Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Oficialu: penktadalis moksleivių yra išbandę narkotines medžiagas

Publikuota: 2021 kovo 29 Kategorija: Aktualijos, Lietuvoje

ntakd.lrv.lt nuotr.ntakd.lrv.lt nuotr.

Naujausi duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo.

Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Neramina ir tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų tokių kaip „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius suklastotus vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Tokias tendencijas įvardija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) specialistai, remdamiesi 2020 m. surinktais duomenimis ir 2019 m. balandžio pradžioje atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais. Jame dalyvavo beveik 25 tūkst. 15-16 metų moksleiviai.

Net 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, net 24 proc. apkaustų moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių, o 4 proc. mūsų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją.

„Tai nėra tik faktai ir skaičiai, nes už jų slypi žmonių istorijos. Ypač neramina tai, kad visos šios sveikatai pavojingos psichoaktyviosios medžiagos pradedamos vartoti gana anksti, dar mokykliniame amžiuje. Tad labai svarbu tėvams ar globėjams būti budriais, laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus ir kuo skubiau imtis priemonių, kreipiantis pagalbos į medikus ir išnaudojant galimybes dalyvauti socialiniuose NTAKD projektuose, kuriuos įgyvendina mūsų partneriai“, – sako prof. dr. R. Čiužas.

Nors, anot jo, nežymiai mažėja mokinių, kurie bent kartą bandė arba vartojo nelegalių narkotikų, kol kas neturime kuo džiaugtis, nes tai sukelia sunkias pasekmes augančių jaunuolių organizmui ir priklausomybę nuo jų, jei laiku nesiimama priemonių.

Moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių. Jų bent kartą bandė vartoti 7 proc. visų mokinių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.

Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus bent kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių. Nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, bet jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį (ESPAD vidurkis 3,1 proc.).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.

„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako dr. R. Badaras.

Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas pasakoja, kad daugeliui jaunuoliui pavyksta sėkmingai atsikratyti priklausomybių narkotinėms medžiagoms, kai laiku kreipiamasi pagalbos į specialistus.

„Svarbiausia pripažinti egzistuojančią problemą ir negalvoti, kad ji išnyks savaime. Sunkiausia pradedantiems sveikimo kelią – apsispręsti ilgalaikėms programoms, nes esame nekantri visuomenė. Greito atsipalaidavimo siekis dažną ir pastūmėjo į priklausomybes. Nėra tikro ir greito sveikimo – tikri pokyčiai imlūs laikui. Sveikimo kelias nelengvas, jis turi savo kainą, bet tūkstančių sveikstančiųjų patirtis aiškiai liudija – juo verta eiti verta“, – sako kun. K. Dvareckas.

NTAKD reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą ir atsisakyti priklausomybių, 2019 m. skyrė 1,7 mln. eurų, 2020 m. – 1,5 mln. eurų.

ntakd.lrv.lt inf.

Rašyti komentarą