V. Nausėdo dukra medicinos mokslų daktarė N. Zubienė prie savo tėvo paminklinio akmens. (Z. Malinausko nuotr.)Minint pedagogo, poeto, vertėjo, Klaipėdos krašto kultūros istorijos tyrinėtojo, prieškario Lietuvos spaudos darbuotojo, Lietuvos radiofono laidų redaktoriaus ir politinio kalinio Vlado Nausėdo 100 – ąsias gimimo metines, jo gimtinėje Žakainių kaime (Gardamo sen., Šilutės r.) atidengtas paminklinis akmuo.
Apie V. Nausėdą
V. Nausėdas (1911 – 1983) 1931 metais baigė Tauragės mokytojų seminariją, o po metų įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, ten studijavo lituanistiką, germanistiką ir pedagogiką. Laikinojoje sostinėje prasidėjo jo žurnalistinis darbas redakcijose ir valstybiniame radiofone.
1941 m. V. Nausėdas buvo ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius, o jo žmona su mažamete dukra – į Altajaus kraštą. Iš tremties V. Nausėdas sugrįžo 1947 m. Kelis metus Šilutėje dirbo pedagoginį darbą, vėliau buvo iškeltas į uostamiestį, dirbo Klaipėdos srities ir miesto švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėju, vėliau – mokytoju, mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
V. Nausėdas vertė į lietuvių kalbą ne tik atskirų vokiečių poetų eilėraščius, bet ir fundamentalius Vakarų Europos literatūros paminklus – epinę vokiečių poemą „Nybelungų giesmė“ ir germanų tautų epą „Gudruna“. Abu vertimai buvo išspausdinti. Pirmasis – V. Nausėdui dar gyvam esant, 1980 m., o „Gudruna“ – 2002 – aisiais (daugiau: vertimo biuras).
V. Nausėdas taip pat vertė į lietuvių kalbą XII – XIII amžių Islandijos ir Norvegijos sakmes, parašė ir paskelbė apie 200 straipsnių apie Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo istoriją. Daug vertingos informacijos apie literatūros, meno, teatro, muzikos ir švietimo reiškinius krašte nuo seniausių laikų iki 1939 metų sudėta ir į V. Nausėdo parašytą veikalą „Klaipėdos krašto kultūros istorijos bruožai“.
Įamžino lauko akmenyje
N. Zubienė ir S. Mėlinauskas (antras iš dešinės) pasidalijo prisiminimais apie V. Nausėdo gyvenimą ir kūrybą. (J. Purlio nuotr.)
Sumanymą įamžinti V. Nausėdo atminimą paminkliniame akmenyje iškėlė šilutiškis žurnalistas Stasys Mėlinauskas, jį padėjo įgyvendinti Gardamo seniūnas Tomo Balčytis su savo talkininkais ir rėmėjais.
Paminklui tinkamą akmenį V. Nausėdo gimtojo kaimo laukuose surado ir pargabeno Žakainių kaimo ūkininkas Sikstas Noreika, riedulį ant postamento savo technika pastatė Žakainių kaimo seniūnaitis, ūkininkas Sigitas Jakštas, užrašą iškalė gardamiškis meistras Algis Šimkus, dirbo seniūnijos darbininkai.
Sumanymą įamžinti Vlado Nausėdo atminimą finansiškai parėmė gardamiškis UAB „Pamario žiedas“ vadovas Kęstutis Andrijauskas, gardamiškis verslininkas Stasys Jonikaitis, vietos veterinarijos gydytojas Gintaras Šarka, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, verslininkas Edvardas Vitkauskas, kiti asmenys.
Visiems rėmėjams ir kitiems talkininkams renginyje nuoširdžiai padėkojo Gardamo seniūnas T. Balčytis. Atskirai seniūnas padėkojo Žakainių kaimo ūkininkams Birutei ir Sikstui Noreikoms, kurie mielai sutiko, kad paminklinis akmuo būtų pastatytas jiems priklausančioje valdoje – sodo pakraštyje, šalia buvusios Vlado Nausėdos tėvų sodybos, kurios jau nebėra.
Paminklą atidengė poeto dukra
Paminklinį akmenį atidengė V. Nausėdo dukra, Klaipėdoje gyvenanti medicinos mokslų daktarė Nijolė Zubienė kartu su Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Raimundu Ambrozaičiu ir Gardamo seniūnas T. Balčytis. Akmenį pašventino Gardamo šv. Roko katalikų parapijos klebonas Antanas Gylys.
Mintimis apie V. Nausėdo gyvenimą ir kūrybą pasidalino S. Mėlinauskas. N. Zubienė papasakojo apie 1941 m. birželio 14 d. tremtį. Kai kuriuos V. Nausėdo gyvenimo po tremties epizodus nušvietė kraštietis V. Nausėdo giminaitis, geologijois mokslų daktaras Zigmas Malinauskas.
Renginyje taip pat dalyvavo Vlado Nausėdo sūnėnas Petras Bartkus iš Švėkšnos,savivaldybės tarybos narys Jonas Purlys, šilutiškis architektas Egidijus Vidrinskas, rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Skobienė, būrelis Žakainių kaimo gyventojų.
Jaunosios Gardamo skaitovės skaitė V. Nausėdo eiles apie gimtąjį Žakainių kaimą, pro jį vingiuojantį Tenenio upelį ir vietos piliakalnį. Skambėjo birbynės melodijos.
Po iškilmių Birutė ir Sikstas Noreikos visus renginio dalyvius pakvietė į savo sodybą. Prie kavos puodelio prisiminti įvairūs Žakainių kaimo istorijos epizodai. Iškelta mintis, kad prie Laukstėnų – Žakainių kaimų kelių sankryžos reikėtų pastatyti kelio ženklą su Vlado Nausėdo gimtinės nuoroda, o prie paminklinio akmens – kuklų informacinį stendą. Mokykloje būtų galima suruošti ir poeto kūrybos skaitymus.
