Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Informacijos plovimas: kaip melagienos verčiamos į žinias, kurios žmonėms nebeatrodo įtartinos

Publikuota: 2020 gruodžio 28 Kategorija: Aktualijos

vsd.lt nuotr.vsd.lt nuotr.

Pinigų plovimo tikslas yra legalizuoti nelegaliai gautas lėšas, o informacijos plovimu siekiama legitimizuoti melagingą informaciją bei per tarpininkus paskleisti ją kuo platesnei auditorijai.

Tokią techniką prokremliški veikėjai plačiai naudoja visose Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėse, atskleidė NATO Strateginės komunikacijos kompetencijų centras savo leidinyje apie Rusijos pėdsakus Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių regiono informacinėje aplinkoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regioną sudaro Danija, Švedija, Islandija, Suomija, Norvegija, Lietuva, Latvija ir Estija. Visose jose fiksuojamos išorinių ir vietos prokremliškų veikėjų siekis paveikti viešąją nuomonę bei konsoliduoti Kremliaus įtaką regione. Per 16 tyrimo mėnesių buvo fiksuotos 854 intervencijos per visas tiriamas šalis, kuriose dalyvavo apie skirtingų 570 veikėjų, dirbusių ties 52 informacijos plovimo atvejais.

Kaip pabrėžia vienas iš NATO leidinio autorių Belen Carrasco Rodriguez, informacijos plovimas pastaruoju metu tampa tikrų tikriausiu saugumo iššūkiu, nes mes vis labiau pasitikime internetu gaunama informacija, o tai, kokią informaciją išsirenkame, lemia mūsų mąstyseną apie daugelį sociopolitinių problemų. Kai siekiama manipuliuoti viešai skelbiama informacija, tai tiesiogiai turi įtakos viešajai nuomonei ir yra vadinama informacijos plovimu.

Trys informacijos plovimo fazės

Informacijos plovimo procesas susideda iš trijų fazių. Pirmoji apima informacijos talpinimą, kai pirmasis veikėjas atsitiktinai arba apgalvotai pritaiko pirmąją informacijos plovimą techniką originaliam šaltiniui. Iš esmės jis modifikuoja pirminį šaltinį. Antroji fazė – sluoksniavimas, kai jau keletas veikėjų taiko informacijos plovimo technikas ir dar labiau iškraipo informaciją. Trečioji, integracijos, fazė jau reiškia, kad iškraipyta informacija tampa viešojo diskurso dalimi.

Informacijos plovimui naudojamos pagrindinės technikos

Automatizuotas straipsnių vertimas, dažnai lemiantis gramatines klaidas ir nesuderintus sakinius.

Apgaulingas straipsnių vertimas, kai straipsnis į kitą kalbą verčiamas iškraipant, tai yra atsisakant svarbios informacijos arba įtraukiant specifines žinutes siekiant modifikuoti turinį, kontekstą ar pagrindinę pirminio šaltinio mintį.

Dezinformacija, kai straipsnyje įtraukiama melaginga ar sufabrikuota informacija turint tikslą suklaidinti konkrečią auditoriją.

Pasisavinimas, kuris apima tikrų duomenų, faktų ar kontekstų panaudojimą auditorijos suklaidinimui. Tokiais atvejais gali būti pasitelkiama visai nesusijusi informacija, padedanti sukurti kontekstą melagingai informacijai, arba gali būti panaudojama tikra informacija klaidingame kontekste. Pagrindinis tikslas yra paremti žinutę, kuri platinama įgyvendinant priešišką informacinės įtakos kampaniją.

Klaidinanti antraštė – šališka ar klikbaitinė antraštė, naudojama pritraukti skaitytojams. Ji gali būti dviprasmiška arba nukreipta į emocijas, bet nebūtinai absoliučiai melaginga.

Potiomkino kaimai – straipsniai publikuojami skirtingose platformose, kurios paremia viena kitos informaciją, cituoja, komentuoja ir taip sukuria netikrą įvaizdį, kad informacija platinama daugelyje komunikacijos kanalų, kad ji neva yra patikima, nes populiari.

Smurfingas – vieno veikėjo kontroliuojamos skirtingos socialinių tinklų paskyros arba interneto puslapiai, platinantys melagingą informaciją, kurią sunku susieti su kokiu nors konkrečiu šaltiniu ir demaskuoti.

Woozle efektas – sufabrikuotos ar klaidinančios dažniausiai žinomų žmonių citatos, kurios nuolat kartojamos skirtinguose informacijos šaltiniuose, kad įrodytų informacijos patikimumą. Pavadinta pagal išgalvoto veikėjo vardą vaikiškoje knygoje apie Mikę Pūkuotuką.

