Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuotr.Nauja Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento redakcija įsigaliojo nuo šių metų liepos 15 d. Reglamentas patikslintas pagal esamą ekonominę situaciją ir pasikeitusius teisės aktus. Jo tikslas – nustatyti specialius regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
Taip pat pakeisti ir Aukštaitijos bei Dzūkijos nacionalinių parkų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno kilpų, Pagramančio, Panemunių, Rambyno, Sartų, Sirvėtos ir Veisiejų regioninių parkų apsaugos reglamentai.
Šių dokumentų pakeitimai aktualūs tiek besikuriantiems ūkininkams, tiek ir kitiems gyventojams, norintiems statyti, rekonstruoti ar remontuoti savo sodybas.
Iki šiol galiojusiuose reglamentuose buvo leidžiama sodybos pastatais užstatyti tik 300 kv.m , iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – 120 kv.m. Naujai patvirtintuose dokumentuose atsižvelgta į etnografinių regionų specifiką, vietovės žemės naudmenų pobūdį, ūkininkų ūkių skaičių bei vietos savivaldos siūlymus.
Reglamentuose diferencijuotai pateikti reikalavimai dėl sodybų planavimo ir užstatymo principų. Numatyti ir galimo užstatymo plotai: ūkininko sodybose numatyti užstatymo plotai nuo 800 kv.m – 1000 kv.m , iki 4000 kv.m – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas valstybiniame parke yra daugiau kaip 70 hektarų.
Reglamentuose nurodytos galimybės, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ar atstatant sodybas, jas kurti kitoje žemės sklypo vietoje, nei jie stovėjo anksčiau, kai ankstesnėje vietoje negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdynų, pakitusio reljefo.
Išdėstytos nuostatos dėl inžinerinių tinklų, mobiliojo ir radijo ryšio bokštų, automobilių stovėjimo aikštelių statybos galimybių. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį kaimų ir miestelių vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.
Iš esmės pertvarkyta reglamentų struktūra, aiškiai atskiriant sodybų pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto reikalavimus. Atsirado aiškumas, taikant Statybos įstatyme nurodytus specialiuosius reikalavimus statinių projektavimui.
Intensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijose leidžiama naujų rekreacinių statinių ir poilsio paskirties pastatų statyba. Reglamentuose numatyta naujų sodybų plėtra ekologinės apsaugos ir ūkinio prioriteto funkcinėse zonose. Gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, kuri numatoma bendruosiuose planuose ir valstybinių parkų tvarkymo planuose.
Nauji reglamentai iš esmės patikslino ir praplėtė veiklos galimybes valstybiniuose parkuose, derinant siekiamą veiklą su aplinkosauginiais bei kultūros paveldo apsaugos reikalavimais.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.
