Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Ekonomistai apie elektros rinkos liberalizaciją: ilgainiui vartotojų laukia didesni laimėjimai

Publikuota: 2021 liepos 28 Kategorija: Pranešimai

www.eso.lt nuotr.www.eso.lt nuotr.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės bei finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, tiekėjams veikiant rinkos sąlygomis tokia pat sėkmė nėra savaime garantuota, tačiau nepriklausomą tiekėją pasirinkus didesnei gyventojų daliai, išsivysčiusi konkurencija lems įvairiapusius vartotojų laimėjimus bei tiekėjų pastangas pasiūlyti kuo mažesnes kainas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Esant išsivysčiusiai, sveikai konkurencingai rinkai visada laimi vartotojas, nes konkuruodami rinkos dalyviai yra priversti siekti aukštesnių paslaugos kokybinių parametrų, efektyvinti veiklos procesus, kad galėtų pasiūlyti kuo žemesnes pačios paslaugos kainas. Tiesa, tai, kad pirmajame etape gyventojams pavyko gauti naudos iš kainų fiksavimo yra sėkmė, tačiau tolesnė tokia elgsena negarantuoja analogiškos sėkmės ateityje. Todėl planą reikėtų rinktis ir pagal savo asmeninį polinkį rizikai ar norą turėti savotišką draudimą nuo kainų svyravimo – apibrėžto dydžio sąskaitas per laikotarpį“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.

Paslaugos kokybė – svarbus konkurencinis elementas

Savo ruožtu M. Dubnikovas pažymi, kad pagrindinis elektros rinkos liberalizavimo privalumas yra galimybė rinkis – fiksuoti ar mokėti kintamą rinkos kainą, pasirinkti tiekėją, kuris siūlo priimtiniausius atsiskaitymo, duomenų nuskaitymo, analizės būdus.

„Konkurencija kaina yra ganėtinai primityvus dalykas, todėl, kad galiausiai nuskurdina tiek paslaugos tiekėjus, tiek vartotojus, nes jie gauna „pliką“ paslaugą, kuri pradeda nebetenkinti savo primityvumu. Kainos aktualumas, be abejo, išlieka visada, ypač jei tos kainos skiriasi dramatiškai, tačiau jei kainos skiriasi nedaug, reikšmingi tampa kiti elementai ir pridėtinė vertė, kurią gali pasiūlyti vienas ar kitas tiekėjas.

Šiandieninis vartotojas ne tik ieško pačios žemiausios kainos, jis sutinka primokėti, kad ta energija, kuri ateina pas jį, būtų ne iš rusiškų dujų, o iš mūsų Lietuvoje šviečiančios saulės. Svarbus ir paslaugos prieinamumas, pridėtinė vertė – programėlės, internetinės klientų zonos, informacija realiu laiku apie energijos suvartojimą. Tokie dalykai visuomet randa savo klientus“, – teigia finansų analitikas.

Taupyti padės racionalesnis energijos vartojimas

Praktika rodo, kad kai kuriose šalyse elektros rinkos dereguliavimas suveikė kaip būdas gyventojams įsivertinti savo vartojimo poreikius ir taupyti per racionalesnio vartojimo prizmę. Ekonomistų teigimu, poreikis pasirinkti tiekėją taip pat galėtų suveikti kaip paskata atidžiau vertinti savo elektros suvartojimą ir Lietuvoje.

„Energinis efektyvumas mums visiems yra viena iš svarbesnių namų ūkio valdysenos dedamųjų, o elektros kainų dinamika atidžiai stebima visuomenėje. Įgavę daugiau sprendimo galios ir pasirinkimo atsakomybės, vartotojai, tikėtina, bus labiau linkę įsigilinti į esamą situaciją, galimas alternatyvas, atidžiau įvertinti savo poreikius“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.

Savo ruožtu M. Dubnikovas pažymi, kad sudaryti galimybes gyventojams taupyti racionaliai vartojant elektros energiją yra ir tiekėjų pareiga bei konkurencinis pranašumas liberalios rinkos sąlygomis.

„Šiandieninis vartotojas, ypatingai jaunesnės kartos, norėtų matyti savo suvartojimo analizę. Jei tiekėjai suteiks galimybes matyti ir analizuoti, kiek ir kada suvartojame elektros energijos, pasiūlys planus, kurie leis vartoti pigesnę naktinę, o ne brangesnę dieninę energiją, įpročiai, tikėtina, gali keistis“, – svarsto M. Dubnikovas.

Kainas mažinti padėtų vietiniai gamybos pajėgumai

M. Dubnikovas sako, kad nors tiekėjų konkurencija skatins juos ieškoti būdų didinti savo efektyvumą ir taip užtikrinti kuo mažesnes kainas vartotojams, kainų pasaulinėse rinkose neturime galimybės paveikti. Tačiau poveikį kainai galėtų padaryti vietinė gamyba.

„Lietuvoje neturime didesnių gamybos pajėgumų, bet turime labai patogią poziciją. Daug blogiau, kai šalys turi milžinišką anglių, dujų deginimo elektros gamybai infrastruktūros palikimą, atomines elektrines, ir negali nuo jų atsitraukti metų metais. Lietuvoje mes neturime tokio palikimo, galime šiandieną pradėti kurti savo energijos generavimo pajėgumus pačiais moderniausiais būdais, kokius tik galime rasti. Tai gali suteikti mums ir didesnę energetinę nepriklausomybę, mes galime tapti energiją eksportuojančia šalimi“, – kalba ekonomistas.

Taip pat, pasak M. Dubnikovo, galėtų padėti dominuojanti žalioji energija bei akumuliaciniai pajėgumai, kad pagaminta energija būtų kaupiama ir atiduodama tada, kada ji yra reikalinga.

„Tai yra kryptis, kuriame turėtume judėti. Žaliąja energija galime prisivilioti investicijų ne tik į energetikos sektorių, bet ir investicijų, kurios ateina žaliosios energetikos pagrindu gaminti produktus, paliekančius mažesnį pėdsaką. Ir čia atsiranda svarbesnis dalykas – veikdami aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikoje galime siekti ne sutaupyti, o daugiau uždirbti, kad netektų sukti galvos, kiek kilovatvalandžių suvartojame ir kiek jos kainuoja. Žmonių pajamų augimas atveria kitas konkurencines galimybes: pradedame mažiau reikšmės teikti kainai ir daugiau tam, ką už ją gauname ir kaip tai veikia mūsų aplinką“, – pažymi finansų analitikas.

Iš ko susideda elektros kaina?

Elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje. Svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų dalis elektros kainoje sudaro apie 55 proc. visos elektros kainos.

Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos. Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos dedamosios. Šias kainas reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Išsami projekto informacija pateikiama svetainėje pasirinkitetiekeja.lt.

www.eso.lt inf.

Rašyti komentarą