Veikimo stiliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione skiriasi

Vienu metu gali būti naudojamos kelios informacijos plovimo technikos, bet konkretų rezultatą prokremliški veikėjai pasiekia pasitelkdami skirtingus technikų derinius skirtingiems tikslams. Pavyzdžiui, norint padidinti informacijos patikimumo vaizdą, taikoma Potiomkino kaimų ar smurfingo technika, o siekiant šališkai pakreipti visuomenės nuomonę naudojamos klaidinančios antraštės bei pasisavinimo technika, kai melaginga informacija aplipdoma tikros informacijos fragmentais.

Informacijos plovimo procese gali dalyvauti oficiali Kremliaus žiniasklaida, prokremliški vietos ar išoriniai veikėjai, netikri bei atsitiktiniai dalyviai.

Rusakalbiai, gyvenantys Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione, bei Rusijos vidaus auditorija yra pagrindinė tikslinė grupė, į kurią nukreiptos informacijos plovimo technikos, tačiau rusiškai nekalbantys šių šalių gyventojai ar tarptautinė bendruomenė taip pat neretai tampa informacijos plovimo taikiniais.

Pagal informacijos plovimo tinklų charakteristikas, naudojamas temas bei konkrečias „išplautas“ istorijas Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių regione galima išskirti tris subregionus.

Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje prokremliški informacijos plovimo tinklai veikia aktyviausiai, o pagrindiniai įgyvendintojai – oficialūs Kremliaus medijų kanalai bei prokremliška vietos žiniasklaida. Lietuvos atveju buvo pastebėtas didžiausias oficialiosios Kremliaus medijos aktyvumas, Estijoje – didžiausias kiekis pavienių veikėjų, įtrauktų į informacijos plovimą, Latvijoje – didžiausia dalis prokremlinės vietos medijos, įgyvendinančios informacijos plovimo technikas.

Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje dažniau veikia netikri vietiniai veikėjai, verčiantys „išplautą“ informaciją į vietos kalbą. Norvegijoje ir Švedijoje siekiama populiarinti specifines ideologijas – pavyzdžiui, kraštutinės dešinės Švedijoje ir komunistinės pakraipos Norvegijoje. O Suomijoje informacijos plovime dalyvauja atskiras platformas kuriantys individai, kurie atvirai remia Kremliaus darbotvarkę.

Danijoje ir Islandijoje dažniau veikia netikri ar atsitiktiniai veikėjai, platinantys informaciją rusiškai ar angliškai kalbančiai auditorijai. Šiose šalyse tiražuojamos žinutės propaguoja Vakarų vertybių žlugimo naratyvą.

Tyrėjai pabrėžia, kad informacijos plovimo technikų efektyvumas Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių regione nėra vienodas ir priklauso nuo įvairių vietinių charakteristikų, pavyzdžiui, nuo vietinės žiniasklaidos ypatumų, tačiau informacijos plovimo atvejai buvo fiksuoti visose aštuoniose valstybėse. Informacijos plovimo efektyvumą paprastai apibrėžia gebėjimas panaudojus melagieną pasiekti pagrindinius žiniasklaidos kanalus šalyje, didesnius interneto portalus arba paveikti valstybines institucijas, bendruomenių lyderius ir panašiai.

Informacijos plovimo technikų kombinacija kiekvieną kartą gali būti skirtinga. Pavyzdžiui, 2019 m. platinant melagieną apie tai, kad neva Grenlandija siekia nepriklausomybės nuo Danijos ir glaudesnių ryšių su JAV, buvo pasitelkiamas smurfingas, kai vienas veikėjas per daugybę netikrų paskyrų ar puslapių platina melagingą informaciją ir siekia sukurti patikimumo įspūdį bei didinti melagienos svarbą.

Suomijos atveju 2019 m. buvo bandyta melagingai pateikti, neva šios valstybės prezidentas priešinasi Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai, kurios radosi kaip atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šiuo atveju melagienų platintojai iškraipė Suomijos prezidento citatas, tai yra panaudojo vadinamąjį woozle efektą, ir kartu pasitelkė tikras melagingą žinutę paremiančias aplinkybes siekdami sudaryti įspūdį, neva Suomija remia sankcijų atšaukimą. Ši žinia iš esmės buvo pritaikyta rusiškai kalbančiai auditorijai. Dažnai informacijos plovimą lydi ir kibernetinių pajėgumų panaudojimas, kai melaginga žinia imama automatiškai platinti socialiniuose tinkluose.

www.vsd.lt inf.

Rašyti komentarą