www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Pasaulinė aplinkos diena minima birželio 5 d. daugelyje šalių, siekiant parodyti rūpestį ir paramą Žemei ir aplinkai. Šiais metais jos tema – „Biologinė įvairovė“.
Ruošdamasi paminėti šią dieną, Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinė kampanija pabrėžia, kad mes, žmonės, savo egzistavimu ir gyvenimo kokybe esame neatsiejamai priklausomi nuo gamtos.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Gamta formuoja žmogaus kultūrą, įkvėpimą ir mokymąsi, fizinę ir psichologinę patirtį. Nuo biologinės įvairovės priklauso klimato kaita, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir kita gamyba, daugelis pramonės procesų. Todėl pagrindinis Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinės kampanijos tikslas – įgyti supratimą apie tai, kaip visi gyvi Žemėje egzistuojantys organizmai yra sujungti gyvenimo tinklu, parodyti jų tarpusavio priklausomybę, susietą per biologinės įvairovės grandines. Šie ryšiai sudaro gamtos struktūrą ir parodo, kaip vienos gyvybės formos susilpninimas ar pašalinimas daro įtaką visai biologinės įvairovės grandinei. Biologinės įvairovės nykimas neatsiejamai susijęs su gyvybę Žemėje palaikančios ekosistemos ardymu.
Į biologinės įvairovės grandinę įeina ir visuotinis atšilimas, dėl kurio daugėja ir ateityje daugės ekstremalių klimato reiškinių, tokių kaip potvyniai, sausros, liūtys, karščio bangos. Daugėja miškų gaisrų, nyksta ledynai, kyla jūros lygis, keičiasi arba nyksta gyvūnija ir augmenija, plinta augalų ligos ir kenkėjai, ima trūkti maisto ir gėlo vandens.
Visuotinis klimato atšilimas įvairiuose Žemės rutulio regionuose pasireiškia nevienodai. Greičiausiai temperatūra kyla Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir poliarinėse platumose. Spartų atšilimą lemia greitai mažėjantys sniego ir ledo dangų plotai, nes atviras vanduo ir sausumos paviršius sugeria daugiau Saulės spinduliuotės, įšyla ir tada daugiau šilumos atiduodama atmosferai. Jūros lygio kilimas yra vienas iš didžiausių klimato pokyčių padarinių, kuris kelia grėsmę mažoms salų šalims ir pakrančių teritorijoms. Dėl kylančio jūros lygio daugumai miestų kyla potvynio pavojus.
Numatoma, kad jei nebus vykdoma išmetamo teršalų kiekio mažinimo politika, vidutinė temperatūra pasaulyje per šį šimtmetį gali kilti 1,1–6,4°C. Dėl žmogaus veiklos, kuri vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą (deginamas iškastinis kuras, kertami atogrąžų miškai ir užsiimama gyvulininkyste) į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų,šiltnamio efektas stiprėja, sukeldamas pasaulio klimato atšilimą.
Klimato pokyčiai didina dirvožemio degradaciją, ypač žemose pakrančių vietose, upių deltose, sausumose ir amžino įšalo vietose.
Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, kuris savo ruožtu keičia maisto, pašarų, pluošto, medienos ir energijos suvartojimą vienam gyventojui, kelia precedento neturintį žemės ir gėlo vandens naudojimo procentą. Žemės ūkis šiuo metu sunaudoja apie 70% viso gėlo vandens. Deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, akmens anglį ir medieną, į atmosferą išsiskiria CO2 dujos, dirbant žaliavinius laukus–metano dujos. Todėl dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimo vis labiau didėja pavojus nykti natūralioms ekosistemoms (miškams, savanoms, natūralioms pievoms ir kt.) ir mažėja biologinė įvairovė.
Keletas sprendimo būdų, kaip prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo
Išmaniųjų transporto priemonių pasirinkimas: norėdami sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, turėtume rinktis hibridinius automobilius. Kitas būdas sumažinti naftos suvartojimą yra naudotis viešuoju transportu arba bendro naudojimo automobiliais. Tai gali padėti sumažinti anglies dioksido kiekį ir sumažinti išlaidų.
Pakartotinis atliekų perdirbimas ar panaudojimas (pvz., plastikinių maišelių, butelių, stiklo ar popieriaus) gali prisidėti mažinant visuotinį atšilimą.
Turėtume susilaikyti nuo atliekų (pvz., sausų lapų, šiukšlių, plastikinių atliekų) deginimo atviroje vietoje, nes jų degimo metu išsiskiria kenksmingos dujos, tokios kaip anglies dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas ir kt.
Kovojant su visuotiniu atšilimu labai svarbu pasodinti kuo daugiau medžių ir padidinti žaliąją žemės dangą – tai atsvertų miškų naikinimo ir kenksmingų dujų išmetimo į atmosferą padarinius. Be žaliosios dangos kyla žemės temperatūra, o medžiai padeda ją sureguliuoti.
Siekti, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei 2°C, nes peržengus šią ribą prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiški pasaulio aplinkos pokyčiai.
www.smlpc.lt inf.
