Šiųmetis pavasaris buvo gana įvairus

Nepaisant vėsios gegužės, pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis.

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius, pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei SKN* dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną. Šis šiltesnis nei įprasta laikotarpis apėmė ir žiemą.

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury.

Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi. Ankstyvų pavasario sausrų formavimąsi lemia ne tik drėgmės stygius, tačiau ir praėjusios žiemos sąlygos. Šiais metais žiema buvo išskirtinai šilta ir besniegė, todėl pavasarinio dirvožemio prisotinimo sniego tirpsmo vandeniu šiais metais nebuvo. Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai. O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą (Biržuose 2 cm, Utenoje 4,5 cm, Šiauliuose 0,5 cm, Laukuvoje 1 cm, Kaune 2,7 cm). Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Įprastai metų laikai siejami su tam tikrais mėnesiais. Tačiau orai nelinkę keistis pagal kalendorinius mėnesius. Meteorologijoje metų laikai (sezonai) skirstomi ne pagal pastovias kalendorines datas, o pagal vidutinės paros oro temperatūros perėjimus per numatytas ribas. Toks metodas geriausiai padeda įvertinti, ar metų laikai ankstyvi, ar vėlyvi.

Pavasarį vegetacijos pradžia laikoma, kai paros oro temperatūra nuolat peržengia 5 °C. Įprastai* tai įvyksta balandžio viduryje (11 d.). Šiais metais Lietuvoje vegetacijos pradžia buvo kiek ankstesnė ir prasidėjo balandžio 6 d.

Aktyvios vegetacijos pradžia laikoma, kai paros oro temperatūra peržengia 10 °C. Lietuvoje tai įvyksta gegužės pradžioje (2 d.), o šiais metais Lietuvoje aktyvios vegetacijos pradžia įvyko vėliau nei įprastai – gegužės 23 d.

Meteorologinė vasara, kai oro temperatūra peržengia 15 °C, įvyksta kalendorinės vasaros pradžioje (birželio 12 d.). Šio perėjimo dar reikės palaukti, tačiau jau žinoma, kad tikroji meteorologinė vasara šiais metais nesistengė ateiti anksčiau.

Apibendrinant Lietuvoje praėjusias pavasario sąlygas, galima teigti, kad nors pavasaris buvo sausesnis nei įprasta, tačiau oro temperatūra buvo artima daugiametėms reikšmėms. Vis dėlto atskiri dešimtadieniai atskleidžia išskirtines hidrotermines sąlygas. Detalesnę informaciją apie dešimtadienius galima rasti Dešimtadienių agrometeorologinių sąlygų apžvalgose – http://www.meteo.lt/lt/desimtadieniu-agrometeorologiniu-salygu-archyvas.

*SKN – 1981-2010 m. vidurkis.

www.meteo.lt inf.