėkmingo bendradarbiavimo. Ją labai pradžiugino mokyklos dovana – keramikos kūrinys, vaizduojantis mūsų krašto simbolį – žuvį. Suomiai, danai ir lietuviai susipažino, pasidalino kelionės ir pirmaisiais gyvenimo šeimose įspūdžiais. Taip pat kasryt buvo skiriamas laikas moksleiviams pasidalinti praėjusios dienos įspūdžiais su savo mokytojais. Tokiuose susirinkimuose mūsų mokyklos mokiniai labai nuoširdžiai pasakojo apie savo patyrimus, pastebėtus kultūrų skirtumus ir panašumus, bendravimo kultūrą, maistą. Joutseno mokyklos mokiniai surengė ekskursiją po mokyklą ir jos kiemą, stadioną, pasakojo apie mokymąsi ir aktyvų poilsį.
Joutseno mokykla yra moderni švietimo įstaiga, kurioje mokosi 1–9 klasių mokiniai. Mokykla renovuota prieš trejus metus, moderni, aprūpinta įvairiomis priemonėmis. Į akis krinta kitoks edukacinių erdvių išdėstymas. Ne tik kabinetų, bet ir poilsio zonų įvairovė kuria šiuolaikiškos mokyklos įspūdį. Per pertraukas pailsėti galima žaidžiant biliardą arba mobiliuose poilsio nameliuose, gausu minkštasuolių, sustumiamų stalelių, transformuojamų kėdžių ir panašiai. Daug veiklos vyksta tiesiog susėdus ant grindų, mokykloje vaikščiojama nusiavus batus. Pamokos dubliuojamos, pertraukų metu mokiniai būna koridoriuose, nebent pastebimas netinkamas elgesys. Tuomet, kol ugdytiniai pasitaisys, pertraukas turi leisti lauke. Vėluoti į mokyklą negalima, nes durys užrakinamos, prasidėjus pamokoms. Maitinimas mokykloje – nemokamas.
Kiekvieną dieną mokykloje buvo organizuojamos labai įvairios integruotos STEAM veiklos tvarumo tema. Parengiamuosiuose pranešimuose labai vaizdžiai buvo pateikiama tvarios ekonomikos ir tvaraus gyvenimo Suomijoje informacija, mokiniai aktyvinami klausimais, užuominomis, analogijų paieškomis. Dažnai statistiniai duomenys apie žaliąją ekonomiką buvo lyginami visų trijų šalių: Suomijoje ir Lietuvoje šie pasiekimai panašūs, o štai Danija 4–5 kartus lenkia mus ir suomius, sėkmingai įgyvendindama alternatyvių šaltinių: saulės, vėjo, biokuro ir kitus resursus. Vieną paskaitą skaitė miškininkų profesijos atstovai, atkreipė dėmesį į pražūtingą miškų kirtimą.
Praktinėms mokinių veikloms atlikti dažniausiai pasitelktas darbo grupėmis metodas, grupėse būdavo visų trijų mokyklų atstovų. Jei darbas trukdavo trumpiau, vykdavo tų pačių veiklų rotacija tarp grupių. Gavę užduotis, medžiagas jiems atlikti, suplanavus etapus mokiniai daug laiko dirbdavo savarankiškai, tik konsultuojami pedagogų. Dažnai reikėdavo pradėti nuo įvardintos idėjos ir darbo pasiskirstymo grupėje. Nors tvarumo tema grupėms viena, bet potemės dažniausiai skirtingos, pavyzdžiui, miškas, vanduo, saulė ir pan. Taip pat galutinis 3–4 valandų grupės darbo produktas buvo pasiūlomas pagal vaikų pomėgius: per dramą, piešinius, maketus, modelius, metalo dirbinius, sukurtas ekologines sistemas, Micro:bit, Minecraft. Darbus reikėjo pristatyti visiems projekto dalyviams anglų kalba. Suomijos moksleiviai organizavo veiklas, skatinančias svečius išmokti suomių kalbos: atminties kortelės, žodynėlių kūrimo pratybos, užrašų dėlionės. Už tai šeimininkams tarėme „kittos“ – liet. ačiū.
Ekskursija į Lappenrantos technologinį universitetą paliko labai gerą įspūdį. Supažindinti su universitetu buvo paskirta visa University Junior komanda, kuri pirmiausia pateikė labai įdomios informacijos apie tvaraus gyvenimo realizavimą ir vizijas. Darbas grupėms buvo labai įvairus: vieni universiteto erdvėse turėjo rasti užkoduotus užrašus, tinkamus įrašyti į pateiktus tekstus tvarumo temomis. Bet moksleivius tiesiog traukte įtraukė darbas laboratorijose, kuriose atliko įvairiausius bandymus: su vandeniu ir sausu ledu, magnetais, pusiausvyros triukais, robotukų galimybėmis, šviesos spektro netikėtumais ir daugeliu kitų. Juos visus išbandė mokiniai, konsultuojami universiteto dėstytojų. Patyrėme, kad suomių šeimos gana gausios: kai kurie mūsų mokiniai apsigyveno 5, 7, net 10 vaikų šeimose. Kai kurie laiko šunis. Šeimose darbais dalinamasi, maistas gana sveikas, pusryčiams ar vakarienei dažnai valgoma košė, sveikuoliška duona. Viena iš eiklų mokykloje buvo kepti nacionalinį suomių patiekalą – Karelijos pyragėlius. Svečiai laisvalaikiu buvo vežami pramogauti ant sniego kalnų, į motorolerių treniruotes, kartu vedžiojami šunys, einama pasivaikščioti, lankytasi ir prekybos centruose.
Visiems žinoma, kad suomiai garsėja saunomis. Beveik visuose butuose ir namuose yra pirtys. Projekto dalyviai irgi turėjo galimybę jose pasikaitinti, bet didžiausia atrakcija tapo maudynės eketėje po karštos pirties. Valios išbandymas, baimės įveikimas, adrenalinas, juokas ar šauksmai lydėjo visus, kurie pasiryžo lįsti į ledinę Saimos ežero eketę. Ne mažiau emocionalios buvo išvykos į mišką, kai nuo sniego kalnų leistasi rogutėmis, slidėmis ir kitomis žiemos pramogų priemonėmis.
Atsisveikinimo vakaro akcentu tapo karaoke pasirodymai: dainavo, kas norėjo: mokiniai, mokytojai, tėvai. Skirtingų muzikos stilių – nuo lyrikos iki roko- dainų atlikimas dar kartą įrodė, kokie esame skirtingi, bet siejami noro bendrauti ir bendradarbiauti.
Suomijos gamta žavėjo grakščių miškelių, liaunų beržynėlių, sniego ir tarp jų stūksančių milžiniškų akmenų deriniu. Išvažiuojančius iš Jousento mokyklos mus palydėjo projekto partneriai – suomių mokiniai ir mokytojai Villeveikko, Jenna, Birgitta, Sonja ir anksti besileidžianti, pro medžius prasišviečianti Suomijos saulė.
Mokytojos Aida Skarbalienė, Rita Barkauskienė, Dalia Šulcienė